Pacientų skundai skandina medicinos laivą
Irena ZUBRICKIENĖ
Pastaruoju metu Lietuvoje kone kiekvieną savaitę informuojama apie naują skandalą, kilusį dėl medikų darbu nepatenkintų pacientų, ieškoti savo tiesos pasukusių teismų keliu. Privačiuose pokalbiuose girdėti, kad mūsų medicina žengia į prarają, ir vis garsiau pranašaujama, kad ant esą dėmėtų medikų chalatų tuoj nebeliks viltį ir šviesą simbolizuojančios baltos spalvos. Apmaudu, bet gydytojo profesija jau nelaikoma tokia prestižine, kaip buvo tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje. Apie tai byloja gyvenimo faktai.
Gimdymas virto košmaru
Neseniai Kretingos rajono apylinkės teismas priteisė 120 tūkstančių litų Gargžduose gyvenantiems Dianai ir Antanui Rumšoms. Tai kompensacija sutuoktiniams už tai, kad jie negali džiaugtis savo sūnelio Modesto kasdienybe - berniukui dabar būtų 2 metukai. Priteistus pinigus šeimai turės sumokėti Kretingos ligoninė. Teismas nustatė, kad Modestas mirė dėl dviejų medikių padarytų klaidų.
Abu antrąją santuoką sukūrę Diana ir Antanas savo meilės pirmagimio laukė 2005-ųjų pradžioje. Gimdyvei buvo pasiūlyta vykti gimdyti į apskrities centro - Klaipėdos - ligoninę, tačiau Diana (34 m.) pasirinko artimesnę Kretingos ligoninę. Čia moteris pažinojo ne vieną medikę, nes šios ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje buvo dirbusi jos motina.
Sausio 26-ąją Diana gimdė dirbant gydytojai Stasei Madzajienei (55 m.). Kadangi buvo požymių, jog Dianos kūdikis jau kone porą savaičių pernešiotas, teko imtis vadinamosios cezario operacijos. Paaiškėjo, kad tuo metu 13 metų darbo patirtį turėjusi gydytoja S. Madzajienė tokios operacijos atlikti nemokėjo, todėl delsė. Padėti kolegei buvo iš namų iškviesta skyriaus vedėja Dalia Opulskienė, dar prieš tai pradėjusi vaistais skatinti Dianos gimdymą. Deja, buvo jau per vėlu - gimęs D. Rumšienės kūdikis išgyveno tik iki vasario 10-osios. Nustatyta, kad naujagimis per gimdymą buvo ištiktas smegenų mirties, jo gyvybę kurį laiką palaikė speciali aparatūra, tačiau berniukas mirė dėl deguonies trūkumo, patirto motinos gimdoje.
Gedintys tėvai kreipėsi į teisėsaugininkus, nes įžvelgė Kretingos ligoninės medikų aplaidumą darbe. Gydytoja S. Madzajienė ir vyresnioji akušerė Nijolė Satkauskienė (52 m.) buvo kaltinamos dėl neatsargumo netinkamai atlikusios savo pareigas (laiku nenustatė ir neįvertino gimdyvės kritinės būklės) - dėl to sutuoktiniai Rumšos netekę naujagimio. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tuometinio ligoninės vyriausiojo gydytojo Viliaus Matulionio bei skyriaus vedėjos D. Opulskienės atžvilgiu. Teigta, jog šie medikai privalėjo žinoti, kad gydytoja S. Madzajienė nemokėjo atlikti cezario pjūvio, tad neturėjo būti paliekama prie gimdančiųjų.
Du pastarieji medikai kaltės šešėlio nusikratė dar iki teismo. Jie įtikino negalėję net įtarti, kad patyrusi, akušerės-ginekologės licenciją turinti gydytoja nemoka atlikti cezario pjūvio.
Teismas gydytojai S. Madzajienei atėmė teisę 2 metus dirbti šį darbą. Vyresnioji akušerė N. Satkauskienė negalės eiti šių pareigų pusantrų metų. Abi nuteistosios savo kaltę neigė - esą Rumšų nelaimę nulėmė pats likimas ir lemtingų atsitiktinumų virtinė.
Mirusio naujagimio tėvai (beje, šiuo metu auginantys jau po tragedijos sėkmingai gimusį sūnelį Justą), teismo nuosprendžiu irgi buvo nepatenkinti. Jie Kretingos ligoninei buvo pateikę 10 milijonų litų ieškinį dėl moralinės žalos. Po nuosprendžio Rumšos neslėpė ketiną skųstis aukštesnės instancijos teismui ir įvykusį teismo procesą vadino teisingumo teatru. A. Rumša piktinosi, kad teismo bausmių išvengė tuo metu Kretingos ligoninei ir jos Akušerijos skyriui vadovavę medikai. Be to, kūdikio netekę gargždiškiai atviravo, jog atlyginti neturtinę žalą jie reikalaus ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kurioje buvo išduota licencija dirbti gydytojai, nemokančiai daryti cezario pjūvio.
Kretingoje ne paslaptis, kad prieš porą metų nebeišgyveno ir dar vienas šioje ligoninėje gimęs kūdikis. Buvo kaltinama ta pati gydytoja S. Madzajienė. Mirusio mažylio tėvai nesiryžo bylinėtis, todėl kilęs skandalas greitai nutilo. Tuokart gedinčiai gimdyvei ligoninė sumokėjo 20 tūkstančių litų kompensaciją, o gydytojai S. Madzajienei, per 3 mėnesius įgijusiai praktinių darbo įgūdžių, buvo atnaujinta darbo licencija ir medikė liko dirbti. Po antrosios nesėkmės gydytoja teisme jau tikino į Kretingos ligoninės skyrių dirbti nebegrįšianti.
Psichikos ligonių problema
Gargždiškių Rumšų pasirinktas tiesos paieškų kelias dabar laukia ir vilnietės Svetlanos Pankiv. Ši moteris kreipėsi į teismą ir iš SAM bei jai pavaldžių gydymo įstaigų ir Vilniaus savivaldybės reikalauja daugiau kaip 500 tūkstančių litų turtinės ir neturtinės žalos.
2004-ųjų gruodžio 1-ąją Vilniuje, viename Žirmūnų mikrorajono daugiabučių, psichiškai nesveikas pensininkas Romualdas L. (73 m.), apsilankęs pas pažįstamą vilnietį Henriką Volodkevičių, per staiga kilusį konfliktą jį nušovė. Manoma, kad tuo momentu svečias buvo ištiktas ligos priepuolio. Po nužudymo skubiai sprukti iš buto jis neketino.
Vėliau, pasibaigus pamokoms mokykloje, pas Henriką, motinos Svetlanos Pankiv buvusį sugyventinį, užsuko vilnietė Nadežda Z. (12 m.). Mergaitė palaikė šiltus santykius su buvusiu mamos draugu, tad gimdytoja jiems bendrauti nedraudė ir po skyrybų. Kadangi Nadežda, įėjusi pro Romualdo L. atvertas buto duris, iškart pastebėjo šio pensininko rankoje pistoletą ir pamatė nušautą Henriką, ją, nereikalingą liudininkę, ištiko toks pats likimas. Taip teigia įvykį tyrę pareigūnai, nes pats žudikas Romualdas L. - psichikos ligonis, teismo pripažintas esąs nepakaltinamas, tad pasiųstas priverstinio gydymo į Rokiškio psichiatrijos ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis.
Mažametės dukters netekusi Svetlana Pankiv įsitikinusi, kad sunkios psichikos negalios kamuojamas Romualdas L. privalėjo būti izoliuotas nuo visuomenės, tačiau SAM ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko įstatyme numatytų pareigų apsaugoti visuomenę nuo psichiškai nesveiko, pavojingo asmens. Kaip teigiama S. Pankiv pareiškime, SAM apskritai nėra nustačiusi sistemos, kaip reikia elgtis su pavojingais ligoniais, o savivaldybės Globos ir rūpybos skyrius nepasirūpino tuo, kad šizofrenija sergančiam žmogui būtų apribotas veiksnumas. Apmaudžiausia, kad į tokio ligonio rankas pateko revolveris, iš kurio keliais šūviais buvo nukautas vyras ir mergaitė.
Ar pavyks vilnietei S. Pankiv pasiekti savo pergalę, teisės specialistai nesiima prognozuoti. Jie teigia, kad nebus lengva nustatyti konkretų asmenį, kuris padarė žalą gedinčiai vilnietei. O be kaltės - nėra ir žalos atlyginimo. Kita vertus, mūsų šalyje žmones, turinčius psichikos sutrikimų, linkstama integruoti į visuomenę, kurioje, psichiatrų įsitikinimu, jų agresijos tikimybė mažesnė. Toks užburtas ratas turi savo rezultatą - smurtinių nusikaltimų, kuriuos įvykdo psichikos ligoniai, nemažėja.
Mirė nepriimtas į ligoninę
Dar vienas šiemet išgarsintas skandalas dėl pretenzijų medikams - Pakruojo ligoninėje. Šio rajono policijoje neseniai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Nemalonumų lavina užgriuvo Pakruojo ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėją Audronę Dervinienę.
Šios liūdnos istorijos herojus - Titas M. (8 m.). Pastaruoju metu jis augo pas Pakruojo rajone, Siečių kaime, gyvenančią močiutę Dalią Svydrienę. Neįgalų berniuką (nevaldė vienos rankos, mažai kalbėjo) pernykštės liepos 7-osios vakare ištiko epilepsijos priepuolis. Titas ėmė dusti, prarado sąmonę. Iškviesta Pakruojo greitoji pagalba, atvykusi per 7 minutes, ligoniuką vežė į Pakruojo ligoninę, esančią už maždaug 10 kilometrų. Kelionės pabaigoje felčerė gavo žinią, kad merdinčio vaiko šioje ligoninėje niekas neapžiūrės. Greitoji buvo priversta sukti Šiaulių apskrities ligoninės link. Nauja 40 kilometrų kelio atkarpa Titui buvo lemtinga - vaikas mirė, reanimatologo veiksmai ir pagalba jo nebeatgaivino.
Šiandien jau niekas negali atsakyti, ar Titas būtų išgyvenęs, jeigu kvalifikuotų medikų pagalba jam būtų suteikta Pakruojyje (dvi felčerės berniuko namuose teikė tik pirmąją pagalbą), tačiau mažylio netekę tėvai įsitikinę, kad tuo metu ligoninėje budėjusi gydytoja A. Dervinienė privalėjo ligoniuką bent jau priimti ir apžiūrėti.
Pakruojo ligoninės vadovas Vygantas Sudaris linkęs ginti savo kolegę: ji esą negalėjo atsisakyti apžiūrėti pacientą, nes greitosios pagalbos ekipažas berniuko net nebuvo atvežęs į Pakruojo ligoninės Priėmimo skyrių. Ar budėjusi gydytoja atsisakė sunkaus ligonio, kaip liudijama, paskelbusi savo sprendimą per raciją, bus nustatyta per tyrimą.
Pirminiais duomenimis, gydytoja A. Dervinienė teisinasi tuokart negavusi iš greitosios pagalbos felčerių visos informacijos apie vežamą sunkų ligoniuką, tad ir patarusi vykti į Šiaulius, nes Pakruojo ligoninėje tuo metu buvo uždarytas Vaikų ligų skyrius, nebuvo nei budinčio pediatro, nei vaikų reanimatologo.
Tragišką atvejį dar pernai tyrusi specialiai sudaryta vietos komisija nustatė, kad gydytoja A. Dervinienė neturėjo duoti klaidinančio nurodymo vežti ligonį į Šiaulius - ji privalėjo suteikti pagalbą turimomis priemonėmis ir skubiai kviesti reanimobilį iš Šiaulių ligoninės. Ši išvada paakino Tito tėvus ieškotis teisybės ir teisme. Jeigu teismas nustatytų, kad minėta gydytoja aplaidžiai atliko savo darbą, šalies mediciną "sužalotų" dar vienas nepatenkintų pacientų "randas".
Pavyzdį parodė dvynukų tėvai
Teismus pasiekusios medikų ir jais nepatenkintų pacientų istorijos aktyviai visų aptarinėjamos, net jeigu vyksta tolimesniuose rajonuose ir liečia visai nepažįstamus žmones. Kai kas asmenis, ieškančius žalos atlyginimo iš medicinos įstaigų, vadina gobšuoliais, tesiekiančiais pasipelnyti iš visų mokesčių mokėtojų "piniginės", o kai kas sveikinte sveikina marijampoliečius Vilmą ir Gintautą Zdanius, 2001-ųjų pabaigoje Marijampolės ligoninėje nudegintų dvynukų tėvus, esą sėkmingai praskynusius vingiuotą kelią ieškomos teisybės link.
Beje, iki šiol Zdaniai yra Lietuvoje didžiausią kompensaciją už medikų padarytas klaidas prisiteisę ieškovai. Iš Marijampolės ligoninės, nustačius dviejų medikių klaidas, jiems buvo priteista pusė milijono litų.
Klaidos yra neišvengiamos
Jau keleri metai, kai šalies Valstybinę medicinos audito inspekciją pasiekia per 200 pacientų skundų dėl įtariamų medikų klaidų. Anot inspekcijos vadovės Ramunės Navickienės, statistika, kiek skundų pasitvirtina, nefiksuojama, tačiau daugeliu atvejų iš tiesų nustatoma buvus medikų aplaidaus darbo faktų.
SAM vadovas Rimvydas Turčinskas nelinkęs dramatizuoti tokios padėties šalies medicinos įstaigose ir keikti medikų, liaudies neretai pavadinamų mėsininkais. Pasak ministro, visa informacija apie medikų klaidas turi būti vieša, o klaidos visada analizuojamos.
Prieš 10 metų SAM vadovavęs gydytojas Juozas Galdikas, vienas iš sveikatos apsaugos sistemos reformatorių, teigia, kad medicinoje apskritai labai sunku surasti tikrąjį kaltininką dėl liūdnai pasibaigusios kokios nors ligos istorijos. Buvusio ministro manymu, tikrai nėra mediko, kuris savo darbe nebūtų padaręs didesnės ar mažesnės klaidos. Šioms mintims pritariantys jo kolegos Kretingos ligoninėje antrina: klaidos yra neišvengiamos, tačiau nė vienas gydytojas nėra nei žmogžudys, nei budelis - nė vienas nenori tyčia numarinti pacientą. Tik gydytojų klaidos yra ypatingos - jos gali kainuoti žmogaus sveikatą ar net gyvybę, o kitų profesijų atstovų klaidos paprastai yra ištaisomos.
- Kreiptis į teismą dėl medikų darbo aplaidumo ir žalos atlyginimo dabar jau tapo mada, - savo nuomonę "Akistatai" pagarsino jokių mokslų nebaigusi marijampolietė Vida Pajaujytė (70 m.), 30 metų globojanti nuo gimimo neįgalų sūnų, kuris lovos ligoniu tapo dėl patirtos gimdymo traumos, kai komplikuoto gimdymo naktį į ligoninę vėlavo atvykti gydytojas, o vietoje jo buvo priversta priimti kūdikį akušerė. - Anksčiau to nebuvo - tas klaidas "nurašydavome" likimui ir Dievo valiai.
Sandros KUČINSKIENĖS nuotr.:
- Sveikatos apsaugos ministras R. Turčinskas nelinkęs dramatizuoti padėties šalies medicinos įstaigose
