Egzekucija vidury dienos
Irena ZUBRICKIENĖ
Išgertuvės nuo ryto iki vakaro. Nakvynė svetimuose namuose. Kitą rytą - naujos kompanijos paieška, net neužėjus į savo namus. Kiek išgerta, neaišku, nes vos tik butelis ištuštinamas, į jį pripilama vėl... Maždaug taip gyveno (turbūt ir tebegyvena) nemenkas būrys Mikyčių kaimo (Lazdijų r.) žmonių. Praėjusių metų sausio 29-ąją pas mikytiškį Praną Straigį vykusios tokios išgertuvės baigėsi tragedija.
Naktį prieš tragediją, žinoma, jos nenujausdami, oficialiai niekur nedirbantys Tomas Daugvila (23 m.) ir jo svainis Edmundas Šarkelis (26 m.) praleido pas pažįstamą Mečį. Suprantama, gėrė. Kitą dieną, po vidurdienio, visi trys nutarė patraukti kitur - pas girtavimu pagarsėjusį Praną Straigį. Čia jau puotavo pats šeimininkas, lygiai tokių pačių pomėgių jo sugyventinė Laimutė Ona Budrienė ir pastarosios sūnus Egidijus Gurskas (34 m.). Šis, dar prieš kelias dienas ateidamas į svečius pas Praną, atsinešė 4 butelius degtinės. Nuo tada su motina ir jos sugyventiniu visi ir gėrė.
Kai prie Prano Straigio kompanijos prisijungė giminystės ryšiais susaistyti geri bičiuliai Tomas Daugvila ir Edmundas Šarkelis, išgertuvės tęsėsi. Sugyventinių pora, neatlaikiusi "tempo", netrukus atsigulė miegoti. Trys jaunesnieji persimetė į kitą kambarį.
Begeriant Tomas pradėjo vadinti Egidijų kaimynės bidonų vagimi. Egidijus tai neigė, todėl "teisėjas" Tomas puolė "vagį" tampyti už drabužių, daužyti rankomis, o parkritusį spardyti. Tomui į pagalbą atėjo ir jo svainis Edmundas. Daužomas Egidijus prašė jo nemušti, kelis kartus klausė, už ką jam taip. Muštynių triukšmą girdėjo kitame kambaryje snūduriavęs mušamojo motinos sugyventinis P. Straigis, tačiau tvarkos savo namuose nedarė. Esą bijojo pats gauti. Vėliau paaiškėjo, kad savo sūnų Egidijų, lyg tariantį, lyg šaukiantį "Mama!", pro miegus girdėjo ir L. O. Budrienė, bet moteris nesikėlė žiūrėti, nes, pačios pripažinimu, buvo labai girta. Kas dabar galėtų paneigti, kad vidury dienos įsilingavusiose muštynėse tereikėjo kelių drausminančių žodžių ar skubios pagalbos Egidijui, ir šiandien tie namai nebūtų paženklinti gedulo žyme, o du jauni vyrai mėgautųsi laisve. Tačiau buvo kitaip.
Sugyventinių pora tik rytą pamatė, kad Egidijus guli kambaryje, prie lauko durų, ant grindų, kraujo klane. Vyras jau buvo miręs.
Tiriant E. Gursko mirties aplinkybes, paaiškėjo, kad daugiausia įtakos mirčiai turėjo krūtinkaulio ir daugybiniai šonkaulių lūžiai bei plyšęs plautis ir įvykęs nukraujavimas. Lavono kraujyje ekspertai aptiko 2,59 procentus alkoholio (gyvam žmogui atitinka sunkų girtumo laipsnį).
Šią tragišką Mikyčių kaimo gyventojų istoriją nagrinėjo Kauno apygardos teismas. Jis nustatė, kad T. Daugvila ir E. Šarkelis, smūgiais "auklėdami" neva bidonų vagį, yra E. Gursko nužudymo bendrininkai. E. Šarkelio advokatas dėjo daug pastangų, kad įrodytų, jog jo ginamasis mušė nelaimėlį mažiau ir silpniau bei ne į tas kūno vietas, kuriose padaryti mirtini sužalojimai. Tačiau teismui neprivalu "sverti", kiek smūgių sudavęs kiekvienas smurtautojas, kuris į kur taikęs ir pataikęs. Užteko to, kad E. Gurską prieš mirtį mušė abu bendrininkai ir kad E. Šarkelis prisipažino padėjęs Tomui "iš draugystės ir solidarumo".
Žinią, kad Tomas ir Edmundas nužudė žmogų, kaimo gyventojai sutiko nustebę. Mat abu žudikai - teigiamai vertinamų šeimų vaikai, į teisiamųjų suolą sėdę pirmą kartą. Tiesa, Tomas jau turėjęs problemų su teisėsaugininkais: tai nevykdė policininkų nurodymų, tai sėdo prie automobilio vairo ir girtas, ir neturėdamas teisės vairuoti, tai trikdė viešąją rimtį, tai pasižymėjo kaip nedėmesingas ir nerūpestingas tėvas. O Edmundas būtų visai padorus vyriškis, jeigu jam gyventi netrukdytų stikliukas ir kompanija.
Kauno apygardos teismas abu žudikais tapusius jaunus vyrus nuteisė vienodomis laisvės atėmimo bausmėmis - kalėti po 10 metų. Kadangi kaltinamųjų artimieji dar iki teismo atlygino turtinę ir neturtinę žalą nužudytojo seseriai Airai, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.
Minėtas nuosprendis dabar jau apskųstas - dar bus nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Tada paaiškės, ar aukštesnės pakopos teismas pritars kauniečiams kolegoms.
"Akistatos" kalbinti Mikyčių kaimo žmonės apgailestavo, kad jaunų žmonių laisvalaikis, leidžiamas netinkamai, baigėsi taip tragiškai, ir stebėjosi, kad nužudyto Egidijaus motina su sugyventiniu nepadarė išvadų net ir netikėtai priversti gedėti - esą jie toliau geria, neretai ir susimuša, nevengia atsitiktinių kompanijų.
