SUKAKTIS ISTORIJA ŽMONĖS BĖGLYS ...............................................................................................................
Šuolis į laisvę pakeitė gyvenimą
Irena ZUBRICKIENĖ
Žmogus-legenda, laisvės šauklys, garsiausias Lietuvos bėglys, amerikonas, po ilgų klajonių sugrįžęs į Lietuvą - štai kaip vadinamas pensininkas Simas Kudirka (78 m.), apie kurį prieš 38 metus kalbėjo visas pasaulis, o pavardę linksniavo ir tuometinis Tarybų Sajungos vadovas Leonidas Brežnevas, ir JAV prezidentas Ričardas Niksonas. Dėl šio lietuvio likimo tuomet įvairiuose pasaulio kampeliuose vyko demonstracijos, buvo rašomos peticijos, jis daugybę kartų dalyvavo pagrindinių JAV televizijų laidose. Dabar Simas, kadaise nešęs laisvam pasauliui žinią apie sovietų melą ir dėl to vadintas "sovietinės tėvynės" išdaviku, su žmona Genute gyvena Pilviškiuose (Vilkaviškio sav.) ir yra lyg vaikščiojantis istorijos vadovėlis, tvirtinantis, jog žmogus negali gyventi užrištomis akimis ir užkimštomis ausimis.
Lietuvį išgarsino šuolis iš laivo
Lietuvoje gimęs ir augęs Simas Kudirka visada domėjosi praeitimi, aktualijomis ir turėjo tvirtą savo nuomonę. Tai, kas šeštajame - septintajame dešimtmetyje buvo vadinama tarybine gerove, Simas apibūdindavo trumpai: melas ir bolševikų propaganda! Šią žinią tiesos ieškotojui labai rūpėjo išnešti į, anot jo, tikrąjį laisvąjį pasaulį.
Tokia proga S. Kudirkai atsirado 1970-ųjų lapkritį, pačiame šaltojo karo įkarštyje, kai jis, du vaikus auginančios šeimos tėvas, dirbo žvejybiniame laive. Kartą su sovietine plaukiojančia baze "Tarybinė Lietuva" atsidūręs prie JAV krantų, S. Kudirka nuo savo laivo peršoko į greta stovėjusį amerikiečių pakrančių apsaugos laivą "Vigilant". Taigi lietuvis apie 10 valandų buvo JAV teritorijoje. Tiek laiko sutrikę amerikiečiai įtemptai svarstė, ką daryti su politinio prieglobsčio pasiprašiusiu bėgliu iš Tarybų Sąjungos. Buvo nutarta tuoj pat grąžinti jūreivį rusams.
- Visiems rūpėjo, kodėl buvęs komjaunuolis ryžosi tokiam, kaip buvo skelbiama, išdavikiškam žingsniui, - pasakojo iki šiol puikia atmintimi galintis didžiuotis S. Kudirka. - Netikėjau, kad bolševikų valdomoje Lietuvoje bus galima ką nors padaryti, kad lietuviai gyventų geriau. "Katalikų bažnyčios kronika "buvo persekiojama, vienas po kito areštuoti šviesiausi dvasiškiai, akademikai. Už nieką - už radijo klausymą, už kitokios knygutės skaitymą - grėsė sankcijos. Aš buvau eilinis žmogus, bet labai norėjau ir sau, ir žmonai, ir mamytei, ir vaikams, kad būtų nors truputį geriau. Būdamas radijo ryšininkas, turėjau "išėjimą" į platųjį pasaulį ir žinojau, kaip jame yra. Man didžiausią įtaką padarė rusų rašytojo Aleksandro Solženicyno skleidžiama tiesa, raginanti atitraukti nuo savo langų storas užuolaidas, nes lauke jau seniai šviesu, ir įsileisti šviežio oro. Žinoma, tai reikėjo suprasti perkeltine prasme.
Po bausmės - 33 metai gyvenimo JAV
Po šuolio iš sovietų laivo jūreivis S. Kudirka buvo sugrąžintas Sovietų Sąjungai ir nuteistas 10 metų kalėti Mordovijos lageryje (Sibire). Jo politinė byla 1970 metais sukėlė tarptautinį šurmulį, masinius protestus. Tai guodė laisvės netekusį kalinį. Guodė ir mintis, kad Lietuvoje jo tebelaukia mama, vaikai ir žmona Genutė, po teismo nuosprendžio ryžtingai ištarusi vyrui, jog jiedu "dar pagyvens".
Viso bausmės laiko S. Kudirka kalėjime neišbuvo. Jam pavyko įrodyti, kad jo motina yra gimusi Niujorke, ir 1974 metais lietuviui buvo suteikta JAV pilietybė. Taip atsivėrė ne tik kalėjimo vartai, bet ir galimybė laisvai išvykti į JAV. S. Kudirka tuoj pat išsikraustė į savo svajonių šalį, kartu išsiveždamas mamą ir savo šeimą.
Politinį kalinį, apie kurį jau žinojo daugybė žmonių ir laukė JAV lietuvių bendruomenė, Niujorko uoste pasitiko žymūs iššeivijos veikėjai, tarp jų - dabartinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Lietuviai naujiesiems išeiviams iškart įteikė surinktus 70 tūkstančių JAV dolerių - naujojo gyvenimo pradžiai.
- Dirbau dažytoju, sodininku, telefonų bendrovės atstovu, kad išlaikyčiau savo šeimą, - pasakojo S. Kudirka. - Laisvu nuo darbo metu dalyvavau protesto akcijose ir įvairiuose susitikimuose, televizijos laidose, pokalbiuose su spaudos žurnalistais - visiems buvo įdomus mano likimas, mano tiesa apie bolševikų "glušinamą" Lietuvą, apie politinio kalinio likimą. Labai norėjau padėti kitiems mano likimo žmonėms.
Pastaruosius kelis dešimtmečius Kudirkų šeima gyveno Kalifornijos valstijoje, Santa Monikoje, kur prižiūrėjo didelį buvusio Seimo nario Kazio Bobelio žmonos broliui priklausantį namą. Lietuviai niekada nenustojo domėtis, kas vyksta gimtinėje - kokie permainų vėjai pučia, kokios nuotaikos vyrauja. Anot Simo, jo galvoje sukosi mintis senatvėje sugrįžti į kitokią Lietuvą - visam laikui.
Pirmą kartą po garsiojo šuolio iš laivo S. Kudirka Lietuvos žemę vėl palietė 1998-aisiais - tuokart buvo tyliai sugrįžęs "pasižvalgyti", pasisvečiuoti. 28 metus nematyta Lietuva jam paliko gerą įspūdį. 2000 metais S. Kudirka nusipirko namą Pilviškiuose - netoli savo gimtųjų vietų. Teigia ir savomis rankomis kartu su meistrais jį remontavęs - ruošęs jaukią aplinką sau ir žmonai Genutei. Pernykštę gegužę pensininkai Simas ir Genutė pagaliau visam laikui parvyko į Lietuvą, iš kurios kadaise su trenksmais buvo išvykę kaip iš kalėjimo.
Nesijaučia esąs žymus žmogus
Pilviškiuose ieškantiems S. Kudirkos namo vietos gyventojai, pasišovę padėti, vis dar pasitikslina: "To amerikono?" Dviaukštis Kudirkų mūrinukas stovi kone miestelio centre ir niekuo neišsiskiria iš kaimyninių namų. Atvirkščiai: kitapus gatvės esantis namas gali greičiau suklaidinti ieškantįjį, nes atrodo kur kas prabangesnis ir modernesnis. Drėgnu oru švariais batais patekti į Kudirkų kiemą neįmanoma - gatvė išvažinėta, purvina. Žilagalvis, pliktelėjęs nedidelio ūgio šeimininkas svečiams pats atidaro savo namų duris ir, net nesidomėjęs, kas atvyko, maloniai kviečia į vidų, įterpdamas ne vieną anglišką žodį - šitaip jaustukais bando atsiprašyti, kad jis netikėtai užkluptas, kad buvo kažkuo kitu užsiėmęs, kad kelią į kambarius užstoja ne vietoje likę batai. Jis iškart paaiškina, kur name yra tualetas, pasiūlo atsigaivinti kokiu nors gėrimu.
Namo viduje - jokios "amerikoniškos" prabangos. Viskas sutvarkyta taip, kad būtų patogu ir jauku gyventi dviem pensininkams.
- Kad mane suprastumėte, kodėl aš taip veržiausi iš Lietuvos, rizikuodamas ne tik visiškai prarasti laisvę, bet ir susigadinti sveikatą ar net žūti, turite išklausyti, kokia tada buvo Lietuva, - sakė S. Kudirka. - Okupuota, melagių ir išdavikų valdoma Lietuva. Bolševikų Rusijos brošiūros vedė mūsų Lietuvą ne tuo keliu, kuriuo reikėjo. Tokioje suirutėje ir protingas žmogus buvo išvedamas iš tikrojo kelio. Mes buvo verčiami paklusti svetimai tautai, svetimai filosofijai - viliojami į pelkę. Rusiška ateitimi tautą gundė ir garbingi ūkininkai, rašytojai, profesoriai, nepažindami tos kišamos sistemos, bet ja patikėję. Buvome tauta, prarijusi melo, šantažo, prievartos kapsulę. Nebuvo galima sakyti, kad, pavyzdžiui, itališki batai yra geresni už sovietinės gamybos ir yra duonos, skanesnės už rusišką. Buvo kišama mintis, kad rusai išmintingiausi, o Kremlius - žavėjimosi viršūnė. Aplinkui buvo skleidžiama baimė, jeigu tau atrodo kitaip. Iš neva klestinčio socializmo niekam nebuvo valia ištrūkti - juk reikėjo pasauliui parodyti, kad iš tokio gėrio tiesiog nebėgama, nesiveržiama.
S. Kudirka, prisimindamas jį išgarsinusius laikus, linkęs kalbėti kelias valandas be pertraukos. Pensininkas nepamiršęs to meto nuotaikų, visus vardijamus faktus grindžia garsiomis politikų, profesorių, rašytojų pavardėmis, cituoja žymius žmones, deklamuoja rusiškas eiles. Tai tikrai gyvas istorijos vadovėlis! Drąsiai reikšdamas savo nuomonę, Simas vis sulaukia žmonos Genutės pastabų, kad yra per daug atviras, tačiau jis tik patikina, kad neturi ko slėpti, o tikroji tiesa jam labai svarbi, ir energingai tęsia toliau.
Nereikalingos mergaitės, šokančios tango
Savo kasdienybę Simas ir Genutė leidžia namuose. Bičiulis, kuris rūpindavosi Kudirkų namu dar tada, kai šeimininkai gyveno JAV, porai padeda ir dabar - atvyksta pasikalbėti, pasiteirauti, nuveža pensininkus į Vilkaviškį ar kitą vietovę. Nemažai laiko Simas praleidžia bendraudamas su kaimynais - dažniausiai aptarinėja Lietuvos politiką.
- Kasdien nubėgu į parduotuvę, skaitau knygas, kurių turiu labai daug, žiūriu į "dėžę", - sakė S. Kudirka, rankos mostu parodydamas į televizorių ir pasiguosdamas, kad tai gilina regėjimo problemą. - Bet negaliu pasakyti, kad sugrįžau į tokią Lietuvą, kokią įsivaizdavau. Buvo skelbiama, kad sugrįžau į ramybės uostą. Taip, jeigu kalbėti tik apie mudu su žmona - du senukus, turinčius pastogę ir duonos kąsnį, tai atrodytų, kad tikrai gyvename ramybės uoste. Bet aš ne iš tų, kuriems nerūpi, kas vyksta aplinkui. Nors dabar laisvai iš lėktuvo į lėktuvą gali eiti, bet Lietuva vis dar nežino tikrosios laisvės kainos. Apirusi sąžinė Lietuvoje! Tauta dar neišsigydžiusi piktligės, kuria mus užkrėtė bolševikai. Lietuvą valdo tokia pati "aristokratija", kokia buvo ir anksčiau - laisvalaikiu nosimi stumdanti kamuoliuką... O kas skleidžiama per televiziją? Jeigu rodomas geras filmas apie šviesaus atminimo Stasį Lozoraitį, tai jis nustumiamas į naktį, nes dieną ir vakare rodomos pusnuogės mergaitės, šokančios tango! Bet mums nereikia tų mergaičių - mums reikia, kad nuolat būtų kartojama: "O buvo taip... O buvo taip..." Tik gerai istoriją išmananti tauta gali pasikeisti - daugiau suprasti ir giliau pažvelgti, lyginti, svarstyti, spręsti. Tik istorija mums padeda susivokti, kodėl mes esame tokie.
* * * * *
S. ir G. Kudirkos užaugino 2 vaikus. Duktė Lolita (48 m.) ir sūnus Valdas (42 m.), kaip ir vienintelis anūkas, Lolitos sūnus, pasiliko gyventi JAV, ten dirba skrydžių bendrovėje, važinėja po pasaulį. Abu vaikai buvo atvykę pas tėvus į Lietuvą. Simo Kudirkos motina mirė 2003-iaisiais Lietuvoje, į kurią iš JAV tuokart visam laikui buvo sugrįžusi prieš 9 metus. Apie garsiausio Lietuvos bėglio S. Kudirkos rizikingą šuolį iš sovietinio laivo 1978 metais JAV buvo sukurtas vaidybinis TV filmas "Simo Kudirkos pabėgimas", kuriame pagrindinį lietuvio vaidmenį atliko Holivudo žvaigždė Alanas Arkinas. Filmas, laimėjęs du "Emmy" apdovanojimus, plačiai rodytas kino festivaliuose.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Simas Kudirka valandų valandomis gali pasakoti apie savo praeitį
- Tarybinėje Lietuvoje nenorėjusiam gyventi S. Kudirkai ir dabar Lietuva dar neatrodo esanti tikrai laisva, savarankiška valstybė ...............................................................
P.S. - nuotraukos turėtų būti redakcijoje, bet reikėtų paieškoti. Jas Rolandas parvežė 2007 12 06 d.
2008 11 28
