Paslaugus kaimynas tapo žudiku
Irena ZUBRICKIENĖ
Vaikystė be mamos, 2 teistumai ir įkalinimas, 5 mėnesiai laisvėje, nuomininko dalia, nerūpestinga kasdienybė ir vėl - "zona". Maždaug taip galima apibūdinti Igliaukoje (Marijampolės sav.) užaugusio Irmanto Saveljevo (23 m.) gyvenimą. Trečią kartą į teisiamųjų suolą patekusį vaikiną Kauno apygardos teismas pasiuntė kalėti 12 metų - už tai, kad nužudė savo kaimyną Albiną Kavaliūną (48 m.).
Įdomu, kad šiandien Irmantas dar turėjo gyventi už grotų pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį (4 metai ir 3 mėnesiai) už Igliaukos apylinkėse gyvenusios vienišos 90 metų senolės įžūlų apiplėšimą, tačiau "geram" kaliniui Vilniaus apygardos teismas leido išeiti į laisvę kur kas anksčiau - likus net beveik 2 metams neatliktos bausmės.
"Uodeguotas" kalinys (taip pareigūnai vadina asmenis, lygtinai paleistus iš pataisos namų, kai lieka neatliktos bausmės dalis - "uodega") savo gimtosiose Igliaukos apylinkėse neužsibuvo - jaunesnės sesers padedamas, išsinuomojo butą Marijampolėje. 10 klasių išsilavinimą turintis Irmantas niekur nedirbo, mėgo išgerti, lankytis baruose. Šis pomėgis šių metų gegužės 30-osios vakarą Irmantui ir "uždirbo" naują nelaisvės bausmę.
Parvedė namo
Tą penktadienio vakarą Irmantas gurkšnojo alų netoli namų esančiame bare "Svaja" ir susipažino su į tėvus tinkančiu baro lankytoju Albinu Kavaliūnu. Šis irgi laiką leido prie alaus bokalo, sugrįžęs iš miesto šventės renginių. "Svaja" jam buvo mėgstama užeiga - išsituokęs ir vienas gyvenęs vyras čia kasdien užeidavo ir papusryčiauti, ir pavakarieniauti, turėjo būrį bičiulių. Marijampolėje maršrutinio mikroautobuso vairuotoju dirbantis Albinas bare išsikalbėjo su atsitiktinai sutiktu Irmantu, kad jiedu - kaimynai, tos pačios laiptinės gyventojai.
Kai apie 20 valandą Albinas jautėsi gerokai išgėręs (vėliau jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis), bare buvę bičiuliai pasisiūlė jį palydėti iki namų, tačiau kaimynas Irmantas, pasakęs, kad taip pat jau išeina, irgi pasišovė parvesti Albiną. Niekas nieko blogo nepagalvojo.
Parvestas Albinas paslaugų kaimyną Irmantą pasikvietė į savo butą, išvirė kavos. Tačiau netrukus bekalbant tarp abiejų vyrų kilo barnis - anot Irmanto, kaimynas pradėjo priekaištauti jam, kad name gyvenantis jaunimas netikęs, šiukšlina laiptinėje ir jos nevalo. Žodis po žodžio, ir barnis peraugo į smurtą: Irmantas tikina, kad Albinas jam kirto ranka per veidą. Esą kad nuramintų kaimyną, jaunuolis, paties žodžiais, stipriai sugriebė jį už kaklo, kažkiek laiko taip palaikė iš šitaip pasmaugė - vyras netrukus prarado sąmonę ir sukniubo...
Supratęs, kad Albiną nužudė, Irmantas išsigando, bet nesutriko: užnėrė vyrui ant kaklo lygintuvo laidą, jo galą pritvirtino prie durų rankenos ir paliko nelaimėlį šitaip, kad būtų spėjama jo savižudybė. Pats, nuo palangės pasiėmęs nužudytojo telefoną, iš kelnių kišenės ištraukęs 120 litų, išėjo, o butą užrakino savininko raktu. Į savo namus Irmantas neskubėjo - eidamas tolyn, pakeliui išmetė minėtą raktą. Irmantas iškart išėmė SIM kortelę iš pavogtojo telefono ir įsidėjo savąją. O pavogtuosius litus vaikinas netrukus prašvaistė.
Kai Irmantas parėjo į namus, buto šeimininkė nesuprato, kad parėjo žudikas. Vaikinas neišsidavė ir tada, kai kitas dvi dienas "Svajos" barmenė ir keli baro lankytojai klausinėjo Irmanto, ar šis nežino, kur prapuolė Albinas, kasdien ateidavęs į barą kaip į darbą. Jaunuolis tikino, kad nežino: esą tą vakarą palydėjo iki namo kampo, gavo už paslaugą 10 litų ir atsisveikino.
Tada sunerimo ir Albino bendradarbiai, nesulaukę jo ateinant į darbą. Už užrakintų Albino buto durų garsiai kniaukė katė, todėl vyrams kilo įtarimas, kad kažkas atsitikę. Jie iškvietė policiją, o šie - ugniagesius-gelbėtojus, kad patektų į butą.
Nesuprato, kodėl ėmė pinigus
Tuo metu, kai pareigūnai įsitikino aptikę bute A. Kavaliūno lavoną ir aptarinėjo tai su nelaimėlio bičiuliais bei dvejojo pirmine savižudybės versija, nes rado dar ir smurtą liudijančių pėdsakų, laiptinėje kaip tik pasirodė Irmantas - jis nešė šiukšles į konteinerį. Albino draugai iškart parodė pareigūnams jaunuolį, kuris, jų žiniomis, paskutinis bendravo su Albinu...
Ilgų pokalbių nereikėjo - buvęs kalinys prisipažino pasmaugęs A. Kavaliūną, tačiau tikino jo mirties nesiekęs - tai atsitikę per stipriai suspaudus kaklą. Įtariamasis tvirtino, kad nusikaltimo iš anksto neplanavo - jam nereikėję nei kaimyno telefono, nei pinigų. Tačiau paaiškinti, kodėl juos pasiėmė, vaikinas negalėjo - esą pats to nesupranta. Albino bičiuliai linkę manyti priešingai: jie matė, kad tą vakarą bare Albinas turėjo kelis šimtus kitų, kuriuos buvo išsiėmęs, tad bedarbis jaunuolis galėjęs iškart susigundyti girto vyro pinigais ir todėl pasišovęs jį palydėti.
Teismas, pasiuntęs žudiką Irmantą kalėti 12 metų, "prikabino" jam ir didžiulę skolų naštą: nužudytojo seseriai atlyginti brolio laidotuvių išlaidas - beveik 2700 litų, o A. Kavaliūno trims vaikams - po 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Mat išsituokęs vyras nuolat bendravo su savo vaikais, juos rėmė finansiškai. Anot Albino sesers, brolis buvo geraširdis, ramus žmogus.
Išgirdęs nuosprendį, Irmantas neišdavė savo emocijų. Jis atsiprašė nužudytojo artimųjų ir iškart pridėjo, kad šis atsiprašymas nieko nebepakeis. Kokiomis mintimis nuteistasis paliko teismo salę, irgi liko neaišku. Žinoma, kad prieš vieną teismo posėdį Irmantas, būdamas Marijampolės policijos areštinėje, žalojosi. Ar bandė žudytis, ar tik atkreipti dėmesį, nutolinti teismo nuosprendžio dieną, yra žinoma tik pačiam Irmantui.
Beje, nesėkmės Irmantą persekioja nuo pat vaikystės. Kai jis buvo 5 metų, per išgertuves patėvis nužudė jo motiną (32 m.) - pastumta moteris galva trenkėsi į lovos kampą. Kaltininkas buvo nuteistas. Be globos liko 5 nužudytosios vaikai - jie buvo išblaškyti. Vyriausias Irmantas pateko į globėjos namus, tačiau paaugęs to neįvertino, pradėjo neklausyti ir buvo atstumtas. Vėliau prasidėjo nerūpestinga atstumtojo kasdienybė.
Redakcijos archyvo nuotr.:
- Irmantas Saveljevas - vagis, plėšikas, žudikas
2008 12 02
