Į namus pasikvietė... žudiką
Irena ZUBRICKIENĖ
Vienas praėjusių metų sausio šeštadienis buvo lemtingas Karmėlavos antrojo kaimo (Kauno r.) gyventojams Genovaitei Karaliūnienei (66 m.) ir Dmitrijui Jurevičiui (34 m.). Pensininkei tai buvo paskutinė jos gyvenimo diena, o perpus jaunesniam sugėrovui - "ilgalaikis kelialapis" į pataisos namus.
Niekur nedirbantis, savo šeimos nesukūręs, anksčiau porą kartų už vagystes teistas čigonas Dmitrijus su pensininke Genovaite buvo pažįstami dėl bendro pomėgio išgerti.
Minėto šeštadienio rytą Genovaitė, pasiskolinusi iš kaimynės Liutgardos 20 litų, parsinešė į namus alkoholio, ir abi jį išgėrė. Neblaivi pensininkė nenurimo: apie vidurdienį vėl išėjusi ji netrukus sugrįžo ne tik su nauju buteliu degtinės, bet ir su Dmitrijumi. Tuomet vaišinosi jau trise. Dmitrijus džiaugėsi, kad atsitiktinai sutiktos Genovaitės buvo pakviestas paviešėti, ir neužmiršo priminti, kad svaigalus pirko už bendrai sudėtus pinigus. Žodis po žodžio begeriant, ir pinigų tema išsiplėtė: sugėrovė Liutgarda nesuprato, kas kam skolingas, tačiau pašiurpo, kai Genovaitės žodžius nustelbė staiga įtūžusio Dmitrijaus smūgiai ir spyriai. Sumušta Genovaitė liko tysoti ant grindų. Išsigandusi Liutgarda bandė raminti jaunąjį sugėrovą ir tuoj pat išskubėjo ieškoti pagalbos pas kaimynę.
Kaimynė, pasakiusi, kad nesikiš į girtos kompanijos problemas, nes tai esą nebe pirmas kartas, padėti nėjo. Liutgarda, sugrįžusi pas Genovaitę, rado ją tebegulinčią ant grindų kniūbsčią. Esą nelaimėlė kvėpavo, bet pakilti ir atsigulti į lovą nepajėgė. Smurtautojas Dmitrijus jau buvo išėjęs. Liutgarda, dar pabuvusi pas kaimynę daugiau kaip valandą, užgesino šviesas ir išėjo, gulinčios sugėrovės duris palikdama atrakintas.
Liutgarda savo namuose nusnaudė, o vakare pabudusi pamatė, kad Genovaitės langas šviesus. Nuėjusi ji rado Genovaitę tebegulinčią toje pačioje vietoje, tik apsivertusią kitaip. Nusilpusi kruvina moteris prašė vandens, skundėsi, kad jai šalta, ir labai norėjo būti įkelta į lovą. Liutgarda vėl nuėjo prašyti kaimynės pagalbos, bet šioji atsisakė ir antrą kartą. Sugrįžusi Liutgarda pastebėjo, kad Genovaitė nebekvėpuoja, todėl kreipėsi į kitą kaimynę, kuri iškvietė greitąją pagalbą.
Atvykę medikai rado G. Karaliūnienę jau mirusią. Dėl jos mirties kitą dieną savo namuose buvo sulaikytas D. Jurevičius. Paaiškėjo, kad vyras, po smurto protrūkio išėjęs iš Genovaitės namų, po kelių valandų vėl sugrįžo ir, patekęs per neužrakintas duris, pavogė jos televizorių "Šilelis". Esą šitaip jis atsiėmė skolą iš sumuštosios, neva jai pačiai leidus. Tačiau televizoriumi Dmitrijus nepasidžiaugė, nes šis netrukus iškrito girtam vyrui iš rankų ir apsigadino. Vagišius grobį įdėjo į namų kieme stovėjusį tėvo vežimą ir paliko. Užtat teisme jam dar teko atsakyti ir už vagystę.
Ekspertai nustatė, kad G. Karaliūnienė mirė patyrusi mažiausiai 11 smūgių. Jai buvo smarkiai sumuštas veidas, sulaužyta nosis, plyšę vidaus organai ir įvykęs vidinis nukraujavimas.
Moters laidotuvėmis rūpinosi jos buvusi marti. Teisme ši moteris neslėpė, kad pastaruoju metu Genovaitė jautėsi vieniša ir dažnai girtaudavo, o pasirūpinti ja nebebuvo kam, nes duktė gyvena užsienyje.
G. Karaliūnienės mirties aplinkybes nagrinėjo ir vertino Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija. Savo kaltės dėl pensininkės nužudymo neneigusiam D. Jurevičiui, atlyginusiam nužudytosios laidotuvių išlaidas, buvo paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Beje, teismas pripažino, kad dėl šios tragedijos buvo ir pačios G. Karaliūnienės kaltės: moteris dažnai girtavo, todėl tapo atsitiktinio sugėrovo auka; ji net nesulaukė pagalbos iš kaimynų, nes šie netoleravo pensininkės gyvenimo būdo.
