SVEIKATA Alergija vasarą - nerūpestingo rudens veidrodis Alergija - amžiaus civilizacijos rykštė Kai mėgautis vasara trukdo alergija
Irena ZUBRICKIENĖ
- Vasaros niekada nelaukiu, nes tada man prasideda pragaro kančios, - sako marijampolietė Nijolė (42 m.). - Baimindamasi žvalgausi į medžius - ar dar nežydi liepos, į pievas - ar neskraido pienių pūkai. Kai kiti vasaros laukia tarsi didžiausios metų šventės ir savo nuotaikas reguliuoja pagal kasdien spalvingai pražystančius vis kitus augalus, aš juos norėčiau matyti tik nuotraukose. Mano nuotaikas diktuoja alergija.
Saulėtą dieną - su skrybėle
Alerginių susirgimų, kuriuos gali sukelti saulė, žolės ar vabzdžiai, ypač pagausėja šiltuoju metų laiku. Yra žmonių, kurie nepakenčia tiesioginių saulės spindulių (netoleruoja ultravioletinių spindulių). Tokiems žmonėms nuo saulės pradeda berti atviras kūno vietas, oda parausta ir ima niežėti. Išberia ausų kaušelius, nosį, plaštakų viršų. Anot marijampolietės odos ligų gydytojos Virginijos Černiūtės, ši alergija nuolat kartojasi ne tik pavasarį, bet ir vasaros pradžioje, kol žmogus įdega, kol susiformuoja apsauginis odos sluoksnis. Kai oda pripranta, išbėrimai pradingsta. Tokių žmonių oda paprastai baltesnė ir stebimas įgimtas polinkis į alergiją.
Žinantys šią savo bėdą žmonės, anot V. Černiūtės, turėtų jau žiemą po truputį kvarcuoti ir pratinti odą. Kad išvengtų alerginių paūmėjimų, jie turėtų dėvėti šviesius, labiau uždaro tipo drabužius, nešioti skrybėles, naudoti apsauginius kremus. Visa tai šiek tiek sumažina odos reakciją.
Į paplūdimį - su vaistais
Kita bėda alergiškiems žmonėms - vandens ir skraidantys vabzdžiai. Net paprasto uodo įgėlimas gali sukelti reakciją. Anot gydytojos V. Černiūtės, vandens vabzdžiai kartais sukelia net masines alergijas. Prieš keletą metų odos ligų kabinetų durys beveik neužsidarydavo nuo žmonių, kurie poilsiavo prie Dusios ežero (Alytaus r.) ar Druskininkuose. Tiesa, iš anksto numatyti, kurioje vietoje ir kokie vabzdžiai bus pavojingi alergiškiems žmonėms, beveik neįmanoma. Be to, alergiški žmonės itin turi saugotis ir bičių - kartais jų įkandimas gali sukelti net mirtį. Tokiems žmonėms patartina nevaikščioti basiems po žydinčią pievą, neiti prie avilių. Asmenims, kuriems yra žinomas jautrumas bičių ar širšių nuodams, patartina vasarą visada nešiotis su savimi sterilų švirkštą, adrenalino ampulę (leidžiama į raumenis arba į veną) ir varžtą galūnei užveržti (virš įgėlimo).
- Jeigu įkando bitė ar koks nors kitas vabzdys, reikia iš karto dėti ledą ar kitokį šaltį (metalą, vandenį), kad susitrauktų kraujagyslės ir nuodai nepasklistų po visą organizmą, - priminė gydytoja V. Černiūtė. - Be to, jeigu žmogus žino, kad yra jautrus, vykdamas į gamtą būtinai turėtų įsidėti vaistų nuo alergijos.
Gryname ore - ankstyvą popietę
Daugelis kenčia ir nuo žiedadulkių sukeltos alerginės slogos. Vadinamoji šienligė ypač kamuoja žydėjimo, žolės pjovimo laikotarpiu. Tokiu metu patartina mažiau būti lauke, o parėjus į kambarį persirengti drabužius, išsiplauti galvą, kad visos žiedadulkės išnyktų. Kambaryje patariama nelaikyti ilgai atidarytų langų arba atidarius juos uždengti audeklu. Taip pat - ir duris. Vengiantiesiems žiedadulkių rekomenduojama neiti į sodą ar daržą anksti ryte, nes nustatyta, kad žiedadulkių daugiausia būna iki dešimtos valandos. Ore žiedadulkių taip pat padaugėja leidžiantis saulei, tad geriausia gryname ore būti ankstyvą popietę.
Alergiškiems žmonėms siūloma neauginti namuose vėjo apdulkinamų augalų, nes jų žiedadulkės sukelia alergiją dažniau nei vabzdžių apdulkinamų augalų. Taisyklė, kaip pasirinkti augalus, gana paprasta: kuo spalvingesnis augalas, tuo mažesnė tikimybė patirti alerginę reakciją.
Ravėti - neapsinuoginus
Pasak gydytojos V. Černiūtės, vasarą, plieskiant saulei, kai kurie augalai kelia pavojų net ir nealergiškiems žmonėms. Tai rūtos, krapai, pastarnokai, raktažolės, primulės, chrizantemos, narcizai, šparagai, salierai, petražolės, apyniai, morkos. Kasmet ne vienas žmogus smarkiai nusidilgina vadinamaisiais Sosnovskio barščiais, kurie auga pakelėse ir vilioja įspūdingo dydžio skėčiu, rodos, labai tinkančiu į įvairias puokštes. Ne saulėtą dieną reakcijos nuo minėtų žolių paprastai nebūna. Mat šie augalai išskiria saulę pritraukiančių medžiagų. Tada saulė veikia bene dešimt kartų stipriau nei paprastai - iškyla pūslės, oda tiesiog nudeginama. Susiruošusiesiems ravėti ar pjauti žolę gydytoja V. Černiūtė patartų tai daryti vakarais ir su uždarais drabužiais.
Nuo alergijos - iki depresijos
Be saulės ar augalų, alergiją gali sukelti ir mažos gyvūnų plaukų ir pleiskanų dalelės, dulkių erkutės, kai kurie maisto produktai, vaisiai, medikamentai, kosmetika (pavyzdžiui, blakstienų tušas, kremai). Jeigu nei iš šio, nei iš to ima niežėti akis, paburksta vokai, atsiranda šviesos baimė, ašarojimas, galima įtarti, jog tai - alerginis akių pažeidimas. Dar gali varginti alerginė sloga, viršutinių kvėpavimo takų kataras, kosulys, galvos skausmas. Šie simptomai prislegia nuotaiką, pablogina apetitą, sutrikdo miegą - net grimztama į depresiją. Anot medikų, tai alerginis konjunktyvitas, dažniausiai kamuojantis jaunus žmones, kurie ypač jautrūs aplinkos veiksniams.
Iš pradžių jautrumas būna vienai medžiagai, vėliau išsivysto ir kitiems alergenams. Nors alergija nėra paveldima, tačiau polinkis susirgti yra paveldimas. Padidėjęs jautrumas paprastai lydi žmogų visą likusį gyvenimą. Alergeno paveikta oda parausta, patinsta, ją niežti, vėliau ji džiūsta ir lupasi.
Nesisaugant liga ūmėja
Alergija neišgydoma - prie jos ir priprasti negalima. Ta reakcija yra žmogaus kraujyje, tik laukia momento, kada bus alergizuojančių medžiagų. Su alergija reikia išmokti gyventi. Kiek įmanoma, reikia saugotis. Nesisaugant liga gali kasmet tik ūmėti. Anot gydytojos V. Černiūtės, jokios tabletės alergijos priežasties nepanaikina - tik sumažina reakcijos lygį. Žinantieji apie savo bėdą turi mažomis vaistų dozėmis ruoštis vasarai jau nuo rudens.
Alergiškų žmonių vis daugėja. Aplinkos užterštumas, silpnėjantis imunitetas, vis didėjantis chemikalų naudojimas ir kiti veiksniai lemia, kad vis daugiau žmonių serga vienokia ar kitokia alergijos forma. Ypač daugėja alergiškų vaikų. Alergija jau vadinama XXI amžiaus liga. Jos spartus šuolis pastebėtas bene prieš keturiasdešimt metų: nuo to laiko kas dešimtmetį sergančiųjų alerginėmis ligomis padaugėja dvigubai. Įdomu, kad šiomis ligomis kur kas dažniau sergama pasiturinčiose valstybėse - 20 procentų suaugusiųjų ir 30 procentų vaikų. Tokias tendencijas linkstama sieti su neigiamais civilizacijos padariniais, pramonės plėtra, natūralios aplinkos niokojimu ir tarša, didele chemizacija, rūkymu, gausiu degalų naudojimu, klimato kaita ir užterštu maistu. Kita vertus, tai savotiškas paradoksas: alergijai palankios yra sterilios gyvenimo sąlygos, kai mažėja sergančiųjų infekcinėmis ligomis, profilaktiškai skiepijamasi nuo ligų. Alergija siejama su vadinamuoju vakarietišku gyvenimo būdu: žmonės per daug laiko praleidžia uždarose, dirbtinai vėdinamose patalpose, dažniau namuose laiko gyvūnus. Namų aplinkos sukelta alergija yra opi problema.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Odos ligų gydytoja V. Černiūtė alergiškiems žmonėms, kenčiantiems vasarą, pataria rūpintis savo bėda jau nuo rudens
