Įklampino aistra berniukams
Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas pasiuntė už grotų dar vieną nusikalstamo sekso mėgėją - marijampolietį Vytautą Petriką (26 m.). Anksčiau į teisėsaugininkų rankas nepakliuvusį jauną vyrą įklampino keista aistra - apnuoginti, glamonėti ir bučiuoti mažamečių berniukų lytinius organus.
Apie tai, kad Vytautas nepadoriai užkabinėja berniukus, viešumon iškilo 2006-ųjų rudenį, kai vienas vaikas (10 m.) nebeapsikentęs pasipasakojo savo tėvui. Pastarasis iš karto susirado Vytautą ir ketino pasiaiškinti, ar sūnus jam sakė tiesą. Ilgo pokalbio nereikėjo - Vytautas prisipažino, kad svečio sūnų ne kartą nusivesdavo į atokesnę vietą ir, apnuoginęs berniuko intymiausią vietą, siekdavo lytiškai pasitenkinti. Šiems faktams pasiekus policiją ir vaiko mokyklą, paaiškėjo, kad Vytauto dėmesį traukdavo ir dar vienas tų pačių vietovių gyventojas aštuonmetis.
Nustatyta, kad Vytautas Petrikas, iš Marijampolės nuvažiuodavęs į kitą rajoną, kur uždarbiaudavo padėdamas ūkininkams atlikti įvairius darbus, dėl savo iškrypėliško pomėgio tyliai veikė nuo 2005-ųjų vasaros iki 2006-ųjų rudens, kai buvo įskųstas. Jis mažiausiai 4 kartus seksualiai prievartavo vyresnįjį berniuką ir mažiausiai 3 kartus - jaunesnįjį. Abu vaikus Vytautas neblogai pažinojo, nes ir šie mažamečiai neretai kartu su juo dirbdavo tuos pačius ūkio darbus - pjaudavo žolę, kraudavo šieną, tvarkydavo malkas, skindavo vyšnias. Lytinio malonumo pedofilas siekdavo būdamas su vaikais pievoje ar malkinėje, sode ar darbininkų vagonėlyje. Aukas prisijaukindavo nejučia - dėmesiu, pokalbiais, žaidimu.
Iš pradžių mažamečiai nesuprato, ko iš tikrųjų siekia keistai besielgiantis pagalbinis darbininkas. Tačiau abu berniukai tėvams ir vėliau pareigūnams teigė, kad Vytauto keistas meilumas jiems nepatiko. Vaikai priešindavosi vyrui, muistydavosi, nes drovėdavosi savo nuogumo, tik nepajėgdavo išsilaisvinti. Pedofilas mažamečius, laikydamas jėga, nukalbindavo ir netrukus pasitenkinęs paleisdavo.
Apkaltintas Vytautas bandė įtikinti, kad berniukai jį traukdavo tik tada, kai jis būdavo girtas arba kamuojamas pagirių. Teismas šią aplinkybę atmetė, nes ji nebuvo užfiksuota ir įrodyta. Teisiamasis tvirtino negalintis paaiškinti, kodėl lįsdavo prie mažamečių, tačiau išsidavė, kad glamonėdamas ir bučiuodamas berniukų intymiausias vietas jis jausdavo didelį lytinį malonumą. Lyg tarp kitko Vytautas teisme užsiminė, kad vaikystėje jis ir pats iš artimo žmogaus yra patyręs tai, ką turėjo patirti jo glostyti mažamečiai. Teismas į šią detalę, nežinotą ir todėl nenagrinėtą iki teismo, nesigilino.
Nustatyta, kad V. Petrikas yra psichiškai sveikas vyras. Jis charakterizuojamas teigiamai: ramaus būdo, įgijęs vidurinį išsilavinimą, darbštus ir pareigingas, neteistas. Teisme Vytautas tikino besigailįs dėl savo nusikalstamų poelgių, nė vienu momentu nesistengė ką nors neigti ar klaidinti. Galbūt tai padėjo teismui apsispręsti dėl skiriamos bausmės: Vytautas Petrikas, mažiausiai 7 kartus seksualiai prievartavęs du mažamečius berniukus, pasiųstas už grotų 5 metams (Baudžiamasis kodeksas pagal šį straipsnį numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 13 metų). Teismo verdikto daugiau nė metus laisvėje laukęs pedofilas, dar prieš paskelbiant nuosprendį, buvo suimtas prieš 3 savaites iki jo, nes neatvyko į vieną teismo posėdį ir buvo manoma, kad jis vengia bausmės.
Teismo medžiagos duomenimis, V. Petriko prievartauti berniukai patyrė pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus, paskui - dar ir sukrėtimą dėl to, kad jų paslaptis tapo vieša gyvenamojoje vietovėje, mokykloje. Specialistų teigimu, ši moralinė bei psichologinė vaikų trauma neabejotinai turės varginančių pasekmių ir jų ateityje. Todėl teismas nedvejodamas nutarė, kad nuteistasis turi atlyginti nukentėjusiems patirtą neturtinę žalą, įvertintą 10 000 litų.
