Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas turės pasiaiškinti prezidentui Rolandui Paksui, kaip per pastaruosius trejus metus buvo naudojamos lėšos kompensuojamiems vaistams.
Abejonės prezidentui kilo po gauto laiško iš trijų profesorių Eduardo Vaitkaus, Eduardo Tarasevičiaus ir Rimgaudo Abračio, kurie prezidentui pateikė įrodymus, kad ministro įsakymais dėl vaistų kompensavimo sąrašo, tvarkos ir kainyno yra sudaromos nepalankios sąlygos efektyviam Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto (PSDB) lėšų panaudojimui.
Šiuos klausimus R. Paksas ir J. Olekas aptarė trečiadienį vykusiame susitikime, kuriame buvo nutarta dar kartą susitikti ir suteikti ministrui galimybę atsakyti į profesorių išreikštas abejones.
Prezidento patarėja valstybės sveikatos apsaugos klausimais Vitalė Vinickienė žurnalistams sakė, kad prezidentas gauna nemažai laiškų, kuriuose pacientai piktinasi sunkiai prieinamais vaistais, prarasta galimybe nusipirkti tam tikrų vaistų dėl to, kad po naujos tvarkos įsigaliojimo kai kurie vaistai pabrango.
Be to, patarėjos teigimu, medikai tam tikrais atvejais prarado galimybę išrašyti kitos rūšies vaistą, nes vienų rūšių vaistai buvo išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.
Pasak V. Vinickienės, prezidentui pateiktoje profesorių analizėje teigiama, kad naująja tvarka yra sudarytos išskirtinės sąlygos dvylikai farmacinių kompanijų.
V. Vinickienė taip pat sakė, kad iki spalio 15 dienos ministerija turi pateikti Prezidentūrai ataskaitą, kaip per pastaruosius trejus metus buvo naudojamos valstybės skiriamos lėšos kompensuojamiems vaistams.
Tuo tarpu J. Olekas neigė, kad naujoji tvarka prieštarauja Sveikatos draudimo įstatymui, ir pažymėjo, kad nuo rugsėjo 12 dienos taikoma naujoji tvarka leido sumažinti PSDB išlaidas, nors tikslius skaičius ministerija turės tik lapkričio viduryje.
"Jei tokia tendencija išliktų iki naujųjų metų, mums pavyktų subalansuoti Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą", - sakė J. Olekas.
Ministro teigimu, mėnesio suma kompensuojamiems vaistams iš PSDB yra 28 mln. litų. Pasak J. Oleko, kitų metų valstybės biudžete kompensuojamiems vaistams papildomai prašoma skirti 20 mln. litų - tai yra 365 mln. litų.
Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, rugsėjo pradžioje įsigaliojęs naujas kompensuojamų vaistų bazinių kainų kainynas įtvirtino naujas vidutiniškai 8 proc. mažesnes kompensuojamų vaistų kainas.
Tuo tarpu lėšų poreikis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimui Lietuvoje kasmet auga.
Rugsėjo pabaigoje Valstybinė ligonių kasa (VLK) pranešė, kad Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui VLK imti 95 mln. paskolą, skirtą įsiskolinimams už kompensuojamus vaistus padengti.
Pasak VLK, per šių metų 8 mėnesius vaistinėms už vaistus buvo pervesta 224,9 mln. litų, tačiau kreditorinis įsiskolinimas vaistinėms šių metų rugsėjo 1 dieną sudarė 159 mln. litų, iš kurių uždelsti mokėjimai sudarė 95 mln. litų. Iš viso pernai už vaistus vaistinėms sumokėta 409 mln. litų.
Pernai kovą VLK kreditorinis įsiskolinimas vaistinėms siekė 200 mln. Lt. Dėl tokių įsiskolinimų Vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacija pagrasino nebetieksianti kompensuojamų vaistų vaistinėms. Įsiskolinimams likviduoti praėjusių metų kovą VLK iš banko paėmė 72 mln. litų paskolą ir šiomis lėšomis iš dalies atsiskaitė su vaistinėmis.
VLK duomenimis, pagal bendrojo vidaus produkto dalį, tenkančią sveikatos priežiūrai, Lietuva tarp šalių kandidačių į Europos Sąjungą (ES) užima 8 vietą. Specialistų teigimu, ES šalyse išlaidos kasmet kompensuojamiems vaistams didėja vidutiniškai 8 procentais.
BNS