Jėgų išbandymas galėjo baigtis mirtim
Pernykštę rugpjūčio 3-iąją į Musteikių kaime (Eržvilko sen., Jurbarko r.) gyvenančio Antano Puteikio sodybą susirinko nemažas būrys sūnaus draugų. Jie su savimi atsivežė butelį degtinės ir draugiškai pasidalino su kitais čia buvusiaisiais, mat tuo metu po šienapjūtės darbų sodybos kieme alų gurkšnojo dar keli vyrukai. Kompanijai gerokai "įsisiūbavus" kažkas pasiūlė išsiaiškinti, kuris stipresnis. Iš pradžių rankas lenkė Ž. Valinčius su Vytautu Petrošiumi. Matyt, pastarasis nugalėjo, nes į kitą dvikovą jis pakvietė Remigijų Puidoką. Šiam nulenkus Vytauto ranką, pastarasis nenorėjo sutikti su pralaimėjimu ir pasiūlė "ristis", tai yra pasigalynėti. Abu susikibę ėmė grumtis, bandydami vienas kitą parversti ant žemės. Tuo metu šalia stovėjęs Ž. Tamašauskas jaunuolius pastūmė ir šiedu pargriuvo. Pakilęs nuo žemės Remigijus Puidokas nesusivaldė (buvo gerokai supykęs) ir sudavė savo priešininkui į krūtinę. Kai šis nuo smūgio atsidūrė ant žolės, Remigijus bent tris sykius smogė jam į veidą. Paskui atsistojęs kelis kartus visu svoriu griuvo ant Vytauto (pataikė ant pilvo), galiausiai dar įspyrė... Smagias rankų lenkimo varžybas, peraugusias į rimtas muštynes, stebėję bendraamžiai girdėjo, kuomet V. Petrošius suriko iš skausmo. Jis buvo visas kruvinas ir negalėjo atsikelti. Kažkuris iš vaikinų ant sumuštojo šliūkštelėjo vandens ir padėjo jam atsistoti. Pastarasis svirduliuodamas išėjo į namus, tačiau toli nenuėjo - vienas iš draugų jį rado gulintį autobusų stotelėje ant suolelio...
Nedaug trūko, kad stiprų smūgį patyręs jaunuolis būtų atsisveikinęs su šiuo pasauliu, mat vėliau teismo medicinos ekspertai patvirtino, jog, be krūtinės, pilvo bei veido sumušimų, V. Petrošiui plyšo kasa, sukėlusi pilvaplėvės uždegimą. Tai kėlė rimtą pavojų vaikino gyvybei, todėl šis sužalojimas buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Teisme R. Puidokas savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog iš tiesų per išgertuves su V. Petrošiumi nutarė išbandyti jėgas "lauždami" rankas, paskui supykęs, jog negali įveikti priešininko, smogė jam tris kartus į krūtinę. Tačiau vyrukas įtikinėjo Vytauto nespardęs ir jam ant krūtinės nešokinėjęs - esą netyčia ant jo užkritęs, kuomet nukentėjėlis sugriebęs jam už kojos... Deja, liudininkų parodymai buvo kitokie.
Teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinimas, kad R. Puidokas nusikalto dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, jog kaltinamasis ir nukentėjėlis iš tiesų norėjo išbandyti jėgas ir tik vėliau šios grumtynės peraugo į muštynes. R. Puidokas nurodė, jog mušti savo priešininką jis pradėjo tik tuomet, kai šis bandė jam suduoti. Nukentėjėlis šių aplinkybių kategoriškai nepaneigė... Na, o pačios grumtynės vyko ne kokioje nors viešoje vietoje, o kaimo pievoje, stebint susidomėjusiems bendraamžiams... Dėl to Kauno apygardos teismas perkvalifikavo kaltinimą iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į šio straipsnio 1-ąją dalį. Už tokią veiką numatyta griežta bausmė - laisvės atėmimas iki 10 metų. Nors teismas pripažino R. Puidoko kaltę, tačiau atsižvelgė į tai, jog jis praeityje nėra teistas, įvykio metu mokėsi Statybininkų rengimo centre, gailėjosi dėl to, ką padarė, ir jam skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią teks atlikti pataisos namuose.
