Teisininkus vienijančių asociacijų atstovai prieštarauja advokatų monopolio teikiant teisines paslaugas įvedimui ir teigia, kad šaliai prisijungus prie Europos Sąjungos (ES), be darbo gali likti beveik 1,5 tūkst. teisines paslaugas teikiančių įmonių.
"Teisinių paslaugų įmonių asociacija, susipažinusi su Lietuvos stojimo į ES dokumentais, reiškia susirūpinimą dėl absoliutaus Lietuvos teisininkų interesų ignoravimo", - sakė Teisinių paslaugų įmonių asociacijos prezidentas Arūnas Marcinkevičius.
Antradienį (04.29) surengtoje spaudos konferencijoje teisininkus vienijančių asociacijų atstovai informavo, kad jie kreipėsi į prezidentą, Seimą, Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją bei Teisingumo ministeriją prašydami paaiškinti, kodėl stojimo į ES sutarties priede įrašyta, kad teisines paslaugas Lietuvoje gali teikti tik advokatai.
Pasak teisininkus vienijančių asociacijų atstovų, advokatų monopolį norima įtvirtinti ir nauju Advokatūros įstatymo projektu, nustatančiu, kad ne tik atstovauti teismuose, bet ir visas kitas teisines paslaugas teikti gali tik advokatai ir jų padėjėjai.
A. Marcinkevičiaus teigimu, Lietuvoje šiuo metu nėra priimta nė vieno įstatyminio akto, kuriame būtų pasakyta, kad visas teisines paslaugas šalyje teikia tik šios profesijos atstovai.
ES direktyvose numatyta, kad kiekviena nauja narė stodama į ES turi pati nustatyti, kas gali teikti teisines paslaugas ES teritorijoje. Visose Europos valstybėse, išskyrus Graikiją, teisines paslaugas teikia tiek advokatai, tiek kiti teisininkai.
Pasak A. Marcinkevičiaus, susirūpinimą kelia ir tai, kad Lietuva atveria savo rinką užsienio teisininkams, ir ne vien advokatams, o savi gali likti be darbo.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 1000 praktikuojančių advokatų bei daugiau kaip 300 advokatų padėjėjų, šalyje taip pat veikia 1,45 tūkst. teisinių paslaugų įmonių.
Visateise ES nare Lietuva tikisi tapti 2004 metų gegužę.
BNS
