Baudė ir teismas, ir likimas
Keistai suprato vyriškumą
Garbė buvo svarbiau už baimę
Irena ZUBRICKIENĖ
"Tegul geriau būtų užmušę, negu aš jiems būčiau paklususi", - tokiais žodžiais savo nuoskaudą liejo marijampolietė 14 metų Jolanta (vardas pakeistas), po patirto pažeminimo atėjusi prie atokiau jos laukusių savo dviejų draugių, nesugebėjusių iškviesti pagalbos.
Žeminančius išgyvenimus, privertusius gydytis net ir ligoninėje, Jolanta patyrė praėjusių metų balandį. Tuokart ji, po pietų iš mokyklos išėjusi su 2 draugėmis, susitiko su keliais savo bičiuliais vaikštinėjantį pažįstamą Albiną (15 m.), kitos mokyklos moksleivį. Vaikinukas ne tik pakalbino paneles nueiti kartu prie Šešupės, į miesto pakraštį, bet ir pradėjo stumte stumti Jolantą. Paauglei atrodė, kad juokais. Pabėgti jai net nekilo mintis.
Tuo metu prie Šešupės su savo bičiuliais laiką leido Albino pažįstamas Almantas J. (17 m.). Nepilnametis, pamatęs ateinančią nedidelę kompaniją, joje pažinojo tik Albiną. Atkreipė dėmesį, kad pažįstamasis tampė, stumdė ir tąsė vedamą mergaitę - kaip vėliau paaiškėjo, Jolantą. Pamatęs Almantą, Albinas jį pasišaukė prieiti.
Netrukus tapo aišku, kad Albinas atsivedė Jolantą nusikalstamu tikslu - patenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Dar ciniškai pratarė, kad pamalonintas bus ir Almantas.
Jolanta muistėsi, atsikalbinėjo, prašėsi paleidžiama, bet susivieniję abu jaunuoliai to nepaisė. Kartu atėjusiems dar 2 vaikinukams ir 2 Jolantos draugėms buvo liepta dingti. Jolanta prašė draugių iškviesti policiją, tačiau bičiulės to nepadarė. Jos žiūrėjo, kuo viskas baigsis, paėjusios tolėliau. Taip pat pasielgė ir kiti 2 kompanijos vaikinai. Visi matė, kaip buvo žeminama Jolanta, tačiau padėti jai nemėgino.
Su Jolanta prie Šešupės likę Almantas ir Albinas mergaitę aršiai skriaudė ir žiauriai iš jos tyčiojosi: smūgiavo rankomis per galvą, spardė į nugarą, prisivijo bandančią pabėgti, pargriovė ant žemės, dar daužė ir spardė; vienas smurtautojas kojos kulną buvo įrėmęs mergaitei į kaktą, kitas - atsistojo jai ant pilvo. Albinas vis reikalavo nelaimėlės jį ir bičiulį patenkinti seksualiai. Jolanta verkė, bet aktyviai priešinosi. Albinas jau buvo ir apsinuoginęs, tačiau savo tikslo nepasiekė. Tuo metu savo eilės laukęs Almantas pavogė iš mergaitės kuprinės mobilųjį telefoną ir jos akinius nuo saulės. Necenzūriniais žodžiais žeminamai Jolantai buvo grasinama įmesti ją į upę, tačiau mergaitė vis tiek nepasidavė dviejų smurtautojų terorui. Galiausiai niekdariai atsitraukė nuo nenugalėtos savo aukos.
Palikta Jolanta tuoj pat nuskubėjo prie atokiau laukusių savo bičiulių, negarbingai žiopsojusių ir neieškojusių pagalbos. Paauglė buvo apsiverkusi, susinervinusi, sutepliotais drabužiais, jautėsi pažeminta, įskaudinta. Ji tuoj pat pasuko policijos link. Netrukus Jolantai prireikė medikų pagalbos, ji net turėjo minčių apie savižudybę. (Mergaitė užaugusi šiurpios tragedijos paliestoje šeimoje, tad stresų jau patyrusi.)
Greitai nustačius įtariamus prievartautojus, teismo bausmė grėsė ir Almantui, ir Albinui. Tačiau pastarasis šios istorijos atomazgos nesulaukė - davęs parodymus ir iš dalies pripažinęs savo kaltę, po 4 mėnesių Albinas staiga mirė kiek mįslingomis aplinkybėmis. Tarsi pats likimas jam būtų paskyręs bausmę už netinkamą elgesį.
Ant teisiamųjų suolo sėdo tik Almantas J., prieš kelis mėnesius sulaukęs pilnametystės. Vaikinas buvo teisiamas pirmą kartą. Vienoje įmonėje fasuotoju dirbantis Almantas pripažino savo kaltę ir tikino nuoširdžiai besigailįs. Paties žodžiais, tuokart pašešupyje jis prisijungė prie Albino ir bjauriai smurtavo prieš nepažįstamą nepilnametę mergaitę tik todėl, kad norėjo bičiuliui pasirodyti esąs stiprus ir vyriškas.
Almantas teisme atsiprašė Jolantos, tačiau išdidi mergaitė, iki šiol išgyvenanti patirtą pažeminimo jausmą, išdrįso pasakyti neatleidžianti jam. Beje, ji bei teisme dalyvavęs jos tėtis atsisakė pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam dėl moralinės žalos atlyginimo - esą "tokie pinigai nešildo ir neatperka to, kas patirta".
Marijampolės rajono apylinkės teismas paskyrė Almantui J. realią laisvės atėmimo bausmę, nors pirmą kartą nusikaltusiems nepilnamečiams paprastai taikomos Baudžiamojo kodekso išlygos. Dveji metai ir 20 dienų pataisos namuose - taip įvertinti nepagarbūs, itin ciniški vaikino veiksmai - pasikėsinimas seksualiai prievartauti ir vagystė. Nuteistasis, dar po įvykio parašęs pasižadėjimą neišvykti, po nuosprendžio buvo paliktas laisvėje. Jis turėtų būti suimtas, kai įsiteisės paskelbtasis nuosprendis, galbūt apkeliavęs visų pakopų Lietuvos teismus.
