Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pusaštuntų metų nelaisvės bausmę Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjo Arūno Paštuolio, paskyrė kaunietei Liucijai Zeniauskienei (46 m.) už ketveriais metais vyresnio sugyventinio Rimanto Alekso tyčinį nužudymą. Praeityje nė karto neteista, tačiau nei teigiamu elgesiu, nei ramiu gyvenimo būdu nepasižymėjusi moteris savo kaltę neigė. Ji bandė įrodyti, jog visiškai blaivus sugyventinis per grumtynes su ja pats mirtinai susižalojo peiliu. Deja, bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijos tokie teiginiai neįtikino. Taigi, dabar moteris bus priversta ne vienerius metus atgailauti Panevėžio moterų pataisos namuose...
Bendras nesusituokusios, tačiau ne mažiau kaip penkerius metus kartu gyvenusios poros gyvenimas staiga nutrūko pernykštę vasario 28-ąją. Tos dienos popietę L. Zeniauskienė, kaip buvo įpratusi, apsilankė pas kaimynystėje gyvenančią Birutą Petrusevičienę. Moterys kartu papietavo, išgėrė, kaip vėliau tikino Liucija, po šimtą gramų. Į savo butą L. Zeniauskienė grįžo apie devintą valandą vakaro. Moters teigimu, ji pamatė prie krosnies stovėjusį sugyventinį Rimantą su peiliu rankoje. Esą jis galbūt ruošėsi skusti bulves arba bandė padrožti prakurų krosniai užkurti. Pamatęs sugyventinę, Rimantas ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais, o paskui, grasindamas papjauti, ėmė artintis užsimojęs peiliu. Kaltinamoji tvirtinio, jog, bandydama apsiginti, ji sugriebė Rimantą už dešinės rankos ir besisukdama ją užlaužė. Peilis susmigo R. Aleksui į krūtinę, o paskui, iškritęs iš sugyventinio rankos, barkštelėjo ant grindų. Žengęs keletą žingsnių, susmuko ir Rimantas. Nors L. Zeniauskienė iškvietė greitąją pagalbą, atvykę medikai jau niekuo padėti negalėjo. Vėliau teismo medicinos ekspertas, atlikęs tyrimą, nurodė, jog R. Aleksa mirė nuo krūtinės bei širdies sužalojimo, išsivysčius ūmiam nukraujavimui.
Tiesioginių įvykio liudininkų nebuvo, todėl niekas negalėjo patvirtinti, jog buvo taip, kaip pasakojo L. Zeniauskienė. Tačiau pastarosios pateikta versija kėlė rimtų abejonių. Mat paaiškėjo, jog sugyventiniui po traumos buvo amputuotas dešinės plaštakos pirmasis pirštas, todėl šią bylą nagrinėjusiems teisininkams buvo sunku įsivaizduoti, kad vyriškis galėjo savo rankoje stipriai išlaikyti peilį ir juo smogti stiprų smūgį į krūtinę... Be to, liudininkų teigimu, būdamas blaivus R. Aleksa niekad nesielgdavo agresyviai, tuo tarpu išgėrusi L. Zeniauskienė tapdavo labai valdinga, įkyri, agresyvi ir konfliktiška. Tai patvirtino net jos pusbrolis. Praėjus beveik trims valandoms po šio įvykio, L. Zeniauskienei buvo nustatytas vidutinio girtumo laipsnis (beveik trys promilė alkoholio). Įvertinus surinktą medžiagą buvo priimtas galutinis sprendimas, jog L. Zeniauskienė tyčia nužudė sugyventinį.
Daug metų artimai su kaltinamąja bendravusi B. Petrusevičienė tikino, jog su Liucija jai buvo įdomu bendrauti, nes kaimynė buvo apsiskaičiusi, nuoširdi, o alkoholiu ėmė piktnaudžiauti tiktai maždaug prieš metus. Na, o esą R. Aleksa buvęs nestabilios psichikos, neprognozuojamo elgesio žmogus, dažnai skriausdavęs sugyventinę. Liucija esą keletą kartų jį buvo išvariusi iš savo buto, tačiau vyriškiui atsiprašius, vėl priimdavusi atgal. Pernykštę vasario 2-ąją R. Aleksa atšventė savo 50-metį. Ta proga išgertuvės gerokai užsitęsė. Dvi paskutiniąsias bendro gyvenimo savaites pora labai dažnai konfliktavo.Beje, paaiškėjo, jog kažkada dėl nuolatinio girtavimo L. Zeniauskienę paliko vyras ir kartu su vaikais išėjo gyventi kitur.
