Remigijaus RAINIO ir Rimanto VENCLOVO fotoreportažas
Savaitgaliais nedidelė Šventoji išsipučia lyg kokio milijonieriaus piniginė. Tokio žmonių antplūdžio dar nematę šventojiškiai lengviau atsikvepia tik antradieniais, kai baigiami likviduoti "skėrių" antplūdžio padariniai. Tada net jūros vanduo atvėsta iki 17 laipsnių, o savaitgaliais būna daugiau nei 20. Nors gelbėtojai kalba apie besikeičiančius vėjus ir jūros sroves, tačiau atrodo, jog nemažą įtaką vandens temperatūrai daro ir gamtinius reikalus jūroje atliekančiųjų skaičius. Tai netiesiogiai patvirtino ir netoli posto esančio mokamo tualeto prižiūrėtojas. Pasak vaikino, paprastą dieną mokamo tualeto paslaugomis už vieną litą pasinaudoja apie 40 žmonių, o tą savaitgalį jis kasdien surinkdavo tik apie 100 litų. Net jei ir manysime, kad pro tą takelį praėjo tik apie 50 000 - 60 000 poilsiautojų, proporcijos vis vien aiškiai ne jūros naudai.
Krūvas poilsiautojų paliktų šiukšlių tenka išgabenti iš paplūdimių, o juos valo tik 7 Darbo biržos atsiųsti darbuotojai. Aišku, jiems mokamas tik užmokesčio minimumas, tad koks atlygis, toks ir valymas. Pagrindinis dėmesys, atrodo, skiriamas tuštiems buteliams, kuriuos pardavus galima nors kiek papildomai užsidirbti. Todėl paplūdimyje beieškantiesiems vietos atsigulti neretai tenka patiems surinkti ir į kabančius šiukšlių maišus išmesti iš smėlio styrančias cigarečių nuorūkas ar bent jas giliau užkapstyti (tačiau šiuo atveju rizikuojate pirštus sukišti į kokio nekalto kūdikėlio kakutį). Rūpestingos mamos dažnai patupdo savo atžalas virš kastuvėliais ar kibirėliais išraustų duobelių. Asenizatoriai išsiurbia ir prie paplūdimių esančius nemokamus tualetus, tačiau nuo jų sklindantis kvapelio diametras sumažėja vos keliais metrais. Gana atsargiai patartina vaikštinėti ir po kopas, nes daugelis tenai augančių krūmelių "užminuota". Kai kas nepasigėdina tūptis tiesiog ant takelių, tad išsiblaškėliams tenka skubėti į jūrą nuo kojų plautis ne tik atsitiktinių mazuto gurvuolių dėmes.
Ne ką geresnė padėtis ir pačiame miestelyje, nes jį valo tik du etatiniai darbuotojai, nors, atrodytų, gatvėse šiukšlių dėžių lyg ir netrūksta. Tačiau netalpios dėžės užsipildo jau nuo ankstyvo ryto, kai poilsiautojai per parą susikaupusias šiukšles išneša iš nuomojamų patalpų dideliais polietileniniais maišais. Tad netrukus kiekviena šiukšlių dėžė virsta įspūdingu sąvartynu. Tik vietiniai gyventojai laikosi jiems vieniems žinomo šiukšlių automobilių atvažiavimo grafiko ir jų belaukdami ramiai šnekučiuojasi su kaimynais.
Šventosios seniūnas Algimantas Švanys teigia, jog šiukšlių problemą būtų galima nesunkiai išspręsti pastačius talpius šiukšlių konteinerius, tačiau Palangos komunalinis ūkis už tai reikalauja papildomo mokesčio. Prie paplūdimio teršimo prisideda ir žirgai, nes prisižiūrėję serialų apie gelbėtojus ir jų romantiškus nuotykius, žirgus išsinuomoję poilsiautojai būtinai nori pajodinėti kopose ar pakrante. Nors seniūnas tikina, kad aplink miestelį daug laisvų plotų ir būtų galima parinkti puikių trasų žirginio sporto pramogoms, tačiau dėl to niekam galvos neskauda.
Poilsiautojų antplūdis džiugina barų savininkus ir prekybininkus, poilsiaviečių savininkus ir kambarių nuomotojus, tačiau kartais vieni, gal ir nenorėdami, kenkia kitiems, pjaudami šaką, ant kurios patys sėdi. Poilsio nameliuose apsigyvenę žmonės kartais skundžiasi per garsia ir per ilgai pasilinksminimo vietose grojančia muzika ir ieško ramesnių vietų. "ŽAS" muzikantai, kurdami dainą "Palanga močiučių", kiek apsiriko, nes būtent vyresnio amžiaus žmonės sudaro pagrindą Šventosios poilsiautojų. Dažniausiai tai dar sovietmečiu čia su anuometinių profsąjungų iš dalies apmokėtais kelialapiais įpratę atostogauti buvę įvairių įstaigų bei organizacijų darbuotojai, iki šiol besitaikstantys su daliniais patogumais arba, teisingiau pasakius, su dideliais nepatogumais, dusdami nuo karščio ar kalendami dantimis nuo šalčio iš lentų sukaltose dėžutėse, prausdamiesi abejotinos kokybės vandeniu bendrose prausyklose ir laukdami, kol bendroje virtuvėje užkauks arbatinis. "Anų laikų" žmonės labiausiai pasigenda gatvėse stovėjusių pilstomo alaus statinių, mat prisėsti prie stalelio kuriame nors iš barų vengia bijodami, kad teks brangiai mokėti ar dėl per triukšmingos muzikos. Solidesnė ir mokesnė publika vakarais renkasi "Šiaudinėje pastogėje" arba "Dviejuose malūnuose", nors ir tikinama, jog nepabuvęs "Paršelių rojuje", nebuvai ir Šventojoje.
Kalbintos jaunos poilsiautojos iš Kauno tikino, kad Šventoji jauniems Žmonės - tai tik pigios nakvynės vieta, mat daugelis pramogų ieško Palangoje. Kaip pačias madingiausias pasišokimo vietas merginos paminėjo "Šachmatinę" ir "Laukinius Vakarus", nors sutiko, kad geros muzikos Šventojoje galima pasiklausyti "Vikinge", kur dainuoja merginų trio, o pasišokti - "Galeroje". Tačiau prie "Galeros" kartais tarpusavio santykius piktokai aiškinasi Kauno, Vilniaus ar Šiaulių jaunimėlis, todėl ten gali nukentėti ir atsitiktinis praeivis. Kažkas net pajuokavo, kad vietoj besižvalgančio pirato figūros į "Galeros" stiebo statinę būtų efektyviau įkelti besižvalgančio policininko muliažą. Jį būtų galima pasiskolinti iš Vilniaus mero A. Zuoko sandėlių, nes sostinėje tokie "pareigūnai", atrodo, neprigijo. Tačiau šios pasilinksminimo vietos darbuotojai džiaugiasi, kad jokių rimtesnių incidentų šiemet nekilo.
"Kultūrėjančia" Šventosios publika džiaugėsi ir kalbinti teisėsaugininkai, kuriems talkina ir iš įvairių miestų komandiruojami kolegos. Pastaruoju metu čia neužregistruota jokių rimtesnių nusikaltimų, nors vagysčių paplūdimuose ar iš poilsio namelių netrūksta. Apvogtieji paplūdimiuose retai tesikreipia į policiją, nes iki nakvynės vietų nieko nepapiktindami gali nusigauti ir vienomis glaudėmis, o tarp tiek žmonių ieškoti vagišiaus tas pat kaip adatos šieno kupetoje. Dažniau pareigūnams tenka pasisukioti prie populiariojo "Beždžionių" tilto, kurio prieigose pokštaujantis jaunimėlis kartais mėgina nakčiai įsikurti vos ne žydinčių gėlių klomboje. Augaloti vyrukai dažnai dirbtinai sukuria "kamštį" ant tilto ir jį smarkiai įsiūbavę šiurpina norinčiuosius patekti į kitą upės pusę. Seniūnas A. Švanys norėtų, kad šioje vietoje per upę būtų pastatytas tikras tiltas, skirtas ir automobilių eismui, mat dabar, kilus kokioms nors nenumatytoms situacijos, kad ir avarijai ne per toliausiai esančiame Būtingės terminale, būtų keblu operatyviai evakuoti "Energetiko" poilsio namų zonoje apsistojusius žmones. O dabar automobilių savininkai, vengdami kelių kilometrų lanksto, važiuoja į ten pro pusiasalį ir kelia pavojų ne tik pėstiesiems, bet ir unikaliai pajūrio gamtai. Tokiam tiltui pastatyti užtektų apie pusės milijono litų, kurių didžiąją dalį būtų galima gauti ir iš tarptautinių fondų, tačiau gamtosaugininkas prezidentas Valdas Adamkus Šventojoje nesilanko ir, matyt, jos gamtosauginėmis problemomis nesidomi, o premjeras Algirdas Brazauskas buriuoja Nidoje. Todėl niekaip neišsprendžiama ir Šventosios pramoginio uosto statyba, kurio akvatoriją vis dar tebesupa įspūdingi griuvėsiai, tetinkantys dažasvydžio turnyrams, o vandenyje tarp ančių ir gulbių plaukioja persilinksminusių poilsiautojų sumestos lovos. Atplaukus pramoginėms jachtoms investicijos netruktų sugrįžti, o Šventoji ne tik visiškai išspręstų sezoninio nedarbo problemą, bet ir solidžiais mokesčiais galėtų prisidėti prie valstybės biudžeto.
Seniūnas stebisi, kad niekam iš veiklių verslininkų nekilo mintis organizuoti pasiplaukiojimą Šventosios upe baidarėmis, nors ši pramoga populiari ne vienoje šalies upėje ar ežere. Sezoną gerokai prailgintų ir stacionarus vandens pramogų parkas, nes dabar ir vaikams, ir jų tėveliams telieka su kartėliu žvelgti į vienintelę ant upės kranto stūksančią aprūdijusią ir retai teveikiančią nusileidimo į vandenį čiuožyklą, kuria nučiuožus prieš pat pūkštelint į upę dar tenka gerokai pasistūmėti rankomis.
Šventojoje galėtų klestėti ir pramoginė žūklė, tačiau ant vien tik tilto vardą išlaikiusių griuvėsių jau seniai nebematyti žvejų. Ir ne dėl to, kad jūroje nebeliko žuvų (jos, įvairiausiais būdais išrūkytos, kaip ir Baltijoje niekad nesiveisusios skumbrės ar kalmarai, siūlomos vos ne kas šimtas žingsnių), o todėl, kad bandymai užsikarti ant tilto likučių gali baigtis ne tik rimtomis traumomis, bet ir žūtimi. Kai kurie polių šešėlyje įsikūrę poilsiautojai juokauja, kad tai, jog tiltas daug metų net nemėginamas remontuoti, paplūdimiui tik į naudą. Mat mūsų gudručiai, "moksliškai" ištyrę ir suprojektavę naujojo Palangos tilto statybą, "paskandino" didesnę dalį čionykščių paplūdimių. Tad dabar Šventosios paplūdimiai gerokai platesni ir vaizdingesni už palangiškius, juose gali ne tik kepintis gerokai daugiau saulės ir jūros mėgėjų, bet ir įvairius savo gaminius pardavinėti prekeiviai. Pintinėmis ar moteriškais apatiniais prekiaujantys "krepšininkai" bent jau nekelia didesnio pavojaus, o karštus čeburekus, keptą duoną ar net cepelinus brukte brukančių jaunikaičių policija vis dar negali suvaikyti, nors šie ir garsiai šaukia šį maistą kepančių ar verdančių barų bei valgyklų pavadinimus. Ir kažin ar reikia juos vaikyti, nes skaudantys pilvai ir viduriavimas - kiekvieno valgytojo asmeninis reikalas ir, geriausiu atveju, tik jis pats kuriam laikui savanoriškai "įsikalins" nelabai kvepiančiame tualete.
