Šiuo metu Lietuvoje kas 5-6 santuoka yra tarp mišrių tautybių. Tarp tų 15 procentų su užsieniečiais besituokiančių lietuvių net 95 proc. sudaro moterys. Lietuvaitės teka už amerikiečių, vokiečių, airių, taip pat - už mūsų šalyje besimokančių pakistaniečių ir libaniečių. O lietuvius vyrus labiau vertina Rytų pusės moterys - rusės, baltarusės, ukrainietės. Tačiau ir mišrios santuokos ne visada atneša turtus, meilę ir būna ilgaamžės. Laikraščiuose pilna istorijų, kad būna atvirkščiai.
Viltys subliūkšta
Užsieniečiai vyrai taip pat yra linkę į žiaurumą, jie būna itin šykštūs, neapsukrūs, turi rimtų psichikos problemų ar kitų trūkumų, kurių susižavėjusios lietuvaitės iš pradžių nepastebi arba nenori matyti.
"Laikinoji sostinė" šią vasarą rašė apie kaunietę Ingą Boizar, kuri Prancūzijoje, Reneso miesto apylinkėse, nuošaliame vienkiemyje, gyveno su prancūzu Jehovos liudytoju Kristofu.
Moteris teigė neištvėrusi vyriškio psichologinio teroro ir pabėgusi į Lietuvą su jų sūnumi, tad labai bijanti, kad prancūzas nemėgintų išsivežti vaiko.
Pamokoma istorija įvyko pakaunėje, 43 metų Vokietijos piliečio Oliverio ir 25 metų kaunietės Sonatos (vardai pakeisti) meilės istorijos vingiai nusidriekė iki Kauno rajono policijos komisariato.
Aštrūs poros barniai prasidėjo dėl atsiradusio pinigų stygiaus. Oliveris iš Samylų seniūnijoje esančios sodininkų bendrijos, kur gyveno drauge su Sonata, išvyko į Vokietiją. Vyras pareiškė ketinantis išsivežti ir tris jųdviejų vaikus - 2 metų sūnų, 3 ir 5 metų dukras.
Sonata su gerokai vyresniu už save vokiečių susipažino vienoje Kauno parduotuvėje. Tuo metu jai buvo 18 metų. Buitinės technikos ir automobilių prekyba vertęsis Oliveris merginai rodė išskirtinį dėmesį, buvo atidus ir rūpestingas. Pora greitai pradėjo gyventi kartu. Iš pradžių jie įsikūrė Vokietijoje, bet vėliau nusprendė grįžti į Lietuvą. Panaudoję bendras santaupas, lietuvė ir vokietis atidarė barą Panemunėje, bet dėl nuostolių jauna moteris buvo priversta jo veiklą nutraukti. Šeimą ėmė slėgti finansiniai sunkumai, vis sunkiau sekėsi rasti lėšų sodininkų bendrijoje įgytam namui rekonstruoti ir įsirengti. Tarp jų vis dažniau kildavo barnių - vyriškis, anot jo draugės, ėmė nesivaldyti.
Karas dėl turto
Dar vieną panašią istoriją spausdina "Vakarų ekspresas".
Iš Skuodo kilusi jauna mergina baigė Kauno technologijos universitetą ir išvyko stažuotis į JAV. Ten ji netrukus susipažino su gerokai už ją vyresniu S. Almasu. 2003-iųjų gegužę pora nusprendė susituokti, nes lietuvaitė po širdimi jau nešiojo naują gyvybę.
"Santykiai su Samiu ėmė blogėti mano nėštumo metu. Ne kartą pagavau jį meluojant, namuose atsirasdavo kažkokių lagaminų, kuriuos jis laikė užrakinęs. Galop juo ėmė domėtis Federalinis tyrimų biuras, o jis aiškino, kad tai neva susiję su jo buvusiu lakūno darbu, kurio jis neteko po Rugsėjo 11-osios tragedijos. Supratau, jog apie šio žmogaus praeitį nieko nežinau. Bet taip norėjosi, kad vaikas turėtų tėvą", - dienraščiui pasakojo Eglė, kuriai santuoka su Samiu buvo pirmoji, o jam - trečioji.
Pasibaigus vizai Eglė kartu su mažąja dukrele Vivijana susiruošė į Lietuvą: "Samis sakė, kad nevažiuočiau, kad geriau vykti į Kanadą, nes jis turi šios šalies pilietybę. Aš net nežinau, kokios jis kilmės: yra sakęs, kad dvidešimt metų gyveno Egipte, kitąkart tvirtino, kad yra libanietis..." Eglė sako, kad jos vyras, su kuriuo ji skiriasi savo iniciatyva, žino, ir kaip dokumentus klastoti, ir kaip įtikinamai meluoti.
"Prieš išvykstant iš Amerikos jis raštu sutiko, kad leidžia man pasiimti dukrą - tai patvirtinta pas notarą. O kai išvažiavau, apskundė mane policijai, neva aš vaiką pagrobiau", - pasakojo Eglė. Netrukus jai iš paskos į Lietuvą atvyko ir S. Almasas. Moteris sako supratusi, kad jų santuoka - pasmerkta, todėl pernai pavasarį kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, turto dalybų bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
O jau po mėnesio Lietuvos žiniasklaida mirgėjo rašiniais, kad S. Almasas bandė pagrobti savo vaiką ir išvežti į Ameriką be motinos sutikimo.
Pasak Eglės, tai buvo tik vienas pirmųjų žiaurių išbandymų, kurių griebėsi užsienietis: "Viskas dėl namo. Jam neužtenka pusės, kaip teismas nusprendė. Jis nori priversti atiduoti jam viską". Eglė įsitikinusi, kad nekilnojamojo turto pardavimu ir pasipelnymu ypač suinteresuota nuolat Samį lydinti šviesiaplaukė mergina: "Ji prisistatinėja jo vertėja, tačiau jokių dokumentų neparodė. Ji elgiasi mano namuose kaip šeimininkė. Ta Inga iš Šilalės - jo naujoji auka".
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis Eglės ir Samio Almasų skyrybų bylą vadina neeiline. Anot jo, šių metų birželio 27-ąją paskelbtas skyrybų sprendimas iki šiol neįsiteisėjęs, nes abi pusės parašė apeliacinius skundus aukštesnės instancijos teismui. Kol nesibaigė teisminės skyrybų peripetijos, susidoroti su sunkumais jaunai moteriai padeda Klaipėdos psichologinės ir socialinės pagalbos centro specialistės. Tačiau centro direktorė D. Puidokienė sako, kad to nepakanka - mamą su dukra būtina apginti ir nuo smurto.
"Paskutinįkart Eglė šaukėsi mūsų pagalbos rugpjūčio 15-ąją. Tądien tas užsienietis atvykęs vėl ėmė ją mušti. Kiekvienas jo vizitas išmuša iš pusiausvyros ir vaiką, kuris bijo miegoti naktimis. Išvydusi tėvą, Vivijana įsikimba į kojas ir ima šaukti, kad mes jos niekam neatiduotumėm. Tai kažkoks siaubas, kurio niekas neskuba sustabdyti. Kiek raštų prokurorams, policijai prirašyta... Ir nieko! Toks įspūdis, kad tarnybos užsiima tik susirašinėjimais", - piktinosi centro vadovė.
D. Puidokienė sako nesuvokianti, kad Lietuva demonstruoja tokį didelį susirūpinimą dėl terorizmo, tačiau leidžia nebaudžiamai savivaliauti mūsų šalyje svetimšaliui: "Ką veikia ir kur žiūri policija? Juk jeigu taip elgtųsi lietuvis, jį seniai būtų patvarkę..."
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis patenkino Eglės prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo S. Almaso atžvilgiu. Iki aukštesnės instancijos sprendimo įsiteisėjimo S. Almasas neturi teisės lankytis name bei artintis arčiau nei 100 metrų prie Eglės bei Vivijanos.
Sapnuojasi rojus
Šios istorijos parodo, kad šeimyninis gyvenimas tiek mišriose pagal tautybes, tiek kitokiose santuokose labai panašus. Tad vis dėlto kodėl moterys tuokiasi su užsieniečiais?
- Tikisi gražaus gyvenimo, nes žino, kad Vakaruose pragyvenimo lygis yra gerokai didesnis, - sako už italo ištekėjusi ir jau išsiskyrusi Eglutė. - Tačiau dažnai Lietuvoje, Rusijoje ir kitose Rytų šalyse žmonų ieško tie, kurių kišenės pustuštės. Sužavėti lietuvaitę nusivedus į restoraną yra labai paprasta, tačiau vėliau paaiškėja, kad savo šaly tas užsienietis, be dviejų žmonų ir pulko vaikų, nieko daugiau ir neturi.
- Užsieniečiai, bent kol nevedę, yra mandagesni ir dosnesni, - sako sėkmingai santuokoje su danu gyvenanti Odeta. - Kaip tik to galantiškumo ir trūksta lietuviams. Net ir suomiai, danai, švedai, kurie santūresni už italus ar ispanus, bet visada pokšteli į skruostą, pasako komplimentą ir tuo sužavi merginas. Žinoma, nėra ko slėpti, bet dalis merginų užsieniečius vaikosi dėl pinigų. Juk jei mergina eina į vedybų ar pažinčių agentūrą, ji ieško ne mylimojo, o žmogaus su kreditine kortele.
- Aš ištekėjau už amerikiečio, prisižiūrėjusi, kiek geria lietuvaičiai, - tai Elenos nuomonė. - Pragyvenom už Atlanto dešimt metų. Taip man įgriso tas jų visur reglamentuotas gyvenimas, kad daugiau nebeištvėriau ir grįžom į Lietuvą. Galvojau, kad pasisvečiuosim ir grįšim, bet žiūriu, kad ir čia galima visai neblogai gyventi.
Pinigai vedybose su užsienietėmis dažniausiai pagrindinis faktorius būna ir vyrams.
- Užsienietės ne tokios išlaidžios kaip lietuvaitės. - sako Algis. - Jos nelaksto po kavines ir restoranus, nesitepa ant savęs kilogramus dažų ir pudros, kurie ne taip pigiai kainuoja. Pavyzdžiui, mano pirmoji žmona vokietė beveik visai neleido pinigų kosmetikai. Nors, tiesa sakant, ji buvo baisi ir nepasidažiusi, ir pasidažiusi.
