Skųstis nedraudžiama. Bet kokia iš to nauda?
Pasaulinę sveikatos dieną - balandžio septintąją - Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotoje konferencijoje pacientų teisių Lietuvoje klausimais dalyvių pranešimuose ne kartą buvo akcentuojama šalies piliečių - pacientų - aktyvumo svarba. Girdi, jei gyventojai žinos savo, kaip pacientų, teises ir nenuolaidžiaus jas pažeidžiantiems, teiks pasiūlymus, kaip šioje srityje pasiekti geresnių rezultatų, reikalai sparčiai judės į priekį, o sveikatos apsaugos reforma netrukus bus sėkmingai užbaigta. Ir atvirkščiai: jei žmonės bus abejingi iš medikų pusės vis dar labai dažnai pasitaikantiems pažeidimams, aplaidumo ir aiškios nekompetencijos faktų pasireiškimams, situacija tik prastės, ir visa tai visų pirma pajus patys žmonės.
Pasak LR Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos reformos tikslų - pacientų teisių užtikrinimas. Deja, reikia esą pripažinti, jog nors pacientų teisių ir padarytos žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir priimtas, jis turi nemažai spragų. Vyriausybė, anot komiteto pirmininkės, jau pateikė šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatytas realus žalos pacientui atlyginimo mechanizmas. Vadinasi, atsiranda prošvaisčių, jog nuo mediko nekompetencijos, aplaidumo, neapsižiūrėjimo ar dėl kitų priežasčių žalą sveikatai patyręs pacientas turės galimybę už tai išsireikalauti materialinę kompensaciją. Tiesa, tokia galimybė formaliai buvo įmanoma ir pagal šiuo metu veikiančius įstatymus, tačiau žalos atlyginimo mechanizmo veiklą stabdė nepriimti poįstatyminiai aktai.
Dangutė Mikutienė, pripažindama, jog nėra lengva įrodyti, kad medikas konkrečiais savo veiksmais pacientui padarė žalą, drauge atkreipė dėmesį į tai, jog medikai ne visad pacientus informuoja apie jų teises, pasirinkimo galimybes ir pan., o Valstybinė medicininio audito inspekcija neišnaudoja visų šiuo metu veikiančių įstatymų numatytų galimybių tokius medikus patraukti atsakomybėn už netinkamą pareigų atlikimą.
Respublikos prezidento patarėja valstybės sveikatos apsaugos politikos klausimais Vitalė Vinickienė konferencijos dalyvius informavo, jog prezidentas ką tik pasirašė dekretą "Dėl žmogaus teisių apsaugos medicinos srityje tarybos įsteigimo". Ši taryba esą dirbs įvairiomis kryptimis (santykių tarp medikų ir pacientų reguliavimas; įstatymų, nustatančių žmogaus teises ir orumą medicinos srityje, inicijavimas; medicinos paslaugų kokybės reikalavimų vykdymo kontrolė ir kt.). O kad tarybos veiklos rezultatai būtų kuo geresni, taigi ir kad žmonės jaustųsi saugesni, prezidento patarėja pakvietė visus galinčius ir norinčius prisidėti prie tarybos veiklos.
Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas kone visas sveikatos apsaugos sistemoje esančias problemas siejo su finansų stoka, o štai Sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų koalicijos pirmininkas Gintaras Vilda retoriškai klausė, ar daug pinigų reikia, kad poliklinikos registratorė su atvykusiu pacientu kalbėtų mandagiai, kad ligonis būtų priimtas pas gydytoją nustatytu laiku - o ne tada, kai daktaras atliks asmeninius reikalus; kad ligonis aiškiai ir suprantamai būtų informuojamas apie ligos eigą, ir pan. Taigi, anot pašnekovo, greta lėšų sveikatos apsaugai ne mažiau reikia ir medikų pagarbos savo pacientams. G. Vilda pateikė pasiūlymą šalies gyventojams jungtis į pacientų teisių gynimo organizacijas, nes daugelį problemų, anot pašnekovo, būtų galima išspręsti bendrai veikiant.
Su kokiomis problemomis susiduria šiandienos pacientai? Apie tai konferencijoje išsamiai išnagrinėjo Vilniaus astmos klubo "Kvėpuok laisvai" pirmininkė Eglė Kvedaraitė.
- Kompensuojamųjų vaistų kvotų sistema - reali grėsmė ligonio gyvybei, - konkečiai įvardijo pašnekovė. - Todėl kvotas būtina kuo greičiau panaikinti!
Kodėl, klausė E. Kvedaraitė, valdininkus domina tik tai, kiek pinigų išleidžiama kompensuojamiesiems vaistams, o niekas nesiima skaičiuoti, kiek valstybei atsieina į stacionarą patekusių pacientų, kuriems sveikata pablogėjo dėl pasibaigusių kvotų gydytojui paskyrus pigesnių vaistų, tai yra ligoniui negavus kokybiškų kompensuojamųjų vaistų, gydymas ir slauga?
