Erkės savo aukų tyko net Kauno Laisvės alėjoje...
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pamažu šiltėjantys orai žmones pradeda vilioti į gamtą, tačiau iškylautojai vis dar pamiršta, jog būsimus malonumus lydi rimti pavojai. Vienas iš jų - visiškai reali galimybė susirgti grėsminga gamtine židinine liga - erkiniu encefalitu (EE), kurį sukelia EE virusą pernešančios iksodinės erkės. Šiai sunkiai ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Blogiausia tai, jog nėra specifinio EE gydymo, o vienintelė efektyvi šios ligos profilaktikos priemonė - skiepai...
Saugiausia - Ignalinoje?
Lietuvoje per metus užfiksuojama apie 400 susirgimo atvejų (Europoje - apie 3 000). Išaiškinta, jog dažniausiai žmonės užsikrečia Kauno ir Panevėžio apskrityse. Kol kas nė vienas žmogus EE nesusirgo Ignalinos rajone (kol kas niekas negali atsakyti, kodėl). Na, o, pavyzdžiui, pernai daugiausia susirgimų užregistruota Panevėžio apskrityje, Šiauliuose ir Kaune. Šios vietovės viršija visus mūsų šalies sergamumo EE rodiklius. Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovas profesorius Alvydas Laiškonis nejuokauja sakydamas, jog EE galima užsikrėsti ne tik parkuose ir miškuose, bet ir Petrašiūnų kapinėse ar net Laisvės alėjoje. Taigi būkime budrūs. O ypač - kauniečiai... Tačiau ir likusių vietovių gyventojus tenka nuvilti, nes Lietuvoje praktiškai nėra teritorijos, kurioje nebūtų rasta infekuotų erkių. Nuo 1993 metų sergamumas EE vis didėja.
Vasara - erkių klestėjimo metas
EE sezono metu stebimi du sergamumo pakilimai - pirmasis pasireiškia gegužės bei birželio mėnesiais ir aukščiausiąjį laipsnį pasiekia rugpjūtį bei rugsėjį (šiais laikotarpiais Lietuvoje užregistruojama 50-60 procentų per metus nustatytų EE atvejų). Tačiau jau ir dabar pasivaikščiojimus gamtoje galima namo parsinešti EE viruso nešiotojų. Erkės dažniausiai aptinkamos drėgnose, tamsiose, tankiose vietovėse - lapuočių ar mišriuose miškuose, miško pakraščiuose, laukymėse, paupiuose, pelkėtose vietovėse, kur daug brūzgynų ir krūmokšnių. Iksodinės erkės nėra aktyvios. Savo aukos paprastai jos tyko ant žolės, neaukštų krūmų, nepakildamos nuo žemės paviršiaus aukščiau nei pusantro metro, todėl rekomenduojama būtinai nupjauti žolę parkuose bei skveruose... Erkės laikosi graužikų kraujyje (jie yra pagrindiniai erkių maitintojai), pernešamos stambių laukinių ir naminių gyvūnų, paukščių.
Vien tepalai nepadės
Kaip išvengti EE? Visų pirma, sugrįžus namo iš įtartinų vietų, būtina kruopščiai apžiūrėti kirkšnis, pažastis, kaklą ir t. t. - paprastai erkės įsisiurbia būtent į šias kūno vietas, kur yra ploniausia oda. Todėl, einant į mišką ar tas teritorijas, kuriose gali būti erkių, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai rūbai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Atviras kūno vietas ir net drabužius rekomenduojama pasitepti erkes atbaidančiomis medžiagomis (repelentais), tačiau nereikėtų pamiršti, jog jų poveikis yra trumpalaikis - jos veiksmingos ne ilgiau kaip 3-4 valandas. Todėl, medikų teigimu, pats veiksmingiausiais apsisaugojimo nuo EE būdas yra skiepai.
Užkrėstas pienas - taip pat pavojingas
EE virusu žmogus dažniausiai užsikrečia, kai jam įkanda EEV infekuota erkė. Minėtas virusas yra erkės seilių liaukose ir perduodamas įsisiurbimo metu. Kitas užsikrėtimo būdas yra nuo maisto - vartojant nevirintą ir nepapasterizuotą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. EEV taip pat galima užkrėsti žmogų jam perpilant infekuoto EEV kraujo, kūdikius maitinant infekuotu motinos pienu. Nėštumo metu susirgus EE, minėtu virusu gali būti užkrečiamas vaisius. Beje, yra žinomas atvejis, kuomet EEV užsikrėtė skerdyklos darbininkas, apdorodamas ožkieną. Dėl neskausmingo erkės įsisiurbimo 40-50 procentų asmenų, susirgusių EE, jo nenurodo. Lietuvoje 56 procentai EE susirgusių asmenų užsikrėtė savo gyvenamojoje aplinkoje - sode, sodyboje, gyvenamojo namo teritorijoje. Kaimo gyventojai serga 1,3-2,2 karto dažniau nei miesto, darbingo amžiaus žmonės kasmet sudaro 47-58 procentus, bedarbiai (visų pirma todėl, kad dažniau nei kiti eina į mišką uogauti, grybauti) ir pensininkai - apie 40 procentų visų susirgusiųjų. Vyrai bei vyresniojo amžiaus žmonės serga dažniau nei moterys.
Su EE kovoti sunku
EE inkubacinis periodas trunka 2-28 dienas. Pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti jau pirmosiomis po erkės įkandimo dienomis. Jie nėra specifiniai - prasideda karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, pykinimas, bendras silpnumas... Kauno infekcinių ligų klinikos gydytoja medicinos daktarė Auksė Mickienė primena, jog kiekvienais metais į ligoninę patenka apie 130 erkiniu encefalitu sergančių žmonių. EE viruso sukeltas nervų sistemos uždegimas - tai pati dažniausia smegenų infekcija (kas antras žmogus, kuriam nustatytas smegenų uždegimas, serga erkiniu encefalitu). Minėtas virusas gali pažeisti smegenų dangalus, galvos ir nugaros smegenis. Pati geriausia situacija, jeigu pažeidžiama tiktai smegenų danga - tuomet skaudžių pasekmių galima išvengti. Deja, daugiau nei pusei tokių ligonių būna pažeistos smegenų ląstelės, todėl ir susergama EE. Apie 80 procentų vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių serga vidutine ir labai sunkia ligos forma. Beveik 10 procentų ligonių neaplenkia Reanimacijos skyrių. Ligoninėje sergantieji vidutiniškai praleidžia iki 14 parų. Maždaug du trečdaliai tokių ligonių vėliau gydosi ambulatoriškai, apie 9 procentams išlieka sunkūs liekamieji reiškiniai - jie gali tapti pirmosios ir antrosios grupės invalidais, įgyti labai sunkių psichikos sutrikimų ir t. t. Apie 20 procentų EE sirgusių žmonių išlieka vidutinio sunkumo liekamieji reiškiniai, taip vadinamasis poencefalinis sindromas - galvos skausmas, dėmesio koncentravimo bei miego sutrikimai, dirglumas ir t. t. Tokie ligoniai priversti nuolat kreiptis į gydytojus, vartoti įvairius vaistus, tačiau nuo to jų būklė nepagerėja...
Aviečiavimas kainavo brangiai
Apie tai, kaip pasikeitė gyvenimas ir jo kokybė persirgus EE, sutiko papasakoti Lazdijų rajono gyventoja Janina Tautvaišienė. Dar 1998 metais po aviečiavimo moteris namo grįžo su į dešinįjį šoną įsisiurbusia erke. Tačiau tik vakare ją pastebėjo ir ištraukė namiškiai. Iš pradžių jokių įtartinų ligos požymių Janina nejautė - jie išryškėjo tiktai po pusantro mėnesio. Vieną dieną pradėjo laužyti kaulus, pykinti, skaudėti galvą, pakilo temperatūra. Iš pradžių moteris manė, jog susirgo gripu, vėliau - jog kažkas negerai su kepenimis. Maždaug po savaitės pakilo antroji karščiavimo banga ir Janiną teko vežti į ligoninę. Tuo metu ji jau nevaldė dešiniosios kūno pusės. Iš Lazdijų ligoninės, nustačiau EE, moteris buvo išvežta tolesniam gydymui į Kauną. Ligoninėse, įskaitant ir reabilitaciją, J. Tautvaišienė praleido beveik 3 mėnesius. Paskui jai buvo nustatyta antroji invalidumo grupė, kuri nepanaikinta iki šiol ir, ko gero, liks visam laikui... Moteris tikina, jog net ir dabar jos sveikata labai bloga - ji sunkiai valdo dešiniąją koją bei ranką, nuolat jaučia galvos skausmą, silpnumą, nervų sistema tapo labai jautri. Iki šiol moteris negali būti saulėje, pasilenkti ir apskritai dirbti fizinį darbą.
EE pasodino į invalido vežimėlį
Tuo tarpu kitai ligonei - kaunietei Lilei Lukšienei - likimas buvo dar negailestingesnis. Jaunatviškai atrodanti ir gana optimistiškai nusiteikusi 62 metų moteris pasakojo erkiniu encefalitu susirgusi nuo ožkos pieno. Mat kartu su vyru turi kolektyvinį sodą Gervėnupyje, kur augina ožkas. Lilė išgėrė nevirinto ožkos pieno. Netikėtai pradėjo kristi ir vėl kilti temperatūra, staiga L. Lukšienė ėmė nevaldyti kojos. Į Kauno MUK sunkios būklės ligonė buvo nuvežta jau be sąmonės. Vėliau gydymas buvo tęsiamas Kauno infekcinių ligų klinikoje. Reanimacijos skyriuje Lilė išgulėjo net dvi savaites. Reabilitacinis periodas buvo tęsiamas Palangoje. Tačiau sveikatos būklė gerėjo nepaprastai lėtai. Moteris prisipažino, jog iš pradžių ji buvo vartoma, nes pati negalėjo pasijudinti. Tik didžiulių jos pačios pastangų ir ryžto, nuolatinių masažų ir varginančios mankštos dėka L. Lukšienė galėjo pakilti iš ligos patalo, tačiau kol kas nesiskiria su kasdieniniu savo palydovu - invalido vežimėliu. "Jeigu būčiau bent 10 metų jaunesnė, greičiausiai EE pasekmės nebūtų tokios baisios", - atsidūsta daug iškentėjusi kaunietė. Tačiau moteris žada nepasiduoti, ir toliau kovoti už geresnę savo gyvenimo kokybę. Kas žino, galbūt po kurio laiko ji galės vaikščioti pati, be jokių ramentų...
Vienintelė veiksminga priemonė - skiepai
Gydytojų teigimu, kiekvienais metais nuo EE Lietuvoje miršta 2-3 žmonės. Kaip jau buvo minėta, vienintelė veiksminga EE profilaktikos priemonė yra skiepai. Vakcinavimo schemos yra dvi - įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėnesių intervalu, trečiosios ir sustiprinančių dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi. Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Medikai rekomenduoja pirmąjį kartą pasiskiepyti gruodžio-sausio mėnesiais, paskui šią procedūrą pakartoti po mėnesio, o trečiąjį - maždaug praėjus 9 mėnesiams.
