Lietuvoje niekas nežino arba nenori atskleisti tiesos, kiek pinigų jau skirta Ignalinos atominei elektrinei uždaryti. Kiek tai kainuos Lietuvai? Ar užteks ES pažadėtų pinigų visiems darbams? Viešai kalbama, jog beveik visas išlaidas padengs Briuselis, kuris ir užsimanė, kad jėgainė būtų uždaryta.
"Apytiksliai apskaičiuota, kad elektrinės uždarymas kainuosdaugiau nei milijardą eurų. Dalį pinigų žadėjo skirti ES, bet niekur oficialiai pažadėtos paramos dydis nėra užfiksuotas. Tačiau net 30 proc. reikiamos sumos turi skirti Lietuva ir tik apie 70 proc. - Europos Sąjunga", - dėstė Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas.
Europos Komisija šį rudenį paskelbė, esą ES jėgainei uždaryti 1999-2013 metų laikotarpiui iš viso skirs 1,367 mlrd. eurų (4,7 mlrd. litų): esą 1999-2006 m. Lietuva jau gavo 1,8 mlrd. litų ir iki 2013-ųjų dar skirs 2,9 mlrd. litų. Tačiau, anot V.Ševaldino, beveik trečdalį visos sumos sudarys Lietuvos įnašas.
Jėgainės vadovas priminė, kad ES paramą įsipareigojo skirti tik iki 2013 metų Kaip bus vėliau - neaišku. O visiškai išmontuoti jėgainę, sudėti radioaktyvias atliekas į konteinerius, o šiuos - į saugojimo aikšteles ir kiti darbai užtruks iki maždaug 2030-ųjų.
Net Seimas tiksliai nežino, kiek Lietuvai kainuos Ignalinos elektrinės uždarymas.
"Iš viso uždarymas kainuos daugiau nei 3,5 mlrd. litų, o Lietuva turės padengti dešimtadalį šios sumos", - savo žodžiais šventai tikėjo parlamentaras Julius Veselka, praėjusioje Seimo kadencijoje ėjęs Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos vicepirmininko pareigas. Seimūnas labiausiai piktinasi, kad Lietuva privalo skirti ir savų pinigų Ignalinos jėgainės uždarymui, o naujai jėgainei, jei tokia būtų statoma, iš ES negaus nė cento. "Uždarome elektrinę už 3,5 milijardo, o naują patys turėsime statytis už 30 milijardų", - piktinosi J.Veselka.
Žinomas verslininkas Ignas Staškevičius tvirtina: versle daug rečiau priimami kvaili sprendimai nei politikoje. "Visa esmė ta, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas buvo politinis sprendimas. Tai yra politika, o ne verslas. Lyginti politiką su verslu ne visai korektiška. Verslo principus ne visada galima taikyti politikai, ypač tarptautinei. Čia tiek daug visokių interesų", - sakė I.Staškevičius. Paklaustas, ar protingas verslininkas sutiktų ES paprašytas uždaryti savo įmonę, jei ES padengtų tik dalį uždarymo išlaidų ir neskirtų nė cento naujai įmonei įkurti, pašnekovas pradėjo juoktis. "Versle tokių kuriozų labai mažai būna. Tačiau negaliu pasakyti, kad niekada nebūna. Būna klaidų. Be to, negali nuspėti ateities. Jei kas būtų nuspėjęs, kad laukia tokia dabartis, daug kas ir versle būtų elgęsi kitaip. O ir politikoje tokie kuriozai reti", - tvirtino I.Staškevičius
