Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Visą praėjusį savaitgalį žaliąjį Karmėlavos miško masyvą buvo okupavę turistai. Ant gražaus Neries kranto, pušų paunksnėje, išsirikiavo net 218 Kauno keliautojų sąskrydžio "Karmėlava 2001" dalyvių palapinių. Bendrą kalbą rado įvairaus amžiaus turizmo entuziastai (dauguma jų iškylavo kartu su šeimų nariais) ne tik iš laikinosios sostinės, bet ir iš kitų miestų bei rajonų, visus juos vienijo meilė gamtai, išradingumas, noras turiningai ir linksmai pailsėti, pasisemti jėgų nelengvai darbo savaitei... Nors oras iškylautojams nebuvo labai palankus, niekas nesiskundė. O vienas iš sąskrydžio organizatorių, užkietėjęs turistas kaunietis Antanas Bagdonas, čionai atvykęs su žmona ir trimis atžalomis, sekmadienio rytą pripažino, jog naktis buvo drėgna, bet šilta. Svarbiausia, kad lietus laužo neužgesino... Tikriausiai visų turistų kojos buvo šlapios visas tris savaitgalio dienas, tačiau tokia "smulkmena" nuotaikos netemdė. Buvo daug svarbiau parodyti savo sugebėjimus, o dar geriau - tapti kokios nors rungties nugalėtoju. Jau penktadienio naktį turistai išbandė jėgas naktinės orientacijos varžybose. Apsiginklavę žibintuvėliais, kompasais bei žemėlapiais, komandų nariai per valandą privalėjo surasti net dešimt punktų ir sėkmingai grįžti į stovyklavietę. Ne visiems sekėsi... Štai šeštadienį, dešimtą valandą ryto, vienos vilniečių komandos nariai šmaikštavo: "Kai kas jau grįžo, kitų dar laukiam..." Vietovė, kurioje turėjo rungtyniauti turistai, buvo griežtai apribota upės, miško, plento ir Karmėlavos miestelio, todėl pasiklysti lyg ir nebuvo galimybių. Na, bet ir turistams kartais "susisuka smegenys", todėl taip atsitikus, jie sėda po krūmu ir laukia, kol suras kolegos... Vilniaus "Dviračių centro" komandos narys Aivaras tikino į sąskrydį su kolegomis atsivežęs dvi virėjas. Trečią papirko ir "pardavė" kitai komandai - konkurentams. Ši pažadėjo žingsniuoti į priešingą nei reikia pusę. Ar šis slaptas ginklas padėjo nugalėti konkurentus - taip ir liko neaišku... Šeštadienį vyko autoralis bei dviračių ralio varžybos. Visi ralistai lenktyniavo labai saugiai, nes gailėjo savo transporto priemonių. Na, o vakare turistai susirinko prie didžiulio stovyklavietės laužo. Čia vyko įvairiausi atrakcionai, o diskoteka baigėsi tik brėkštant rytui. Ši vakaro dalis labiausiai patiko vyrams ir vaikams. Vaikai užrištomis akimis ieškojo žolėje išmėtytų prizų - žaislų, o vyrai tokiu būdu turėjo galimybę "susižvejoti" alaus butelį... "Vaizdelis buvo neblogas", - kitą dieną įspūdžiais dalinosi gamtos mylėtojas iš Panevėžio... Nors visą naktį veikė baras, kur buvo galima ne tik išgerti alaus, bet ir sukirsti visai neblogų šašlykų, policijos kviesti nereikėjo. Turistai tikriausiai iš prigimties ramūs žmonės, moka ne tik smagiai linksmintis, bet ir vaišintis su saiku. Taip buvo ir šįkart. Beje, barmenas pasiguodė, jog tikėjosi didesnio pelno...
Sekmadienis tapo tikrų turistinių sugebėjimų išbandymų diena, nes vyko kelionių technikos bei šeimų estafetės varžybos. Visi puikiai įsivaizduoja, kokias kliūtis kartais tenka įveikti turistams. Panašios buvo paruoštos ir stovyklavietėje. Kaip visuomet, nugalėjo stipriausieji ir ištvermingiausieji. Kadangi pakalbinti turistai vienu balsu tvirtino, jog čionai atvyko bei įvairiose varžybose dalyvauja visai ne dėl prizų, nugalėtųjų neskelbsime. Tegul atsidūrę gamtos prieglobstyje visi būna lygūs... Nors ne visi vienodai prisirinko "mėlynių", ne visus vienodai sukando uodai...
