Irena ZUBRICKIENĖ
Pastarąjį mėnesį įvairiose Lietuvos vietose gyventojai dažnai kviečiasi policiją, netikėtai aptikę sprogmenų. Jų randama ariant laukus, kasant sodybose šulinius, besidarbuojant ką tik pradėtose statybvietėse. Iškviesti išminuotojai nesistebi žemėje giliai glūdėjusiais radiniais, nes pavasaris - žemės darbų metas, tik nuolat ragina gyventojus būti budrius, atsargius ir nerizikuoti. O štai jauniems smalsuoliams negalioja jokie "sezonai": noras pažinti, išbandyti, sukurti - amžinas jaunystės "variklis". Deja, kartais eksperimentuotojams baigiasi liūdnai.
Gimnazistas gaminosi bombą
Vienos Trakų mokyklos devintokas Povilas Š. (17 m.), jo namiškių tvirtinimu, senokai pametęs galvą dėl įvairių eksperimentų ir konstrukcijų. Kaime gyvenantis gabus vaikinas anksčiau buvo pasigaminęs bombų, dėl kurių namiškiai jį ir sudrausdavo, ir bardavo.
Vieną popietę, kai Povilas buvo parėjęs iš mokyklos ir knibinėjosi su draugu, nugriaudėjo sprogimas. Paties pasigamintas sprogmuo sužalojo devintoką - labiausiai nukentėjo galva (atviras galvos kaulo lūžimas), ištiko koma. Prireikė rimtos medikų pagalbos. Vaikinas buvo nugabentas į Trakų ligoninę, bet tuoj pat pervežtas į Vilniaus universitetinę Santariškių kliniką. Povilą teko operuoti.
Kaip sakė ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai, išminuotojai Povilo namuose rado aliuminio miltelių ir sieros, iš kurių ir gaminamos bombos. Įtariama, kad savadarbė bomba detonavo dėl neatsargaus elgesio. Pirminiais duomenimis, kartu su sužalotu septyniolikmečiu buvęs jo draugas nenukentėjo. Daugiau įvykio detalių paaiškės įsibėgėjus tyrimui.
Klasės draugų teigimu, Povilas - labai judrus ir ieškantis naujovių, lengvai bendraujantis, mėgstantis papokštauti, juokais pagąsdinti mergaites, kurias įvykio išvakarėse esą baugino turėtu vabalu. Po lemtingo sprogimo draugai nuoširdžiai išgyveno dėl Povilo likimo ir linkėjo jam gyvenimo stebuklo, mintimis ragino kovoti už gyvybę. Mokyklos direktorė "Akistatai" teigė, kad susižalojęs gimnazistas - itin tvarkingų, išsilavinusių tėvų vaikas, nestokojantis ir savo senelių dėmesio. Kol Povilas pats nepapasakojo įvykio aplinkybių, buvo spėjama, jog nelaimę prišaukė tik nepažabojamas jo smalsumas ir bebaimė rizika.
Degdamas puolė į vandenį
Į Telšių apskrities ligoninės Traumatologinį skyrių dėl nudegimų buvo paguldyti du berniukai. Nelaimė nutiko Gadūnavo seniūnijos Slėdų kaimo pamiškėje, kai rastus kažkokius miltelius ketvirtokas ir penktokas nutarė sudeginti lauže.
Telšių rajono vienkiemyje gyvenantis 11 metų berniukas ir į svečius iš Plungės rajono Alsėdžių miestelio atvykęs 10 metų draugas ruošėsi kepti šašlykus. Kol iš plytų sukrautame ugniakure kūrenosi ugnis, vaikai vaikštinėjo šalia namų, pamiškėje. Tuo metu namuose buvę suaugusieji nieko blogo nenujautė, mama melžė karves.
Po egle mažamečiai aptiko numestą nedidelį maišelį su juodais milteliais. Vyresnysis berniukas įmetė miltelius į laužą, ir staiga driokstelėjo sprogimas, plykstelėjo ugnis. Liepsnos pagavo vienuolikamečio drabužius. Degantis vaikas, klykdamas iš skausmo, nubėgo prie kanalo, esančio netoli namų, ir įšokęs užsigesino drabužius. Išsigandęs alsėdiškis nubėgo šaukdamas pagalbą į trobą. Šeimos galva nieko nelaukdamas automobiliu nuvežė berniukus į ligoninę.
Abiem diagnozuoti pirmo ir antro laipsnio nudegimai. Degdami nežinomos kilmės milteliai skaudžiai nudegino vaikams veidus, kaklus, rankas. Artimieji džiaugiasi, kad išvengė tragedijos. Vaikai atsipirko nedideliais nudegimais. Medikai patikino, kad apdegę berniukai pasveiks ir nereikės plastinių operacijų.
Pavojingas žaidimas su milteliais ir ugnimi baigėsi palyginti laimingai - sprogimas galėjo sužaloti akis. "Iškentėsime dabar, bet daugiau niekada taip nesielgsime", - patikino vienoje palatoje besigydantys draugai.
Ruošė fejerverkus Naujiesiems
Didžiulė smalsumo kaina - luošystė - iki šiol negalios trikdoma Klausučių kaimo (Vilkaviškio sav.) gyventojo Andriaus A. (23 m.) kasdienybė. Nors praėjo puspenktų metų, sprogimo padaryti sunkūs sužalojimai nuolat primena buvusią nelaimę.
Vieną 2002-ųjų gruodžio popietę Andrius, tuomet aštuoniolikmetis vaikinas, namų garaže plušėjo prie artilerijos sprogmens, kurį buvo parsinešęs iš netoliese esančio Žaliosios miško (Antrojo pasaulinio karo metais jame buvę sprogmenų sandėliai). Artėjant Naujiesiems metams vaikinas, iškrapštęs trotilą, ketino pasigaminti galingų fejerverkų. Keli pirmieji kartai buvo sėkmingi - pasigamintos petardos buvo įspūdingai susprogdintos ant užšalusio vandens telkinio. Jaunuolis tikėjosi, kad pasigamintus dar galingesnius fejerverkus Naujųjų naktį girdės ir matys net už kelių kilometrų gyvenantys rajono centro gyventojai.
Baigėsi tuo, kad drąsiai Andriaus krapštomas parsineštas sviedinys staiga pradėjo šnypšti ir sprogo. Kaip tik tuo momentu pas vaikiną į garažą atėjo du draugai, klausutiškiai. Sprogimas buvo pražūtingas Valdui U. (23 m.) - vaikinas, vežamas į ligoninę, mirė. Garažo tarpduryje tuo momentu stovėjęs Algirdas B. (tuomet 17 m.) atsipirko išgąsčiu ir nesunkia kojos trauma. Pačiam Andriui sprogimas sužalojo veidą, ranką, koją. Po ilgo gydymo vaikinas liko be dešiniosios kojos, kurią medikams teko amputuoti, kairioji ranka irgi buvo amputuota, be dešiniosios akies (o kairiąja po įvykio mato prasčiau). Išdraskytas žandikaulis, kurį iki šiol ženklina randai, anot Andriaus, - bene pati menkiausia tuomečio sprogimo pasekmė.
Daug išgyveno motina, kol medikai pradėjo atvirai džiaugtis "sulipdę" jos smalsuolį sūnų. Laimė, kad šiandien vaikinas vėl kupinas jėgų gyventi ir darbuotis. Jis vaikšto su protezu, jau nebevengia svetimų žvilgsnių, noriai visur dalyvauja kartu su bendraamžiais. Andrius artimiausiai bendrauja su tų dienų tragedijos liudininku Algirdu: kartu įsigiję įrangos, užsiima medienos dirbiniais. Darbštus, tvarkingas ir sumanus vaikinas, susitaikęs su savo likimu gyvena toliau. Anot klausutiškių, suluošintas, tarsi būtų blaškęsis fronto keliais, Andrius - lyg gyva pamoka dabar augantiems paaugliams, kurie irgi norėtų pasiknaisioti Žaliosios miške.
"Krapštukas tas mano Andrius - todėl ir baigėsi liūdnai, - yra sakiusi "Akistatai" Andriaus mama. - Po nelaimės praėjus keliems mėnesiams, jis ir vėl primygtinai prašėsi leidžiamas į garažą, kad galėtų vėl kurti, remontuoti, tverti - daryti tai, kas jam labiausiai gyvenime sekasi. Valtys, elektrinis pjūklas malkoms pjauti, kiti buities reikmenys - viskas Andriaus sukonstruota. Jis miestelyje žinomas kaip racionalizatorius, vikrių rankų savininkas. Atimti šį jo pomėgį turbūt galėtų tik dar didesnė nelaimė".
Laiko dulkes nužėrus
Po vieną kitą žmogų nuo sprogmenų nukenčia gana dažnai, tačiau Lietuvoje būta tragedijų, kai teko laidoti net po kelis susprogusiuosius.
Šilutės rajono Usėnų gyvenvietėje yra paminklas su septynių vaikų nuotraukomis. "Sprogęs sviedinys išplėšė iš mūsų šeimų, bet neišplėšė iš mūsų širdžių. 1965.06.06" - rašoma ant paminklo. Ir toliau pavardės. Alvydas D. (10 m.), Saulenis N. (11 m.), Benediktas Š. (12 m.), Romas K. (14 m.), Romas K. (15 m.) ir broliai Petras T. (13 m.) bei Bronius T. (16 m.).
Prieš dabar jau beveik 42 metus Usėnų miestelyje vaikai aptiko artilerijos sviedinį. Tėvams nieko nesakę, vaikai kelias dienas galvojo, kaip čia tą bombą išrakalioti ir pasiimti paraką - būtų galima šaudyklėms panaudoti. Sekminių dieną apie 10 vaikų bombą nusinešė į kitą vietą, pabandė nusukti galvutę ir prieiti prie geidžiamo parako. Tai padaryti nebuvo lengva - daužė akmenimis, krapštė atsuktuvu. Galop vyriausiasis iš smalsiųjų - 16 metų Bronius - nusitaikė kirviu... Tada ir driokstelėjo. Gatvėn pasipylė nustebę žmonės - visi traukė miškelio link. Vaizdas buvo baisus. Medžiai aplink sprogimo vietą buvo apdegę, lapai pajuodavę, aplink matėsi vaikų kūnų dalys. Benedikto galva rasta medyje už 50 metrų, Saulenio tėvas vienoje rankoje laikė iki kelių nutrauktas sūnaus kojeles, apautas tik vakar Sovetske nupirktais batais, o kitoje rankoje - galvą.
Vėliau kariškiai nustatė, kad sprogo vokiškas artilerijos sviedinys, skirtas kovoti su priešo pėstininkais. Kai jis sprogsta, aplink pažyra šimtai ir tūkstančiai mažų plieninių skeveldrų.
Septyni karstai su vaikų palaikais stovėjo Usėnų kontoroje. Atidaryti juos valdžia kategoriškai uždraudė. Žuvusių vaikų tėvai susidėjo pinigus ir pastatė paminklą.
