Ginčas vežime baigėsi tragiškai
Irena ZUBRICKIENĖ
Tarpiškių kaimo (Prienų r.) gyventojas Malvydas Vizgirda (56 m.) po staiga kilusio barnio per kelias minutes metaliniu strypu taip aptvatino savo artimą kaimyną Stanislovą Benediktą Vaitkūną (70 m.), kad šis po kelių valandų mirė. Nelaimėliui labai kraujavo iš galvoje padarytų žaizdų, tačiau niekas iš buvusiųjų šalia nemanė, kad pensininko sužalojimai pavojingi gyvybei.
S. B. Vaitkūnas gyveno su žmona ir anūku Žydrūnu. 2005-ųjų lapkričio 6-ąją (buvo sekmadienis) pensininkas nutarė paviešėti pas kaimyną Malvydą ir jo sugyventinę Viliją, su kuriais gerai sutardavo, nes prireikus vieni kitiems padėdavo. Pas minėtus sugyventinius atėjo ir kaimynas Antanas Kazys Žilinskas. Visi nutarė važiuoti į Veiverių miestelį, seniūnijos centrą, ir užeigoje išgerti alaus. Į netolimą kelionę ketvertas leidosi arkliu pakinkytu vežimu, kurį vadeliojo Malvydas.
Per kelias valandas kompanija paviešėjo dviejuose baruose ir dar aplankė vienus pažįstamus. Visi buvo vaišinęsi alumi ir degtine. Pradėjus sparčiai temti, ketvertas vėl draugiškai susėdo į vežimą ir dardėjo namų link. Staiga vežime kilo barnis tarp vadeliotojo Malvydo ir pensininko S. B. Vaitkūno. Vyrai užuominomis kalbėjo apie kažkokią neatiduotą skolą. Tuomet pykčio užvaldytas Malvydas sustabdė arklį, staigiu mostu išsitraukė iš vežimo metalinį strypą ir juo pradėjo daužyti už nugaros sedėjusiam S. B. Vaitkūnui per galvą. Muštynes nutraukė taip pat vežimo gale sėdėjęs A. K. Žilinskas, prieš tai raginęs liautis. Jis sugebėjo atimti iš Malvydo strypą. Nurimusi girta kompanija sėkmingai pasiekė savo kaimą.
Į Malvydo namus A. K. Žilinskas nebeužsuko - iškart patraukė savųjų link, o S. B. Vaitkūnas nepasididžiavo. Pensininką sumušęs namų šeimininkas bandė rūpintis sužalotuoju - šlapiu skuduru apvalė kruviną kaktą.
Bemaž po dešimties minučių S. B. Vaitkūnas išėjo į namus. Namuose radęs anūką, jis tuoj pat atsigulė miegoti. Apie vidurnaktį pasikvietė anūką, žmona tuo metu gulėjo Veiverių ligoninėje, ir parodė sumuštą galvą. Nelaimėlis buvo pasidėjęs prie lovos vandens ir vis šluostėsi kraują, srūvantį per veidą. Senelis pasakė, kad buvo sumuštas Malvydo. Už ką - neaiškino. Po kokių 3 valandų S. B. Vaitkūnas vėl prisikėlė anūką ir, pasiskundęs, kad jam labai bloga, paprašė išvirti arbatos. Anūkas Žydrūnas, pamatęs, kad kraujas iš senelio galvos tebesrūva, kartu iškvietė ir greitąją. Deja, atvykę medikai konstatavo pensininko mirtį.
Kitą dieną dėl S. B. Vaitkūno mirties buvo suimtas Malvydas Vizgirda. Jis neneigė išvakarėse savo vežime smurtavęs prieš vyresnį kaimyną.
Tačiau teisme Malvydas tikino tik gynęsis nuo jį per ginčą vežime užpuolusio ir muštynes pradėjusio pensininko. Teisiamasis iš dalies pakeitė savo parodymus - tvirtino, kad net buvo iškritęs iš vežimo, smaugtas užpuoliko. Be to, iš vežimo esą buvo iškritęs ir S. B. Vaitkūnas, neva tuo momentu galėjęs stipriai susižaloti galvą. Panašiai teisme, pakeitusi ankstesnius parodymus, kalbėjo ir jau 11 metų Malvydą sugyventiniu vadinanti Vilija. Moteris teigė, kad per vyrų muštynes ji snūduriavusi, be to, buvę labai tamsu ir dar rūkas trukdęs detaliai matyti besimušusiųjų veiksmus, o po įvykio ji Prienų policijoje neva buvo apklausinėjama neblaivi, todėl "pridainavo ne pagal natą". Policijos pareigūnė Jurgita Juozaitytė tai kategoriškai paneigė.
Teismas palankesnius teisiamajam jo ir minėtos liudininkės parodymus vertino kritiškai - kaip norą išvengti griežtos atsakomybės. Mat vienintelis likęs liudininkas A. K. Žilinskas, anuokart vežime užgesinęs konfliktą, tačiau pats su Malvydu neturėjęs piktumų, nuosekliai ir įtikinamai liudijo, kad dviejų vyrų grumtynės vyko tik vežime ir Malvydui nebuvo reikalo stabdyti arklį ir gintis strypu, nes S. B. Vaitkūnas jo nepuolė, tik barė žodžiais.
Nustatyta, kad S. B. Vaitkūnas mirė dėl galvoje padarytų žaizdų, iš kurių nesustabdomai bėgo kraujas. Esą jeigu nelaimėlis laiku būtų gavęs deramą medikų pagalbą, tragedijos buvo galima išvengti. Pareigūnams A. K. Žilinskas sakė, kad po muštynių jis, parvykęs į kaimą, buvo užėjęs pas vieną kaimynę, idant šioji telefonu iškviestų greitąją ir policiją, tačiau moteris atsisakiusi, nes, matyt, vėlyvo girto kaimyno šneka nepatikėjusi.
Malvydo artimieji (sugyventinė, sesuo) teisme bandė įrodyti, kad išsituokęs trijų vaikų tėvas Malvydas galėjo nusikalsti sirgdamas ir nebegalėdamas savęs kontroliuoti. Esą dar po karinės tarnybos jam pakriko nervai, jis buvo patyręs sunkią galvos traumą, išgėręs tapdavo agresyvus, negana to - jį dažnai ištikdavo epilepsijos priepuoliai, dėl kurių vyras gydydavosi medikamentais. Neva po paskutiniojo priepuolio (prieš kelias dienas iki tragedijos vežime) Malvydas net atmintį prarado. Tačiau teismo psichiatrijos ekspertai po kaltinamojo būklės stebėjimo ir tyrimo paneigė, kad nusikalsdamas Malvydas sirgo psichikos liga ir negalėjo suprasti bei valdyti savo veiksmų.
Kauno apygardos teisme Malvydas Vizgirda buvo nuteistas kalėti 9 metus už tai, kad nužudė kaimyną. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo priteista ir nemenka pinigų suma - 3706 litai turtinės žalos ir 25 000 litų neturtinės žalos nukentėjusiajai Genovaitei Vaitkūnienei (nužudytojo našlei) bei 3707 litai turtinės žalos ir 25 000 litų neturtinės žalos nužudytojo sūnui Arūnui Vaitkūnui.
