Patyrusi medikė - gyvenimo sūpuoklėse
Irena ZUBRICKIENĖ
- Netiesa, kad medikai pripratę prie mirties ir pacientams yra abejingi. Bent aš tokių nesutikau. Medikas - tik žmogus, todėl jam būdingos visos žmogiškosios savybės. Deja, ir medikų darbą lydinčios klaidos. Manyčiau, retas kuris pacientas kada nors pagalvoja, kad jo bėdos medikui - irgi didelis stresas, išgyvenimai, baimė dėl galimos klaidos, sielvartas dėl nesėkmės. Tai kaupiasi, auga ir patį mediką gana greitai atveda į tokį tašką, kuriame jam pačiam būtina pagalba, - taip apie kolegas kalba 31 metų medicininio darbo patirtį turinti marijampolietė Dalė BESASPARIENĖ.
Felčerės darbas - vaikystės svajonė
Aukštaitė nuo Radviliškio, 1981-aisiais su savo vyru Eugenijumi, pedagogu, atvykusi gyventi į Marijampolę (tuomet buvo Kapsukas), Suvalkijos sostinėje visą laiką darbavosi vienintelėje darbovietėje - greitojoje pagalboje. Iš pradžių - felčerė, vėliau - vyriausioji felčerė, vyriausioji slaugos administratorė (felčerių ir dispečerių vadovė). Anot Dalės, ji dirbo nuostabiame kolektyve, kuriame tokių kaip ji, darbo fanatikų, - dauguma. Kadrų kaita greitojoje pagalboje niekada nebuvo didelė, tačiau darbas šioje tarnyboje ne visiems medikams pakeliamas. Štai, Dalės pasakojimu, viena patyrusi medikė, atėjusi iš kitos tarnybos, tuoj iš greitosios pagalbos turėjo išeiti iškart po to, kai patyrė didžiulį emocinį stresą avarijos, per kurią žuvo 2 žmonės, vietoje. Medikę taip stipriai paveikė ir išvystas šiurpus reginys, ir tragiška įvykio atomazga.
- Nuolatinė įtampa, vykstant pagal skubų iškvietimą, rizika, nes medikams tenka ir įkaitų dalią patirti, ir pabūti fizinio bei psichologinio smurto aukos kailyje, iškęsti grasinimus, jau nekalbant apie sunkaus ligonio artimųjų panikos sukeltą nepasitikėjimą medikais - tokia yra greitosios pagalbos medikų kasdienybė, - teigė Dalė. - Kai rinkausi šią profesiją, nieko panašaus negalvojau. Tada mane vedė tik paprasčiausias noras būti naudingai žmonėms - sugebėti jiems padėti. Tai buvo mano svajonė nuo vaikystės. Ir nesigailiu ją įgyvendinusi!
Ir medikams reikia pagalbos
Per tiek daug darbo metų D. Besasparienė, matydavusi po iškvietimo sugrįžusių savo pavaldinių vaškinius iš nuovargio veidus ir stebėdavusi jų būseną, šiandien linkusi garsiai skelbti, kad greitosios pagalbos medikams ir patiems būtina pagalba! Apie tai, kad nepajėgė išplėšti žmogaus iš mirties nagų, medikai kalbasi dar ne vieną dieną, dėl to stipriai išgyvena, linkę kaltinti save. Net ir patylėti porą valandų šalia tą patį patyrusio kolegos, po pamainos neskubant į namus, yra savotiškas būdas palengvinti savo išgyvenimus, teikus pagalbą mirštančiajam ar konstatavus mirtį.
Patyrusi medikė linkusi manyti, kad greitojoje pagalboje labiau tinka dirbti vyrams, o moterims - tik iki 45 metų. Vyresnio amžiaus medikei dažniau jau sunku bėgti, pavyzdžiui, į penktą aukštą, apsikarsčius aparatūra, sunku kilnoti ir nešioti ligonius. Dalė pastebėjusi, kad ne vienam greitosios medikui vėliau nustatoma stuburo išvarža ir panašios ligos - tai yra svorių nešiojimo pasekmė.
- Mes tiesiog gyvename šiame darbe, todėl "susidėvėjimas" greitesnis, - sakė D. Besasparienė. - O jeigu dar ir kolektyvo santykiai draskomi problemų, tai išvis blogai.
Neteisėtai atleista iš darbo
Apie darbo santykius marijampolietė užsiminė neatsitiktinai: šių metų birželio 12 dieną ji, itin patyrusi medikė, staiga buvo atleista iš darbo.
- Birželio 11 dieną aš apsigyniau diplominį darbą Kauno medicinos universitete, kur neakivaizdiniu būdu siekiau slaugos bakalauro laipsnio, todėl kitą dieną į darbą skriste atskridau - dar ir tortu nešina, kad pasidžiaugčiau kartu su bendradarbiais, o užteko tik 10 minučių, kad užverčiau greitosios duris jau kaip nereikalinga šiam centrui, kaip išmesta į gatvę bedarbė, - nuoskaudos neslėpė D. Besasparienė. - Atleido kaip kokią prasikaltėlę.
Patyrusi medikė, dirbusi pagal 2 neterminuotas darbo sutartis, buvo atleista pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies pirmąjį punktą - dėl nerūpestingai atliekamų darbo pareigų ar pažeidus darbo drausmę, jei prieš tai nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikytos kitos drausminės nuobaudos. D. Besasparienei tai buvo šokas, nes jokių raštu fiksuotų drausminių nuobaudų medikė iki atleidimo dienos neturėjo.
Šiandien Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, kurie aiškinosi, ar D. Besasparienė teisėtai atleista iš darbo, jau pateikę savo tyrimo išvadą: atleidžiant iš darbo, Marijampolės greitosios pagalbos stotyje nebuvo laikomasi įstatymų. Dvi nuobaudos už nebuvimą darbe po dalį darbo dienos poniai Dalei buvo skirtos tą pačią atleidimo dieną. Negalėdama susitaikyti su tokia neteisybe, D. Besasparienė kreipėsi į teismą ir bandys įrodyti, kad iš darbo buvo atleista be rimto pagrindo.
O medikų labai trūksta...
Darbo Marijampolės greitosios pagalbos stotyje, kuriai ne pirmus metus vadovauja gydytoja Loreta Turčinskienė, buvusio sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko žmona, patyrusi medikė neteko tokiu metu, kai visoje Lietuvoje trūksta kvalifikuotų slaugos felčerių ir slaugos administratorių. (Beje, jau apie 10 metų felčeriai neruošiami jokioje šalies medicinos mokslo įstaigoje - tik gydytojai ir slaugytojos, kurias anksčiau vadinome medicinos seserimis.) D. Besaspariene gali tik spėlioti, kuo neįtiko įstaigos administracijai: gal tuo, kad, užstodama pavaldinius, drįsdavo paprieštarauti direktorei, o gal - įgydama aukštesnį išsilavinimą? Medikė viliasi, kad visus rūpimus atsakymus ji išgirs teisme.
- Vadovauti iš kumščio pozicijos - manau, netinkamas kelias, todėl man nieko kito nelikdavo, kaip pasipriešinti, - pasakojo D. Besasparienė. - Tik pastaruoju metu mūsų kolektyve, kuris visada galėjo džiaugtis puikiu mikroklimatu, pradėjo keistis nuotaikos - žmonės gyvena pasiaiškinimų, nuobaudų "linksniavimo" baime, ne tik nenori, bet ir bijo eiti į darbą, kuriame pasėtas nepasitikėjimas vienas kitu. O juk darbas greitojoje - tai gyvenimo būdas, nes šioje tarnyboje praleidžiama daugiau laiko negu namuose - būtų galima net paskaičiuoti. Ar šventės, ar savaitgaliai, greitosios medikas skuba į darbą. Kaip aš juokauju, būna, kad išeini į tarnybą vienais metais, o grįžti - jau naujais. Tokio didelio krūvio darbe, atrodo, turėtų būti didžiulė kadrų kaita, tad reikia tik džiaugtis, kai dirba fanatikai, kaip maldą prisiėmę nuostatą, jog skubios pagalbos darbuotojo darbas yra nereglamentuotas.
Laukti tarnybinio konflikto atomazgos D. Besasparienei padeda jos šeima - vyras ir du poros vaikai, jau susikūrę savarankiškus gyvenimus. Šeima negali pasiduoti blogoms emocijoms, nes gyvena dar ir kitu laukimu - Besaspariai laukia gimsiant antrojo anūkėlio. Be to, šaunioji močiutė Dalė, nepaisydama, kad aukštesnio mokslo siekimas jai kainavo darbo vietą, pradėjo studijuoti dar ir Mykolo Romerio universitete - čia siekia viešojo administravimo magistrės laipsnio. Moteris įsitikinusi, kad jos patirtis nenueis veltui - galima dar daug ką nuveikti. Jos gyvenimo vedlys - priesakas sau, jog reikia nuolat judėti į priekį, nes kitaip iškrisi iš gyvenimo traukinio.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Medikei D. Besasparienei sunku suvokti, kad po 31 metų sąžiningos tarnybos vieną dieną ne savo valia galima atsidurti gatvėje
2008 10 17
