Kaip gintis nuo virusų?
Rudens - žiemos - pavasario laikotarpiu maždaug kas aštuntas žmogus suserga įvairiomis peršalimo ligomis, kurias sukelia virusai. Pastaruoju metu tokių susirgimų ypač ėmė gausėti, kai kuriuose šalies rajonuose jau paskelbtos virusinių ligų epidemijos.
Virusai - tai neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Jie, kaip ir visi kiti gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Virusai yra paplitę visur, kur yra gyvybė.
Šių mikrobų būna įvairių formų: lazdelės, daugiakampio, rutulio ir t. t. Į organizmą dažniausiai prasiskverbia subrendę virusai. Ląstelė, kurioje virusai pradeda daugintis, žūva. Kartais į ląstelę patekęs virusas nesidaugina - tik ilgą laiką gyvena kartu ir nesukelia jokių ląstelės pokyčių. Tačiau tokie virusai gali bet kada suaktyvėti ir sukelti virusines ligas.
Vienos dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų yra gripas, herpesas (pūslelinė), erkinis encefalitas ir t. t. Viena iš virusinių ligų grupių yra ūminės respiracinės virusinės ligos. Tokioms ligoms priskiriama sloga, tracheitas, faringitas, bronchitas, plaučių uždegimas ir kt.
Virusiniu būdu plintančių peršalimo ligų pradžia dažniausiai būna panaši į gripą. Lietuva šiuo atžvilgiu yra nepavydėtinoje klimato juostoje, mat esamos klimatinės sąlygos virusams leidžia plisti apie 40 kilometrų per valandą greičiu! Taigi virusais apsikrėtusiam žmogui čiaudint, kosint virusai greitai patenka į aplinką. Na, o patekę į kito žmogaus kvėpavimo takus pradeda sparčiai daugintis, sukeldami atitinkamų organų uždegimus, patekdami į kraują ir užnuodydami visą organizmą.
Ore virusai sklando, būna gyvybingi dvi tris valandas. Vėliau jie nusėda ant žemės, grindų. Viruso gyvybingumas tiesiogiai siejamas ir su kambaryje esančia drėgme: drėgnose patalpose virusas išlieka gyvybingas visą parą, o sausame - dvigubai ilgiau, todėl prasidėjus virusinių ligų epidemijoms patartina kuo dažniau drėgna šluoste valyti grindis, bendrojo naudojimo patalpų laiptų turėklus, net durų rankenas.
Pasak Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovo profesoriaus Alvydo Laiškonio, kai kurie ligoniai, pajutę pirmuosius peršalimo ligų simptomus (ima krėsti šaltis, nes pakyla temperatūra, pradeda kamuoti kosulys, skauda galvą, peršti gerklę, jaučiamas bendras silpnumas) nedelsdami stveriasi antibiotikų. Ir klaidingai elgiasi! Apskritai, anot profesoriaus, nepatartina gerti bet kokių po ranka pakliuvusių vaistų, juo labiau antibiotikų (mat virusų neveikia jokie vaistai - medikamentais gydomos tik prasidėjusios ligos komplikacijos). Antra vertus, kaip nustatyta, ligonio savijauta pradeda gerėti visų pirma ne nuo vartojamų vaistų kiekio, o nuo organizmo sugebėjimo kovoti su sukėlėjais. Gydymą skirti ir ligos eigą sekti turi tik gydytojas, nes priešingu atveju (nepakankamai, netinkamai gydantis) gali išsivystyti net gyvybei pavojų keliančios komplikacijos (širdies raumens, galvos smegenų uždegimas ir kt.)
Pasak profesoriaus Alvydo Laiškonio, susirgus bet kuria ūmia virusine liga jokiu būdu negalima stengtis pasveikti per vieną dvi dienas - būtina pilnai išsigydyti, pakankamai pailsėti ir tik tada eiti į darbą. Labai blogai, kai susirgusieji bando kuo greičiau numušti pakilusią kūno temperatūrą. Mat pakilusi kūno temperatūra rodo, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėjais (esant aukštesnei temperatūrai pagreitėja medžiagų apykaita, į uždegimo židinį priplūsta daugiau kraujo kūnelių, kurie naikina virusus), todėl nereikia trukdyti jam to daryti!
Profesorius Alvydas Laiškonis pataria karštį mažinančių vaistų pasiieškoti tik tada, kai temperatūra siekia 39 laipsnius.
Dar vienas svarbus patarimas: ligos eigoje iš sauso į drėgną pereinančio kosulio negalima slopinti! Mat atsiradęs drėgnas kosulys, kaip ir pakilusi kūno temperatūra, rodo, kad organizmas ginasi. Be to, drėgnas kosulys padeda pašalinti kvėpavimo takuose susikaupusį sekretą, kuriame yra labai daug ligos sukėlėjų. Žinoma, nereikėtų pamiršti čiaudint ar kosint burną ir nosį pridengti nosinaite (geriau - vienkartine servetėle), o gausiai sloguojant stengtis nosį pūsti nesmarkiai, kad sukėlėjų nepatektų į viduriniąją ausį.
Kaip minėta, virusų vaistai neveikia, todėl pagrindinį dėmesį, susirgus ūmia virusine liga, reikėtų skirti organizmo stiprinimui. Ligonis turi gerti labai daug skysčių (šiltų vaistažolių arbatų), dezinfekuoti organizmą (valgyti svogūnų ir česnakų, mat šiose daržovėse yra gausu veikliųjų medžiagų fitoncidų, kurios naikina ir virusus, ir bakterijas). Gerai veikia ramunėlių, medetkų ir eukalipto užpilų garai (jais reikia kartkartėmis pakvėpuoti).
Be abejo, visais atvejais, gydantis peršalimo ligas, padeda vitaminas C. Tiesa, šis vitaminas virusų nenaikina, tačiau didina organizmo atsparumą, gerina apetitą. Sergant šio vitamino kasdien galima vartoti didesniais kiekiais. Patartina gerti ir vitaminų bei mineralų kompleksus.
Ligos eiga ir trukmė priklauso ir nuo to, ar ligonis laikosi gulimo režimo, kaip dažnai vėdinamos ir valomos patalpos, ar dezinfekuojami ligonio indai, patalynė.
Profilaktika
Bene svarbiausias dalykas, anot profesoriaus, yra organizmo grūdinimas ištisus metus! Mat užgrūdinta kvėpavimo takų gleivinė kur kas mažiau reaguoja į oro pasikeitimus, efektyviau kovoja su ligų sukėlėjais. Sakoma, jog nuo slogos ir sauso kosulio apsaugo kontrastinis dušas kojoms.
Organizmą stiprinančias vaistažolių arbatas patartina gerti prieš prasidedant virusinių ligų antplūdžiui. Labai svarbu ir žmogaus mityba: ar maisto produktai švieži, kokybiški, ar dienos racione pakanka vitaminų bei kitų organizmui reikalingų medžiagų.
Nuo viruso sukeliamos ūmios kvėpavimo takų infekcinės ligos gripo, profesoriaus teigimu, patikimiausiai saugo skiepai.
Taip gydydavosi anksčiau...
Nuo gerklės uždegimo reikia išsivirti kiaulpienių arbatos. Į stiklinę tokios arbatos įdėti 1-2 valgomuosius šaukštus medaus ir vieną arbatinį šaukštelį acto. Šiuo mišiniu dažnai skalauti gerklę. Be to, ant kaklo galima dėti karštą medaus kompresą (medus pakaitinamas, užtepamas ant gabalėlio marlės ar vilnonės medžiagos ir tokiu audiniu apvyniojamas kaklas).
Peršalus, taip pat sergant bronchų astma, kokliušu, tinka tokia procedūra: česnakų tyrele, į kurią įmaišoma sviesto ar taukų, įtrinama krūtinė.
Sergant viršutinių kvėpavimo ligų kataru, bronchitu geriamos ridikų sultys su medumi ar cukrumi (1:1) po 1 šaukštą 3-4 kartus per dieną. Tai ramina kosulį, gerina atsikosėjimą.
Jei vargina kosulys, labai tinka karštos vonios kojoms, šiltas kompresas ant kaklo, karštas pienas su medumi, liepžiedžių arbata. Tinka krūtinę ir nugarą aplipdyti garstyčių lapeliais, galima uždėti taures. Peršalus, stipriai kosint, sergant bronchų astma padeda ropės nuoviras ar sultys. Nuoviras gaminamas taip: du šaukštai susmulkintos ropės užpilama stikline verdančio vandens. Geriama po ketvirtį stiklinės keturis kartus per dieną.
Kosulį mažina pasaldintos kopūstų sultys. Jas reikia gerti po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną.
Kvėpavimo takų uždegimus gydo kopūstų nuoviras su medumi, taip pat morkų sultys su medumi. Tinka ir toks mišinys: ridiko ar morkų sultis sumaišyti su pienu ir gerti po valgomąjį šaukštą 5 kartus per dieną.
Plaučių uždegimas, ilgalaikis kosulys, bronchitas gydomas alijošiumi. 300 g medaus, pusė stiklinės vandens ir smulkiai supjaustyto alijošiaus lapas virinamas ant labai silpnos ugnies apie 2 valandas. Atvėsinama, išmaišoma. Laikoma vėsioje vietoje. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą triskart per dieną. Tinka ir vaikams. Minėtas ligas gerai gydo ir toks mišinys: reikia 1 300 g liepų medaus, 1 stiklinės susmulkintų alijošiaus lapų, 200 g alyvų aliejaus, 150 g beržo pumpurų, 50 g liepos žiedų. Verdančiu vandeniu nuplautus alijošiaus lapus dešimt dienų palaikyti šaldytuve. Ištirpinti medų ir sudėti į jį susmulkintus alijošiaus lapus. Mišinį palaikyti garuose. Atskirai dviejose stiklinėse vandens išvirti beržų pumpurus ir liepų žiedus. Virti 1-2 minutes. Nukošti, skystį supilti į atvėsintą medų. Viską sumaišyti ir supilti į du atskirus stiklainėlius. Į kiekvieną stiklainėlį supilti (lygiomis dalimis) alyvų aliejų. Paruoštą vaistą laikyti vėsioje vietoje. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną (vaikams - po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną).
Nuo kosulio gydo štai tokia arbata: piliarožės šaknys, saldymedžio šaknys, šalavijo lapai, pušų pumpurai, anyžiaus vaisiai (visų po vieną dalį). Valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline verdančio vandens, dešimt minučių palaukiama, kol nusistovės, ir nukošiama. Geriama po ketvirtadalį stiklinės kas tris valandas.
Pavasarį nuo kosulio tinka gerti beržų ar klevo sulą su pienu. Nuo sauso kosulio krūtinė įtrinama kaimišku sviestu, sumaišytu su amoniakiniu spiritu.
Nuo kosulio krūtinė įtrinama sausu audeklu, po to - kiaulės taukais arba lydytu sviestu, į kuriuos įpilta šiek tiek pušų aliejaus.
