Skiepyti ar ne?
Sandra PUTRŪNAITĖ
"Turiu mažą vaikelį, - rašo jauna mama Jurga iš Klaipėdos. - Gydytoja liepia vaikutį skiepyti. Tačiau girdžiu nuomonių, kad to daryti nereikia - vaiko organizmas traumuojamas. Girdi, anksčiau (matyt, turima omeny mūsų močiučių laikus) neskiepijo ir gerai buvo. Dabar - tik leidžia visokį "brudą"..."
Ar reikia bijoti skiepų?
Kuo toliau tuo daugiau sklando įvairių nuomonių apie kūdikių ir vaikų skiepus. Jų prisiklausius išties baisu skiepyti savo mažylį. Ar neteko girdėti, o gal ir matyti atvejų, kai tėveliai savo mažylį veda prie kito, sergančiojo viena iš vadinamųjų "vaikiškų" ligų - vėjaraupiais, kiaulyte, tymais, raudonuke ar skarlatina - kad užsikrėstų ir būtinai persirgtų ta liga vaikystėje?
Tačiau mokslas dirba ne tam, kad grįžtume į viduramžius. Dažnai tikrai ne pinigai lemia sprendimą, o baimė, kad kūdikis sunkiai pakels skiepus, karščiuos. Gal dar populiari nuomonė, kad šiais laikais jau nebėra tokių grėsmingų ligų, tarkim, poliomielito ar difterijos, apie kurias esame girdėję tik iš tarpukario metų literatūros.
Skiepijimas yra vienas iš didžiausių laimėjimų visuomenės sveikatos istorijoje, būtina asmens sveikatos priežiūros sudedamoji dalis. Skiepai apsaugoja vaikus nuo ligų, jų komplikacijų bei mirčių. Kad vaikas būtų laiku paskiepytas, rūpinasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios atlieka profilaktinius skiepijimus. Nuo ko ir kada reikia skiepyti vaiką, tėvus perspėja gydytojai pediatrai, bendrosios praktikos ar šeimos gydytojai. Dėl kiekvieno vaiko skiepijimo reikalingas tėvų sutikimas. Tačiau prievarta jokiu būdu negali būti taikoma. Tėvai turi teisę apsispręsti, ar skiepyti vaikus. Deja, neigiama tėvų nuostata pažeidžia vaikų teisę išvengti infekcinių ligų. Yra visuomenėje ir skeptiškų tėvelių, kurie sako, kad vaikų nereikėtų skiepyti. Ką jiems būtų galima atsakyti? Pasaulyje žinomi atvejai, kai atsisakius skiepų, sergamumas užkrečiamąja liga staiga padidėjo. Ir tik kai dauguma žmonių yra paskiepyti, ligos sukėlėjui nėra kur plisti ir jis galų gale išnyksta. Tėvai turėtų žinoti, kad pagrindinė skiepų nauda yra ta, kad vaikas išvengia komplikacijų. Mat dažniausiai yra pavojinga ne užkrečiamoji liga, bet jos komplikacijos, kurios gali būti ilgalaikės arba net sukelti mirtį.
Gali kilti klausimas, kodėl kartais ir paskiepyti vaikai serga. Vadinamasis imuninis atsakas būna 95-97 proc. atvejų, nes standartinė vakcina kai kuriais atvejais gali būti nepakankama imunitetui susiformuoti. Nepageidaujamos reakcijos į skiepus gali būti lengvos - nedidelis karščiavimas, menkas patinimas, paraudimas dūrio vietoje. Sunkios ir ilgesnį sveikatos sutrikimą sukeliančios reakcijos yra labai retos. Lietuvoje per metus yra registruojama nuo keliolikos iki keliasdešimties nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Dauguma jų - lengvos ir vidutinės.
Susirgus užkrečiamąja liga, komplikacijų rizika yra kelis šimtus kartų didesnė negu nepageidaujamos reakcijos į skiepus. Be to, profilaktika - visuomet pigiau nei ligos gydymas. Tai aktualu įvertinti tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek gyventojams.
2-3 dienų naujagimiai skiepijami nuo tuberkuliozės (BCG vakcina) ir hepatito B (HB1). 1 mėn. kūdikiai skiepijami antrą kartą nuo hepatito B (HB2). 3 mėn. kūdikiai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės ir poliomielito (DTP1+IPV1). 4,5 mėn. kūdikiai skiepijami antrą kartą nuo kokliušo, difterijos, stabligės ir poliomielito (DTP2+IPV2). 6 mėn. kūdikiai skiepijami trečią kartą nuo kokliušo, difterijos, stabligės ir hepatito B (DTP3+HB3). 11 mėn. kūdikiai, jei jiems nesusiformavo randelis po pirmojo skiepo nuo tuberkuliozės, skiepijami dar kartą (BCG1). 15-16,5 mėn. vaikai skiepijami nuo tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudonukės (MMR1). 18 mėn. vaikai skiepijami ketvirtą kartą nuo kokliušo, difterijos, stabligės ir trečią kartą nuo poliomielito (DTP4+IPV3). 6-7 metų vaikai, prieš pradėdami lankyti mokyklą, skiepijami nuo difterijos, stabligės, poliomielito ir antrą kartą nuo tymų, epideminio parotito (kiaulytės), raudonukės (DT5+OPV4+MMR2). 12 metų vaikai skiepijami nuo hepatito B (įskiepijama pirma dozė, po 1 mėn. - antra vakcinos dozė, po 6 mėn. - trečia vakcinos dozė) ir nuo poliomielito bei tymų, epideminio parotito (kiaulytės), raudonukės (HB1+OPV5+MMR2, HB2, HB3). Nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami 12 metų vaikai, kurie neskiepyti 6-7 metų. 15-16 metų paaugliai skiepijami nuo difterijos ir stabligės (Td6).
