Gydytojo priimamasis
Pragulos. Geriau pasistengti jų išvengti
"Ką daryti, jei žmogui nevaikštančiam ima rausti oda? Kaip išvengti pragulų, o joms atsiradus, ką daryti, kad kuo mažiau skausmo būtų ir taip jau ligų kamuojamam žmogui?" - klausia keletas laikraščio skaitytojų.
Yra nemažai žmonių, kurie slaugo nesikeliančius nuo patalo savo artimiausius žmones, giminaičius. Tačiau labai dažnai, ypač pradžioje, slaugantiesiems neužtenka žinių kaip tinkamai slaugyti, jie remiasi informacija, kurią galbūt išgirsta iš aplinkinių, kaimynų, kuri kartais gali net pakenkti ligoniui. Kaip geriau prižiūrėti ir slaugyti nevaikštančius ligonius, pataria gydytoja reabilitologė Birutė Nekrašienė.
- Papasakokite apie pragulas plačiau.
- Pragulos - tai vietiniai odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimai, atsiradę dėl sutrikusios kraujotakos. Jų atsiranda, kai kūno audiniai susispaudžia tarp dviejų kietų paviršių ir kraujas, nešantis deguonį bei kitas maitinamąsias medžiagas, negali patekti į suspaustas vietas. Ląstelės, negaudamos deguonies ir maitinamųjų medžiagų, žūva - formuojasi pragulos.
Pragulos yra gan dažna komplikacija, kuri pasireiškia ilgai gulintiems po stuburo traumų žmonėms, išsekusiems, paralyžiuotiems ar kraujagyslių bei neurologinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Jos dažniausiai formuojasi žmonėms, negalintiems be kitų pagalbos pasiversti, nejaučiantiems skausmo. Pragulų atsiranda 5-8 proc. sergančiųjų neurologinėmis ligomis. Deja, kartais pragulos gali būti irties priežastis ligoniams (7-8 proc.), kurie nevaldo visų keturių galūnių. Įvairių tyrimų rezultatai įrodė, kad baltymų, vitamino C, vitamino E, kalcio, cinko trūkumas pagreitina pragulų atsiradimą.
- Kuriose kūno vietose formuojasi ir kaip atskirti, kad tai jau pragulų pradžia?
- Dažniausiai pragulos atsiranda tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai kūno paviršiaus ir labiausiai slegia paviršinius audinius, t.y. kryžkaulio, kulnų, alkūnių srityse. Ankstyvas pragulos formavimosi požymis - paraudusi oda, ta vieta tampa kiek šiltesnė. Odos paraudimas, neišnykstantis per dvi valandas toje vietoje, kuri buvo suspausta, yra vertinamas kaip pragula. Jei į šiuos simptomus nekreipiama dėmesio, pažeidžiami poodiniai ir gilesni audiniai. Todėl, tik įtarus besiformuojančią pragulą, svarbu kuo greičiau imtis odos apsaugos priemonių.
- Kokios negydomų pragulų komplikacijos?
- Dažniausios pragulų komplikacijos yra infekcija, kraujavimas, skausmai, depresija. Manoma, kad pragulos padidina mirties riziką 4,5 karto. Sepsis ir osteomielitas - ypač pavojingos komplikacijos vyresniojo amžiaus asmenims, kurie dažniausiai yra išsekę, dėl blogos mitybos jų imuninė sistema nusilpusi. Neretai, esant praguloms, vystosi abscesai, artritai, fistulės, celiulitai.
- Taigi, kokiais būdais kovoti su pragulomis?
- Būtina kasdienė odos priežiūra: plovimas su muilu ir vandeniu. Pernelyg sausa oda turi būti ištepama specialiu kremu. Ilgą laiką gulinčių žmonių odai prižiūrėti rekomenduojamos specialios priežiūros priemonės - emolientai, palaikantys odos drėgnumą bei minkštinantys ją. Galima pasirinkti ir purškiamąjį aliejų arba apsauginius odos tepalus. Atsiradus iššutimams, nuplaukite odą ir nedėkite tvarsčių, o palikite žaizdeles atviras, nes, esant geresniam kontaktui su oru, jos greičiau gyja. Patalynė taip pat turi būti sausa ir švari, dažnai keičiama. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti ligoniams, kuriems pasireiškia šlapimo ir išmatų nelaikymas. Antrinis šlapimo nelaikymas ar viduriavimas turi būti gydomi antibiotikais. Jei nelaikymo priežastys nepagydomos - būtinas specialus režimas vidurius kietinančiais preparatais bei dieta, būtinas specialių sugeriančių išskyras vystyklų naudojimas. Tačiau netinkamas vystyklų naudojimas gali sukelti odos pabrinkimą bei dermatitą. Tokiu atveju nelaikymo priežastis šalinama ir gydoma chirurginiu būdu. Pradėjus formuotis pragulai, nebeguldykite ligonio ant paraudusios odos. Daugelis daro didelę klaidą, masažuodami odos paraudimą, nes tikisi pagerinti kraujotaką. Svarbiausia yra dažnas ligonio padėties keitimas, nes tai padeda sumažinti neigiamą spaudimo poveikį. Efektyviausias ligonio padėties pakeitimas lovoje ar kėdėje yra kas 2 val. Perguldant ligonį būtina patikrinti, ar jo odoje nėra, kaip minėjau, paraudusių zonų. Keičiant padėtį ligonį reikia pakelti, o ne tempti, traukti (vengti trinties ir slinkimo), siekiant išvengti odos trynimo ir pažeidimo. Slinkimo jėgai sumažinti negalima kelti galvos nuo lovos daugiau nei 30 laipsnių kampu. Spaudimui mažinti ties iškiliais kaulais pageidautina turėti specialius padėklus, lovas, mechaninius įrenginius, kurie mažintų pragulų susidarymo riziką.
- Ar pragulas reikia tvarstyti?
- Neinfekuotoms praguloms tvarstyti naudojami tik specialūs tvarsčiai, kurie, dengdami žaizdą, saugo ją nuo bakterijų ir užteršimo. Jie būna trijų rūšių: marliniai, permatomi ir hidrokoloidiniai. Pastarieji padeda išlaikyti drėgną pragulos aplinką ir todėl jos greičiau gyja (maždaug 3 kartus greičiau negu gydant marliniais tvarsčiais). Jie sudaro su žaizdos skysčiu drėgną gelį. Taip atsiranda geros sąlygos daugintis ir daug laisviau judėti odos ląstelėms. Be to, šie tvarsčiai neleidžia bakterijoms, šlapimui ir išmatoms patekti į žaizdą.
- Kokios medicinos pagalbos priemonės naudojamos pragulų profilaktikai, ar jos kompensuojamos?
- Tai gali būti specialios lovos - putomis dengtas lovos čiužinio paviršius, oro pripučiamos lovos, vandens čiužiniai, čiužiniai su grikių lukštais, gelio čiužiniai, oro ir skysčio lovos. Jos mažina audinių spaudimą, dėl to nesutrinka audinių mikrocirkuliacija. Taip pat rekomenduojamos specialiai pritaikytos sintetinės pagalvėlės su anga jų centre tai vietai, ant kurios atsirado pragula. Šios pagalvėlės pakišamos po kryžkauliu, sėdimaisiais ar šlaunikaulių didžiaisiais gumburais taip, kad pragula atsirastų ties anga šioje pagalvėlėje. Kaip specialios pagalvėlės, kilimėliai gali būti naudojami gydant kaklo slankstelių susirgimus (susuktas į rulonėlį), be to, juos galima pašildyti karštame vandenyje ir naudoti kaip šildyklę neuralginiams skausmams skaudamoje vietoje malšinti. Čiužiniai, patiesalai ir automatiškai reguliuojamos lovos kompensuojamos asmenims (100 proc.), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei visiškai nįgaliems asmenims, kuriems yra didelė pragulų atsiradimo tikimybė. Taip pat sergantiesiems hemiplegija ar paraplegija (kai paralyžiuota pusė kūno arba visos 4 galūnės) kompensuojama 100 proc. Yra priimtas Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas, pagal kurį daugybinėms arba plačioms, ilgiau negu 30 dienų negyjančioms trofinėms opoms, opoms po spindulinio gydymo dėl piktybinio naviko skiriami hidrokoloidiniai ar silikoniniai tvarsčiai (per 1 mėn. - 10 vnt. kiekvienai opai), bet tik atitinkamoms ligoms. Bendrai galiu pasakyti, kad medicinos pagalbos priemones individualiai skiria šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į esamą situaciją arba, jei reikia, tam pritaria gydytojų konsultacinė komisija. Šie reikalai tvarkomi kartu su socialinės rūpybos skyriais, nes kai kuriais atvejais med. pagalbos priemonės gali būti paskolinamos tam tikram laikotarpiui, kartais už jas reikia šiek tiek primokėti.
- Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Sandra Putrūnaitė
