Ateroskleroze vyrai serga dažniau
Lėtinė liga, pažeidžianti arterijas ir sutrikdanti vietinę bei bendrąją kraujotaką, yra arterijų sklerozė. Tai viena labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje. Itin daug tokių ligonių - vyresni kaip 40 metų amžiaus, tačiau, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos docentės Audronės Statkevičienės turimais duomenimis, ateroskleroze sergančiųjų amžius nuolat jaunėja.
Vyrai ateroskleroze serga keliskart dažniau nei moterys. Ši liga greičiau pakerta mažai judančius, per gausiai ir per riebiai valgančius (tai yra turinčius antsvorio), nuolat pervargstančius nerviškai, rūkančius, sergančius hipertonija (turinčius padidėjusį kraujospūdį) žmones. Ligai vystytis ir progresuot turi reikšmės ir genetinis polinkis.
Arterijų sklerozė diagnozuojama, kai randama degeneracinių kraujagyslių sienelių pakitimų, dėl kurių arterijos tampa neelastingos, sukietėja, o arterijų spindis susiaurėja.
Kraujagyslėse atsiradus susiaurėjimų (aterosklerozinių plokštelių), kraujui sunkiau pasiekti tolimesnes širdies raumens dalis, be to, pro kraujagyslę nebeprateka reikiamas kraujo kiekis ir žmogus gali pradėti jausti skausmus. Jie vos vos juntami, jei žmogus esti ramybės būsenoje. Tačiau kai padidėja fizinis krūvis (einant į darbą, bėgant, lipant laiptais), atsiranda smarkesnis skausmas, spaudimas, deginimas už krūtinkaulio. Skausmas gali plisti į kairiąją ranką, apatinį žandikaulį. Tokiems nemaloniems jutimams turi reikšmės ir šaltas oras, stipresnis vėjas. Pailsėjus skausmas aprimsta, savijauta pagerėja. Tačiau, anot docentės Audronės Statkevičienės, jokiu būdu nereikėtų į tai numoti ranka - pajutus pirmuosius negalavimus, pats laikas kreiptis į gydytoją.
Kodėl delsti pavojinga? Pasirodo, susiformavusi aterosklerozinė plokštelė gali plyšti ir ties ja susidaręs trombas visiškai užkimš kraujagyslę. Dėl to ūmiai sutriks audinių ir organų kraujotaka, o laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos ligonis gali numirti.
Nors, kaip minėta, nuo arterijų sklerozės daugiau kenčia pagyvenę žmonės, jos negalima laikyti vien senatvine, organizmo senėjimo procesų sukelta liga. Iš tiesų, nesant ryškių simptomų, tai lyg ir normalus senėjimo procesas, tačiau, kita vertus, ateroskleroze gali susirgti ir visai jauni žmonės, tam tikras ligas (pavyzdžiui, medžiagų apykaitos sutrikimus) paveldintys. Ankstyvąja arterijų skleroze gali paskatinti susirgti ir kai kurios kitos ligos, pažeidžiančios vidaus sekrecijos liaukų funkcijų reguliavimo grandinę. Tai cukrinis diabetas, skydliaukės hipofunkcija, hormoninių sutrikimų sukeltos nutukimo formos, kai kurios degeneracinės inkstų ligos ir kt.
Didžiulę reikšmę aterosklerozei vystytis turi padidėjęs kraujospūdis. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad ypač smarkiai apkrautos kraujagyslių sritys yra pažeidžiamos anksčiausiai ir dažniausiai. Susidaro pavojingas ratas: aukštas kraujospūdis skatina arterijų sklerozę, o ši savo ruožtu skatina kraujospūdžio didėjimą, nes, susiaurėjus kraujagyslių spindžiui, slėgis pakyla.
Arterijų sklerozė yra skirstoma į kelias formas, labiausiai pažeidžiančias tam tikras vietas. Tai aortos sklerozė, vainikinių arterijų sklerozė ir smegenų kraujagyslių sklerozė.
Vystantis aortos sklerozei, sutrinka (arba išnyksta) aortos gebėjimas išsiplėsti, dėl to kyla arterinis kraujo spaudimas, vystosi kitokios sunkios komplikacijos, iš kurių ypač pavojinga - aneurizma (gyslos sienelės išsiplėtimas, kurį skatina skleroziniai kraujagyslės pakitimai). Mat kai pažeistoji gyslos sienelė neišlaiko kraujo slėgio, aneurizma gali trūkti ir tuomet ištinka kraujoplūdis, nuo kurio, laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, ligonis gali mirti.
Esant vainikinių arterijų (koronarų) sklerozei, ligoniui gresia krūtinės angina, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimas. Pavojingiausia komplikacija - miokardo infarktas.
Smegenų arterijų sklerozė silpnina atmintį, sukelia galvos skausmus, mažina darbingumą, gali pažeisti ligonio psichiką. Smegenų kraujagyslių sklerozę neretai būna sunku atskirti nuo smegenų audinio senatvinio nykimo padarinių. Ligai progresuojant smegenyse gali atsirasti ryškesnių ar ne tokių ryškių suminkštėjimo židinių, kuriuose audiniai suirę. Gali prasidėti smegenų kraujavimas, ištikti hemoraginis insultas. Kraujoplūdis į smegenų skilvelius beveik visada baigiasi mirtimi, nes pažeidžiami beveik visi gyvybiškai svarbūs reguliavimo centrai.
Aterosklerozei pažeidus kojų arterijas, pradeda skaudėti blauzdų raumenis, ima šalti ir išopėja kojos.
Koks aterosklerozės išplitimo laipsnis ir koks gydymas reikalingas, nustato gydytojas. Liga gali būti gydoma kraujagysles plečiančiais, jų sieneles stiprinančiais, kraujo klampumą bei krešėjimą mažinančiais vaistais ir kt. Paskiriama speciali gydomoji mankšta. Jei tai nepadeda, gali prireikti operacijos, per kurią susiaurėjusi ar išsiplėtusi arterijos dalis pakeičiama.
Profilaktika
Būtina laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, tinkamai maitintis (riboti riebalų, aštrių prieskonių, valgomosios druskos, daug cholesterolio turinčių produktų kiekį, daugiau valgyti vaisių, daržovių, aliejaus). Reikia kuo daugiau judėti, reguliariai mankštintis (bet nepervargti!). Stengtis išvengti stresinių situacijų, nervinių sukrėtimų ir, žinoma, kuo greičiau atsisakyti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio).
