Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Euforija, kurią išgyveno kalėjimu iki gyvos galvos nuteistas kaunietis Saulius Žiūra (33 m.), tęsėsi neilgai. Įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui jis, kaip ir visi nuteistieji, turėjo galimybę pateikti prašymą peržiūrėti jo bylą. Išnagrinėjęs griežčiausia bausme nuteisto S. Žiūros prašymą, Vilniaus apygardos teismas kalėjimą iki gyvos galvos jam pakeitė į 20 metų nelaisvės bausmę. Buvo pakeista ir kalėjimo vieta. 13 metų praleidęs niūrioje bei ankštoje Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, jaunas vyras buvo perkeltas į Pravieniškių antruosius pataisos namus. Prokurorai šį teismo sprendimą apskundė ir galiausiai, skundą išnagrinėjus, teismas priėmė sprendimą panaikinti gerokai sušvelnintą nuosprendį bei palikti anksčiau galiojusį teismo sprendimą... Spalio 31-ąją S. Žiūra buvo grąžintas į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerą. Galima tik įsivaizduoti, kaip jautėsi nuteistasis, sužinojęs apie tai... Panašus likimas gali laukti dar kelių jo likimo draugų, kuriems teismų sprendimai nebuvo ar nebus palankūs...
Sąrašą papildė "tulpiniai"
Šiuo metu aukščiausia bausme - kalėjimu iki gyvos galvos - nuteisti ir realiai atlieka bausmę 85 nuteistieji. Dar trims itin išgarsėjusiems panevėžiečiams, "tulpiniams" Virginijui Baltušiui (37 m.), Audriui Andrušaičiui bei Algimantui Vertelkai (42 m.), taip pat paskirtas kalėjimas iki gyvos galvos, tačiau jų atžvilgiu baudžiamosios bylos dar nebaigtos. Generalinė prokuratūra po kelių mėnesių teismui ruošiasi perduoti dar didesnę "tulpinių" gaujos bylą. Joje šie asmenys kaltinami teisėsaugos pareigūnų Sergejaus Piskunovo, Vidos Kazlauskaitės, Gintauto Sereikos, verslininko Gedimino Kiesaus, jo sūnaus Valdo bei vairuotojo Alfonso Galmino, gaujos bendrininkų nužudymu ir kitais nusikaltimais.
Įstatymai galioja visiems
Tikriausiai jau visi suprato, jog naujieji baudžiamieji įstatymai yra daug švelnesni ir dėl to atsirado galimybė visiems nuteistiesiems prašyti peržiūrėti jų bylas. Ta galimybe naudojasi ir nuteistieji kalėjimu iki gyvos galvos. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus Aleksandro Davidonio teigimu, iš pradžių tokie asmenys į tokią galimybę žiūrėjo gana skeptiškai. Galbūt viduje jie tikėjosi kokių nors permainų, tačiau to nenorėjo parodyti.
- Manau, kad kiekvienas iš jų turi viltį, jog prašymas bus patenkintas, - įsitikinęs šios įkalinimo įstaigos vadovas...
Beje, direktorių gerokai nustebino žinia, jog jis vėl turi ruošti kamerą ką tik iš čia išlydėtam S. Žiūrai. Tačiau reikia manyti, jog tokie netikėtumai bus neišvengiami ir ateityje. Šiuo metu absoliuti dauguma griežčiausia bausme nuteistų asmenų yra pateikę prašymus ir laukia teismų sprendimų. Jau yra ir tokių, kurie atmestus prašymus spėjo apskųsti apeliacine tvarka. Dabar vos ne kasdien nuteistieji etapuojami į teismus. Vieni - dėl bylų peržiūrėjimo, kiti - dėl skundų nagrinėjimo. A. Davidonis neslėpė, jog ypač sunkiai išgyvena tie nuteistieji, kurių skundus apeliacinės instancijos atmeta. Tad nenuostabu, jog kartais prireikia net medikų pagalbos. Ji ypač reikalinga tiems, kurių prašymus teismas patenkino ir sušvelnino bausmes, o po kiek laiko, gavę Apeliacinio teismo nutartį, sužinodavo, jog ankstesnis sprendimas panaikintas. Taip atsitiko ir su ką tik paminėtuoju Sauliumi Žiūra.
Jiems sprendimai buvo palankūs
Nuo šių metų gegužės 1-osios, kuomet įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, jau išnagrinėti ir priimti įvairūs sprendimai šešių asmenų, nuteistų iki gyvos galvos, atžvilgiu. Kalėjimas iki gyvos galvos į 20 metų laisvės atėmimo bausmę pakeistas Arūnui Vaideliui (41 m.). Jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime - nuo 1994 metų rudens. Šiuo metu tolesnę bausmę vyriškis atlieka Vilniaus antruosiuose pataisos namuose. Į Alytaus pataisos namus dėl tokių pat priežasčių išvyko ir Vytautas Zakarauskas (48 m.) - jam taip pat bausmė sušvelninta. Vladimirui Diominui (44 m.) griežčiausia bausmė pakeista į 25 metų laisvės atėmimą, tačiau teismo sprendimu jis ir toliau atliks bausmę kalėjimo režimu. Kol kas dar Lukiškėse, tačiau greičiausiai savo mintimis jau kuriuose nors pataisos namuose ir Romualdas Lažinskas (48 m.). Jam kalėjimą iki gyvos galvos teismas pakeitė į 20 metų nelaisvės. Kol kas neaiškus Josifo Laikovskio (33 m.) likimas. Nors aukščiausioji bausmė šiam dviejų žmonių nužudymu nuteistam šalčininkiečiui taip pat pakeista į 25 metus nelaisvės, bent kol kas šis teismo sprendimas neįsiteisėjęs... Sauliaus Žiūros istorija jau žinoma...
Vis dėlto nors daugelio nuteistųjų prašymai jau atmesti, dar nemažai laukia galutinių sprendimų. Teismams tai didžiulis papildomas darbo krūvis, todėl nenuostabu, jog visų prašymų negalima išnagrinėti taip greitai.
Iš kalėjimo kameros - į pataisos namus
Dabar galiojantys įstatymai numato, jog kuomet nuteistieji kalėjimo režimu praleidžia 10 metų, įkalinimo įstaigos administracija turi teisę kreiptis į teismą dėl to, kad jiems būtų pakeistas (sušvelnintas) režimas. Tai reiškia, jog net ir nuteistieji iki gyvos galvos ateityje galės tęsti paskirtą bausmę jau ne kalėjimo kameroje, o pataisos namuose. Šiuo metu Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose baigiamas įrengti atskiras lokalinis sektorius būtent tokiems, aukščiausiąja bausme nuteistiems asmenims. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius patikino, jog vos tik pradės funkcionuoti šis sektorius, į jį bus galima pasiųsti apie 10 nuteistųjų. Tiek yra tokių, kurie jau atkalėjo ne mažiau kaip 10 metų. Beje, teikiant tokį prašymą, bus atsižvelgiama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir į saugumo reikalavimus. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog bausmė pasikeis - ji išliks tokia pat...
Daugiau erdvės trokšta tiktai jaunesnieji
A. Davidonio teigimu, įdomu tai, jog kol kas ne visi nuteistieji, kurie turi tokią teisę, pareiškė norą vykti į pataisos namus. Jaunesnieji į minėtą įstaigą veržte veržiasi - jiems labai norisi daugiau laisvės, erdvės, nes kalėjime jaučiasi labai suvaržyti (taip yra iš teisų), tačiau vyresniojo amžiaus kaliniai (penkiasdešimtmečiai) nerodo jokio noro vykti į pataisos namus. Pavyzdžiui, vienas iš jų kalėjimo direktoriui atvirai prisipažino esąs pripratęs prie "savo buto" - kameros, kur sėdi vienas, turi televizorių, netgi kompiuterį, kad jį iki šiol lanko žmona, dukra. Čia jis susikūręs savo pasaulį, prie jo pripratęs, tad keisti nieko nenori. Tiesiog kitoks gyvenimo būdas jam nepriimtinas... Žinoma, ateityje šis nuteistasis gali savo nuomonę pakeisti, tačiau prievartos būdu niekas iš kalėjimo į pataisos namus nebus vežamas.
Šią lengvatą įstatymai numato kaip paskatinamąją priemonę, todėl jei nuteistasis nenori, gali jos atsisakyti. Iš tiesų tai skatinimas geriau elgtis, tai tam tikra auklėjamoji priemonė...
Žinoma, yra ir kitaip manančiųjų, kurie nori kuo greičiau pasinaudoti minėta lengvata. A. Davidonis patikino, jog dėl to dažnai skambina net vieno nuteistojo motina. Jai labai rūpi, kada sūnus bus išvežtas į Pravieniškes. Beje, tai gali įvykti jau greitai - galbūt net po Naujųjų metų.
Prezidento malonė - tik po 20 metų
Šių metų kovo 25 dieną Lietuvos prezidentas pasirašė dekretą dėl Malonės komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo. Minėtų nuostatų 12-asis punktas numato, jog asmenų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, malonės prašymai gali būti svarstomi ne anksčiau kaip atlikus 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau tokį prašymą nuteistieji galėjo pateikti atkalėję tik vieną dešimtmetį.
Galiausiai reikėtų priminti dar vieną pakeitimą. Baudžiamojo kodekso 51-ojo straipsnio 2 dalyje skelbiama, jog jeigu baudžiamasis įstatymas numato galimybę sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, sušvelninimo terminas negali būti trumpesnis negu 25 metai. Vadinasi, visi tie, kurie šiandien nuteisti griežčiausia bausme, net ir puoselėdami geriausias viltis gali susiskaičiuoti, kiek mažiausiai laiko jiems teks praleisti už grotų...
