Karpomis galima užsikrėsti ir važiuojant autobusu
Ne vieną suaugusįjį ar vaiką slėpti rankas ar kitą kūno dalį išaugusios karpos - didesni ar mažesni suragėję gumbeliai gruoblėtu paviršiumi ar minkštos odos išaugėlės. Daugelis net nežinome, kad karpos - virusinis susirgimas, vadinasi, jomis nesunkiai galima užsikrėsti nuo kito žmogaus arba per šiais virusais užkrėstus daiktus. Pasak Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėjos Jolantos Urbštienės, užkrato šaltinių aplinkoje apstu: pradedant rankos paspaudimu (kai pasisveikinama su šio viruso nešiotoju), baigiant kelione visuomeniniu transportu, (kai paliečiamos durų rankenos, laikikliai). Didžiausia tikimybė užsikrėsti karpomis, jei jūsų rankų odoje yra nors menkiausias pažeidimas.
Karpas sukeliantis virusas esti įvairių rūšių. Pirmojo tipo virusas paprastai plinta paduose, antrojo - ant rankų, trečiojo - ant veido. Išskiriamas ir toks viruso tipas, kuomet karpų atsiranda ant lytinių organų ir plinta lytiniu keliu.
Pasak gydytojos Jolantos Urbštienės, labiausiai paplitusios yra paprastosios karpos. Jos būna 2-5 mm aukščio, 3-10 mm skersmens, esti odos spalvos ar kiek pilkšvesnės, kietos, šiurkščiu paviršiumi. Tokių karpos dažniausiai išauga nugarinėje plaštakų pusėje, ant pirštų šonų, prie nagų volelio, rečiau - ant kitų kūno vietų. Kai karpos negydomos, jų išauga dešimtys. Kai karpų daug, jos gali susilieti tarpusavyje.
Paprastosios padų karpos išauga labiausiai spaudžiamose padų vietose - ant kulnų, pėdos priekyje. Jos esti standžios, apsuptos kieto raginio vainiko, suragėjusiu paviršiumi, kuriame dažnai būna juodų taškelių. Kai kelios greta išaugusios padų karpos susilieja, atrodo kaip viena didelė karpa. Vaikščiojant karpos spaudžiamos, todėl labai skauda.
Trečiojo tipo virusų "pasėtos" karpos dar vadinamos jaunatvinėmis, plokščiosiomis. Jos vos pakyla virš odos, esti nedidelės (1-5 mm skersmens), būna odos spalvos ar kiek rausvesnės, lygaus paviršiaus. Šios karpos daugiausia auga ant veido (ant kaktos, aplink burną), kaklo, plaštakų. Daugiausia šio tipo karpų turi vaikai ir paaugliai.
Ant rankų, kojų ar kitų kūno vietų išaugus karpų, žmogus susiduria ne tik su estetinėmis, bet ir su psichologinėmis problemomis. Toks ligonis karpomis nusėtų rankų stengiasi niekam nerodyti, vengia paduoti ranką sveikindamasis. Plačiai išsisėjusios karpos gali pradėti trukdyti rašyti, dirbti.
Per kiek laiko užsikrėtus šiuo virusu karpa gali išaugti? Pasak gydytojos Jolantos Urbštienės, tai labai priklauso nuo individualių organizmo savybių. Kartais karpa gali išaugti per kelias savaites, o kai kada tam prireikia ir kelių mėnesių ar net metų.
Kaip atsiradusias karpas pašalinti? Pasak gydytojos, nereikėtų bandyti nukrapštyti patiems, apipjaustyti, nušveisti - tam yra šios srities specialistas (odos ligų gydytojas), kuris nustatys, koks karpų šalinimo būdas ligoniui yra tinkamiausias.
Šiuo metu karpoms gydyti yra naudojami įvairūs būdai. Labiausiai paplitęs - elektrokoaguliacija (karpos nudeginimas elektra). Tik nereikėtų baimintis, jog ši procedūra yra labai skausminga - prieš tai nuskausminama. Dar naudojamas lazeris, karpos nušaldomos skystu azotu. Yra ir įvairių cheminių preparatų - skysčių, specifinių vaistų. Anksčiau buvo plačiai naudojamos liaudiškos karpų gydymo priemonės - karpos nudeginamos koncentruota acto rūgštimi (šis skystis suardo karpos audinį ir ji ištrupa, išnyksta), ugniažole, tepant koncentruotomis česnako sultimis. Nors kai kuriems ligoniams didelį pasitikėjimą kelia "užkalbėjimai", odos ligų gydytoja Janina Urbštienė į šiuos prietarus sakė rimtai nežiūrinti. Beje, gydant karpas patartina drauge stiprinti ir organizmo imuninę sistemą, taigi ir atsparumą infekcinėms ligoms, vengti psichinio nuovargio, stresinių situacijų.
Gydytoja atkreipė dėmesį, jog negydomos karpos neišnyksta - tik dar greičiau plinta. O plačiai išplitusias išnaikinti yra žymiai sunkiau nei pavienes karpeles. Didelių nepatogumų ilgainiui gali pridaryti nuolat traumuojamos karpos (augančios ant kaklo ir dažnai trinamos marškinių apykaklės, išaugusios ant nugaros ar pilvo ties juosmeniu, dirginamos petnešų ir kt.). Manoma, jog mažesnį organizmo atsparumą karpų virusui gali nulemti ir paveldėjimas.
Ar įmanoma nuo karpų viruso apsisaugoti? Pasak odos ligų gydytojos Jolantos Urbštienės, reikia stengtis viruso išvengti: laikytis tinkamos higienos, gydyti ant rankų ar kitų kūno vietų atsiradusias opeles, odos pažeidimus, o pastebėjus į karpas panašėjančius odos pakitimus, nelaukti - nedelsiant kreiptis į odos ligų gydytoją.
