Medžioklė buvo nelaiminga ir... brangi
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės apylinkės teismas antrą kartą išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl medžioklėje sunkiai sužaloto Kazlų Rūdos miesto gyventojo Romualdo Čepo (37 m.) mirties. Dabar teismas nustatė, kad lemtingą šūvį paleidęs kitas medžiotojas yra kaltas ne dėl sunkaus medžioklės draugo sužalojimo, po kurio šis mirė, ne viską reikiamai atlikus Marijampolės ligoninės medikams, o dėl nužudymo neatsargiai pasielgus. Prieš tai ši baudžiamoji byla apkeliavo kelias teisingumo instancijas - Kauno apygardos ir Aukščiausiąjį teismus.
Medžioklė - be tikėtosi laimikio
Dviejų vaikų tėvo žūtimi pasibaigusi medžioklė vyko 2000-ųjų vasarą. Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje esančioje Mondžgirėje tą vakarą, turėdami licenciją nušauti stirną ir šerną, medžiojo trys Kazlų Rūdos savivaldybės darbuotojai - medžiotojų būrelio "Šilas" nariai. Medžioklei vadovavo būrelio pirmininkas Romualdas Čepas, savivaldybės administracijos patarėjas gamtosaugos ir kultūros vertybių apsaugos klausimais. Įsitaisę skirtinguose bokšteliuose, tarp kurių - bene kilometro atstumas, vyrai laimikio lūkuriavo apie tris valandas, tačiau nei stirna, nei šernas taip ir nepasirodė. Sutartą valandą trijulė turėjo susitikti sutartoje vietoje ir keliauti į namus.
Baigęs nesėkmingą medžioklę Aidas Krunglevičius (31 m.), išlipęs iš bokštelio ir automobiliu nuvažiavęs į sutartą vietą laukti draugų, išgirdo įtartiną traškesį krūmuose. Pagalvojo, kad tai žvėris, tad traškesio kryptimi švystelėjo prie šautuvo pritvirtintu prožektoriumi. Kadangi į pasiųstą šviesos signalą niekas neatsiliepė, tarsi paskutinės vilties genamas medžioklis paleido vieną šūvį iš savo dvivamzdžio, kurio dar nebuvo įsidėjęs į dėklą. Staiga Aidas išgirdo žmogaus riksmą ir kaipmat suprato kliudęs ne žvėrį, o pataikęs į savo medžioklės draugus.
Iš miško - į ligoninę
Kaip vėliau pasakojo kartu medžiojęs Juozas Vitukynas (44 m.), staigus skausmas jį nutvilkė greičiau nei pasigirdo šūvis. Tuo pat metu iš skausmo suvaitojęs sukniubo ir kartu su Juozu į susitikimo vietą ėjęs R. Čepas. Jiedu net nespėjo atsakyti į švystelėjusio prožektoriaus signalą. Atskubėjęs Aidas abu sužalotus draugus tuoj pat nugabeno į ligoninę. Medikai sutvarstė J. Vitukynui sužalotą ranką, o R. Čepui, miške ėjusiam pirma kolegos ir "surinkusiam" daug didesnį kiekį šratų, prireikė rimtesnės medikų pagalbos. Marijampolės ligoninėje jam buvo skubiai operuotas trūkęs vienas plautis, sutvarkytos šautinės pilvo ir abiejų rankų žaizdos.
Prasidėjus komplikacijoms, R. Čepas buvo pervežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Čia specialistai pastebėjo tai, ko nepamatė Marijampolės chirurgai - šratų pažeistą dvylikapirštę žarną ir taip pat sužalotą vieną inkstą. Pacientą teko operuoti dar kartą. Tačiau, baigiantis ketvirtajai gydymo savaitei, R. Čepas Kauno klinikose mirė. Tragišką įvykį medžioklėje pradėję tirti teisėsaugininkai baudžiamojon atsakomybėn patraukė ne tik neleistiną šūvį paleidusį medžiotoją A. Krunglevičių, bet ir Marijampolės ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėją Stasį Petrauską, įtarus, kad jis, pirmasis apžiūrėjęs ir gydęs šratų suvarpytą medžiotoją, nerūpestingai atliko savo pareigas - nepastebėjo gyvybei pavojingų sužalojimų.
Paneigė įtartas medikų klaidas
Įtarus medikų klaidas, dėl kurių mirė R. Čepas, turbūt lengviau atsiduso lemtingojo šūvio kaltininkas A. Krunglevičius. Teisiamųjų suolan jis praėjusių metų sausį sėdo su lengvesne "nuodėme" - dėl netyčinių apysunkio ir sunkaus sužalojimų. Vos tik Marijampolės teismas kaltinamąjį nuteisė vieneriais metais pataisos darbų (darbovietėje), nurodęs kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 15 procentų nuteistojo uždarbio į valstybės biudžetą, teisėsaugininkus pasiekė aukšto rango medicinos specialistų sudarytos komisijos, nagrinėjusios galimas medikų klaidas gydant R. Čepą, galutinės ekspertizės išvados. Jos buvo palankios gydytojui S. Petrauskui, todėl ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta. Komisijos nariai pripažino, kad laiku nenustačius dvylikapirštės žarnos kiauryminių sužalojimų, kai nelaimėlio organizme liko "pasislėpę" šratai, R. Čepo būklė pablogėjo, tačiau ar tai turėjo tiesioginės įtakos jo mirčiai, specialistai negalėjo tvirtinti. Kitaip tariant, ekspertai nenurodė, kad R. Čepas būtų išgyvenęs, jeigu Marijampolės chirurgas per pirmąją operaciją būtų pastebėjęs šratų prakiurdytą dvylikapirštę žarną. Tuomet visa atsakomybė dėl R. Čepo mirties atsigręžė į miško žvėrimi draugus palaikiusį A. Krunglevičių - Aukščiausiąjį Teismą pasiekusi baudžiamoji byla buvo grąžinta tardymui papildyti ir iš naujo nagrinėti Marijampolės teisme.
Žinios ir veiksmai - kas sau
Nors A. Krunglevičius medžiotojo patirtį kaupė bene trejus metus, pastaruoju laiku su draugais medžiodamas net po kelis kartus per savaitę, lemtingąjį kartą vyriškis pažeidė kelis medžioklės taisyklių reikalavimus. Baigęs medžioti jis privalėjo išardyti šautuvą, išimti iš jo šovinius ir ginklą įdėti į specialų dėklą. Šaudamas Aidas privalėjo įsitikinti, ar tikrai krūmų traškesį sukėlė žvėris ir ar aplinkui nėra ne tik žmonių, bet ir naminių gyvulių bei nemedžiojamų laukinių gyvūnų. Be to, šaudyti tuo momentu draudė ir miške tvyrojusi prietema. Aukštąjį išsilavinimą turintis, pirmą kartą teisiamas A. Krunglevičius teisme tikino visas šias taisykles ir žinąs, ir žinojęs, tačiau pasielgęs kitaip - skubėdamas. Savo kaltės jis neneigė.
Beje, atsakomybės nevengęs ir sąžinės priekaištų slegiamas Aidas Krunglevičius antrąją dieną po įvykio aplankė ligoninėn patekusį Romualdą Čepą. Šis, žinoma, nesitikėdamas artėjančios tragedijos, atsiprašinėjusį draugą ramino, ragino nesinervinti. Taip pat šūvio sužalotas Juozas Vitukynas, nors ranką gydėsi dar ilgai, pretenzijų medžioklės draugui neturėjo. R. Čepui mirus, A. Krunglevičius materialiai parėmė jo šeimą - padengė laidotuvių išlaidas.
Įpareigojantis nuosprendis
Teismas pripažino Aido Krunglevičiaus kaltę ir paskyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią atidėjo tokiam pat laikotarpiui. Taip pat nuteistajam uždrausta trejus metus medžioti. Teismas patenkino ir našle tapusios Astos Čepienės prašymą teisiamajam materialiai remti jos vaikus, netikėtai netekusius tėvo. Eglei Čepaitei (13 m.) iki aštuoniolikos metų (o jeigu mokysis toliau, tuomet iki 24 m.) A. Krunglevičius privalės kas mėnesį mokėti 125 litų pašalpą (vieno MGL dydžio), kaip ir Kauno technologijos universitete šiuo metu studijuojančiam jos broliui Aidui Čepui (18 m.).
