Yra nustatyta, kad Lietuvoje nuo kraujo apytakos ligų miršta tris kartus daugiau žmonių, negu nuo vėžio. Dažniausia širdies ir kraujagyslių ligų priežastis - aterosklerozė, prasidedanti vis jaunesnio amžiaus žmonėms ir besivystanti iš lėto, todėl sunkiau nustatyti pirmuosius jos simptomus.
Mūsų širdis yra tarsi galinga raumeninė pompa, kuri varinėja kraują kraujagyslėmis po visą kūną. Cirkuliuojantis kraujas organizmą aprūpina deguonimi ir maisto medžiagomis. Kad širdies raumuo galėtų dirbti pilnavertiškai, jis pats privalo būti aprūpintas tiek deguonimi, tiek ir maisto medžiagomis. Paties širdies raumens aprūpinimui tarnauja dvi pagrindinės kraujagyslės, vadinamos vainikinėmis arterijomis, kurios širdies raumenyje pasiskirsto į smulkias šakeles. Šiomis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Jeigu kraujagyslėse atsiranda tam tikri susiaurėjimai - aterosklerozinės plokštelės - kraujui sunku pasiekti tolimesnes širdies raumens dalis ir dėl to gali atsirasti skausmai. Jeigu kraujagyslė staiga užkemšama kraujo krešuliu, plyšus aterosklerozinei plokštelei, ta jos maitinama širdies dalis negauna deguonies ir vystosi miokardo infarktas. Dažnai yra galvojama, kad miokardo infarktas yra staiga atsiradęs susirgimas. Tačiau, nežiūrint to, kad kas antram žmogui miokardo infarktas yra pirmos širdies ligos pasireiškimas, vis dėlto ši liga dažniausiai yra daug metų trukusio proceso rezultatas. Mat bėgant metams kraujagyslėse laipsniškai vystosi aterosklerozė. Rizikos veiksniai - labai paplitę - padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, padidėjęs cholesterolio (riebalų) kiekis kraujyje, dažnos nervinės stresinės situacijos pažeidžia širdį maitinantį vidinį arterijų dangalą (endotelį). Pažeistas endotelis tampa pralaidus cholesteroliui. Kai cholesterolio kraujyje yra per daug, jis patenka į gilesnius kraujagyslės sluoksnius, ir ima formuotis aterosklerozinė plokštelė, kaupiasi kalcis, ir susidaro kliūtis, trukdanti kraujui pratekėti. Atsiranda nemalonūs jutimai už krūtinkaulio. Ramybės būsenoje žmogus nieko nejaučia, o esant vainikinės kraujagyslės susiaurėjimui krūvio metu, einant į darbą, lipant laiptais, atsiranda skausmas, spaudimas, deginimas už krūtinkaulio. Tas skausmas plinta į kairę ranką, apatinį žandfikaulį. Iš pradžių šie nemalonūs jutimai siejasi su fiziniu krūviu, jiems atsirasti gali turėti reikšmės šaltas oras, jei einame prieš vėją. Sustojus pailsėti, tie jutimai praeina. Tačiau tai jau yra pirmas signalas kreiptis į gydytojus.
Miokardo infarktas (žmonių dažnai įvardijamas kaip širdies smūgis) dažnai ištinka staiga, netikėtai, be jokių pranašiškų ženklų. Jis gali įvykti esant ramybėje ar fizinio (emocinio) krūvio metu. Tik pusė ligonių prieš tai jaučia tam tikrus negalavimus - sunkumą krūtinėje, spaudimą už krūtinkaulio, bendrą silpnumą, kurie įvardijami kaip priešinfarktinė būklė.
Kaip visa tai pasireiškia, kada žmogus turėtų sunerimti?
Tai yra stiprus, plėšiančio pobūdžio skausmas, sunkumas už krūtinkaulio, kuris užtrunka ilgiau nei 20 minučių, o kai kada skauda ir kelias valandas. Skausmas plinta į visą krūtinę, rankas (ypač į kairiąją), į apatinį žandikaulį. Ligonis blaškosi, neranda vietos, jį išpila šaltas prakaitas, ima kamuoti mirties baimė. Gali sutrikti ir širdies ritmas. Jeigu užkemšama vainikinė kraujagyslė, kuri maitina apatinę širdies sienelę, nusiskundimai gali priminti virškinamojo trakto patologiją (skausmas žemiau krūtinkaulio, pykinimas, vėmimas). Pirmutinė pagalba tokiam ligoniui - po liežuviu pakišti nitroglicerino tabletę ir kviesti greitąją pagalbą. Mat kuo mažiau laiko praeis nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė suardyti vaikininę kraujagyslę užkimšusį kraujo krešulį, taigi bus ir mažiau pakenktas rširdies raumuo. Dar vienas svarbus patarimas, ištikus tokiai būsenai - kol atvyks greitoji, ligoniui duoti sukramtyti (arba patiems susmulkinti) aspirino tabletę, mat šie vaistai tirpdo krešulius. Nitroglicerinas staiga išplečia kraujagysles, todėl, kad nepasidarytų silpna, ligonį pirmiausia reikėtų paguldyti, o po to po liežuviu padėti tabletę.
Kodėl reikalinga skubi pagalba, susirgus miokardo infarktu? Pirma, ūminio miokardo infarkto metu galima staigi mirtis (sutrikus širdies ritmui). Antra, labai svarbu išsaugoti širdies raumenį nuo prasidėjusio infarkto mažinant apmirštančio širdies raumens plotą.
Ligoninėje toks ligonis gydomas arba lašinant į veną specialius krešulius tirpdančius vaistus arba užkimšta kraujagyslė specialiu balionėliu atveriama rentgeno operacinėje (aišku, kartu lašinami ir minėti vaistai).
Kaip matome, miokardo infarktas jau yra tolesnė aterosklerozės gydymo fazė. Miokardo infarkto galima išvengti, stengiantis pakeisti rizikos faktorius. Nuo paties žmogaus priklausantys faktoriai - nerūkyti ir gydyti padidėjusį arterinį spaudimą ir mažinti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje bei padidinti fizinį aktyvumą. Riziką didina nutukimas, per didelis alkoholio vartojimas, gausus druskos kiekis maiste, c. diabetas. Rūkat gali dvigubai greičiau pasikartoti sekantis širdies skausmų priepuolis. Būtina pastoviai kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą ir prireikus jį reguliuoti (normalus kraujospūdis neturi viršyti 130/ 85 Hg. Kurajo spaudimui mažinti yra sukurta labai daug gerų vaistų, tačiau pats ligonis neturėtų jų pirkti savo nuožiūra - gydytojas vaistus turi parinkti pagal paciento charakterį, gyvenimo būdą ir kt. Kraujospūdį mažinantys vaistai pradedami gerti labai mažomis dozėmis (jas didinant pagal reikalą), arba naudoti atskirų vaistų grupių derinius, kad išvengti pašalinio medikamentų poveikio. Pacientas gydytoju turi pasitikėti ir įsisamoninti, kad kraujospūdį reikės reguliuoti visą gyvenimą - tiek mityba, tiek vaistais. Kaip minėta, būtina mažinti ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Jei šeimoje yra sergančių miokardo infarktu ar nuo šios ligos mirusių, reikia susirūpinti, kai cholesterolio kiekis kraujyje siekia 5,2 mmol/ l. (Plačiau apiew cholesterolį rašėme "Akistatos" nr. ...).
Saugant širdį labai svarbu suvartoto maisto kokybė. Žmogus turi gauti visų organizmui reikalingų medžiagų. Patartina vartoti kuo mažiau druskos, per parą išgerti apie 1,5 - 2 l skysčio - kad inkstai išplautų šlakus). Maiste turi būti pakankamai vitamino A (daržovės, žuvų taukai, pieno produktai) , C (vaisiai ir daržovės) E (kruopos, duona, pieno produktai) betakarotino (pomidorai, morkos, abrikozai, šaltalankia). Vokiečiai, pavyzdžiui, pamėgo pienių lapų salotas. Jauni lapeliai renkami anksti pavasarį, kai dar neišaugęs stiebas, lapeliai nekartūs. Pagardinama aliejumi. Mat nustatyta, kad jauni pienių lapeliai turi medžiagų, valančių blogą cholesterolį. Profilaktiškai galima vartoti ir česnaką. Jei po 1 - 3 mėnesių dietinio maitinimo blogasis cholesterolis išlieka padidėjęs, reikia taikyti gydymą vaistais. Labai svarbu subalansuoti darbo ir poilsio režimą, bent trumpam išvykti į gamtą, jokiu būdu neatsisakyti atostogų (jas geriausia skaidyti į dvi dalis - atostogauti ir vasarą, ir žiemą). Į kardiologijos skyrių dažnai patenka daug dirbantys, stresinių situacijų ir nesibaigiančių rūpesčių varginami verslininkai, kurie, kaip paaiškėja, nebuvo atostogavę 5 - 7 metus.
Širdžiai kenkia nesaikingas alkoholio vartojimas: dažnai didesniais kiekiais vartojant alkoholį, širdis išsiplečia, nusilpsta jos funkcijos, sutrinka ritmas, pakyla kraujospūdis.
Nereikėtų per daug išsigąsti ir įvykus širdies infarktui. Tai liga, kuri jau sėkmingai gydoma stacionare. Maždaug 80 - 90 procentų ligonių po persirgto miokardo infarkto maždaug po 2 mėnesių gali grįžti į darbą, kartais net nereikia pakeisti darbo. Būtina turėti du tikslus: susigrąžinti sveikatą, dirbti kiek įmanoma, ir kontroliuoti rizikos faktorius, kad neužkluptų antras infarktas. Pagrindinis vaistas persirgus m. infarktu - aspirinas (po pusę tabletės, užgeriant kuo didesniu skysčio kiekiu, vakare).
Kiekvieno infarkto metu
