Albertas ONIŪNAS
Jau ne kartą plačiai rašėme apie Specialiųjų tyrimų tarnybos kai kurių operacijų, per kurias buvo demaskuoti kyšininkai, nesėkmes. Teismai neretai pripažįsta STT veiksmus provokacija, kuri pažeidžia žmogaus teises. Paprasčiau tariant, STT agentas stengiasi konkrečiam pareigūnui bet kokia kaina įgrūsti pinigus ir tuojau pat tą pareigūną "supakuoti". Tokį intensyvų puolimą atlaiko toli gražu ne visi. Neseniai į redakciją kreipėsi buvęs Kauno kriminalinės policijos Turtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus komisaras inspektorius Rimantas Juškevičius. Jį STT sulaikė ir apkaltino kyšio ėmimu, dviejų instancijų teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius. Tačiau Aukščiausiasis Teismas, nors dar ir nepriėmė sprendimo, nutarė R. Juškevičiui bausmės vykdymą atidėti ir skubiai paleisti jį iš įkalinimo vietos.
Kova dėl kompensacijos
R. Juškevičius baigė tuometinio KPI Elektrotechnikos fakultetą. Pagal specialybę dirbo neilgai, atėjo į miliciją, Kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu skyrių. Jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Iš pradžių "kuravo" statybas, vėliau degalines. 1993 metais pradėjo dirbti ONTT pagal ekonominę liniją, vėliau - reketas, sprogdinimai. Suteiktas komisaro inspektoriaus laipsnis. 16 paskatinimų ir nė vienos nuobaudos. 1995 metais atleidžiamas iš policijos už pareigūno vardo diskreditavimą. Tąsyk buvo kaltinamas apysunkiu kūno sužalojimu - savo bendradarbio iš kriminalinės policijos sumušimu. Teismai vyko 3 metus ir 6 mėnesius ir R. Juškevičių išteisino. Jis buvo atstatytas į darbą. Priteista 39 000 litų kompensacija. Tačiau, R. Juškevičiaus teigimu, VPK buvo pareikšta, kad pinigų nėra. Tąsyk jis kreipėsi į antstolių kontorą, kad būtų areštuota VPK sąskaita. Tada pinigai vis dėlto buvo išmokėti. Tokie drastiški veiksmai policijos vadovybės negalėjo likti neįvertinti. ONTT vietos R. Juškevičiui nebuvo, siūlytos žemesnės pareigos. Tačiau jis užsispyrė ir galiausiai tapo kriminalinės policijos turtinių nusikaltimų tyrimo komisaru inspektoriumi.
Agentas buvo įkyrus
Praėjusių metų pradžioje į R. Juškevičių telefonu kreipėsi nepažįstamas žmogus. Jis prisistatė nuo vieno bendro pažįstamo kriminalisto ir paprašė susitikti. Per susitikimą paaiškino, kad VPK areštinėje laikomas vienas panevėžietis, įtariamas spirito "reikalais". Reikėtų sužinoti, ar tam žmogui suėmimas bus pratęstas, ar ne. R. Juškevičius atsakė, kad čia jokios paslapties nėra, jis galįs tiesiog nueiti pas tardytoją ir paklausti. Taip ir padarė. Tardytojas pasakė, kad toks žmogus iš tiesų yra, bet nežinia, ar teismas pratęs suėmimo terminą. Tokias žinias R. Juškevičius ir perdavė interesantui. Tada jis ėmė prašyti, kad R. Juškevičius pasistengtų dėl tos sankcijos, pradėjo siūlyti pinigus. Komisaras atsakė - ką galėjau, sužinojau, daugiau niekuo padėti negaliu. Tačiau tasai žmogus buvo labai atkaklus, skambinėdavo R. Juškevičiui į namus, rytais laukdavo prie VPK. Kartą vienas bendradarbis, pamatęs R. Juškevičių prie komisariato besikalbantį su įkyriuoju interesantu, vėliau paklausė: "Rimai, ar tu to žmogaus nebijai?" Pasirodė, kad tai tūlas K., turįs giminaičių policijoje ir prokuratūroje, buvęs kriminalistas, teistas už įvairius nusikaltimus. Kalėdamas pareigūnų kolonijoje buvo užverbuotas STT ir tapo jų slaptuoju bendradarbiu. Dabar oficialiai dirba klubo "Siena" apsaugininku. "Sudeginęs" jau ne vieną teisėsaugininką.
Komisaras bėgioja greitai
R. Juškevičius :
- Kai sužinojau, kas per vienas tas K., ėmiau kiek galėdamas jo vengti, tačiau jis nuo manęs neatstojo. Vasario 11-ąją jis paskambino ir vėl maldavo susitikti, sakė, kad kažkokie žmonės prisivirė košės. Galų gale išprašė - sutarėm susitikti prie Kauno pilies. Tačiau eidamas į susitikimo vietą, pastebėjau vieną tipą, labai panašų į seklį. Todėl grįžau į automobilį ir nuvažiavau. Po 20 minučių jis man skambina, stebisi, kad aš neatvykau, ir vėl prašo susitikti. Sutarėm susitikti poliklinikoje, kuri yra A. Mickevičiaus ir Miško gatvių sankryžoje. Aš palikau savo automobilį prie komisariato ir pėsčias atėjau į tą polikliniką. Ten koridoriuje jis ir vėl man siūlo pinigus, ištraukęs iš kišenės pluoštą JAV dolerių. Tuo metu jis vilkėjo specialia striuke, kuri man yra labai geria pažįstama - joje yra sumontuota nedidelė vaizdo kamera, kurios objektyvas - sagoje. Taip pat toje striukėje yra specialus skaitmeninis diktofonas su laukan išvestu mažučiu mikrofonu. Tą striukę savo operacijoms naudoja VPK "septintasis" - žvalgybos - skyrius. O kadangi jie įsikūrę viename pastate su STT, tai aišku, kad STT pasiskolino. Taigi baigėm šneką, nepaėmiau tų pinigų. Einu lauk ir jau matau netoli durų bevaikštinėjantį tą patį seklį, kuris buvo ir Kauno pilyje. Apsigrįžau ir išėjau iš poliklinikos per kitas duris, vedančias į kiemo pusę. Gatvėje pastebėjau, kad seklys puolė mane vytis. Aš - bėgt. Kodėl bėgau, jei pinigų nebuvau paėmęs?
- Labai gerai žinau STT darbo metodus. Sulaikys, įkiš tuos dolerius į kišenę, tuojau pat, filmuodami vaizdo kamera, tuos pinigus ištrauks. Ir neįrodysi, kad juos pakišo. Taigi atbėgau iki savo automobilio, sėdau ir nekliudomas nuvažiavau. Kitą dieną (buvo šeštadienis) atvažiavau prie VPK ir nuėjau į mūsų pareigūnų mėgstamą kavinę Laisvės alėjoje. Išgėriau kavos, grįžtu prie automobilio ir bandau važiuoti, bet vienas man pažįstamų Kauno STT skyriaus agentų savo automobiliu užblokuoja kelią.
"Stukačiumi" nebūsiu
Pasak R. Juškevičiaus, STT agentai pasakė, kad liepta pristatyti jį į Vilnių. Leido nuvažiuoti pas tėvus, paskambinti advokatui Ričardui Girdziušui ir išvyko į Vilnių. R. Juškevičius stebėjosi, kad STT darbuotojai sėdėjo jo automobilyje, tačiau vairuoti leido jam pačiam. Juk, sakysim, demaskavimo išsigandęs kyšininkas ištiktas streso galėjo visu greičiu trenktis į kokio autostrados viaduko atramą ir būtų buvę viskas baigta. Šiaip ar taip, į Vilniaus STT būstinę ekipažas atvyko laimingai. Ten, pasak R. Juškevičiaus, jam buvo siūloma duoti kokios nors kompromituojančios bendradarbius arba STT Kauno skyriaus darbuotojus, konkrečiai - skyriaus vadovą E. Čekaitį, informacijos. Tąsyk buvo žadama išsyk paleisti namo ir toliau vaisingai bendradarbiauti. R. Juškevičius teigia atsisakęs tapti STT "stukačiumi". Tąsyk jam buvo parodyti du nutarimai. Vienas - "Po apklausos paleistas, raštu pasižadėjęs neišvykti", kitas - "Apklaustas ir sulaikytas 48 valandoms". STT agentai meiliai pažadėjo, kad R. Juškevičius bus uždarytas į areštinės kamerą su "žulikais", kurie puikiai žinos, kas toks naujasis kameros draugas. R. Juškevičius sako puikiai žinąs, kad tie grasinimai nėra tušti.
Nelaisvėje - 15 dienų
Taigi R. Juškevičius išsigando. Be to, ir tėvų silpna sveikata, gali kas blogo atsitikti. Ir prisipažino paėmęs siūlomus pinigus, iškeitęs juos Šilainių parduotuvėje ir vėliau paslėpęs tėvų bute už spintos. Vakarop R. Juškevičių paleido. Grįžęs namo sužinojo, kad pas tėvus buvo krata ir paimti už spintos buvę 3 000 JAV dolerių - tėvų santaupos "juodai dienai". R. Juškevičiaus manymu, kombinacija lyg ir pavyko: STT agentai paėmė pinigus, kurių numerių nežinojo, "Šilainių" parduotuvės Kaune nėra, yra tik mikrorajonas tokiu pavadinimu. Tuo tarpu 1 000 JAV dolerių, kurių numeriai buvo iš anksto surašyti, - dingo be pėdsakų. Tai ir juokingiausia, nes pinigai buvo iš STT operatyvinių lėšų fondo. R. Juškevičius įsitikinęs, kad jo kaltės įrodymų visai nėra, prieš jį nebuvo panaudotas nusikalstamos veiklos imitavimo modelis. Tokiu atveju turėjo būti nukentėjusysis, oficialiai pranešęs apie iš jo reikalaujamą kyšį. Ir jo nebuvo. Tačiau Kauno apylinkės teismas pripažino R. Juškevičių esant kaltą kyšio ėmimu ir nuteisė 1 metams ir 8 mėnesiams nelaisvės. Kauno apygardos teismas paliko nuosprendį galioti. Šių metų liepos 3 dieną R. Juškevičius buvo sulaikytas ir išvežtas į pareigūnų koloniją Vilniaus Sniego gatvėje. Tačiau jau po 15 dienų į koloniją atėjo Aukščiausio Teismo raštas su nurodymu bausmės vykdymą R. Juškevičiaus atžvilgiu sustabdyti, iki bus priimtas sprendimas dėl jo skundo. R. Juškevičius buvo paleistas ir dabar Aukščiausiojo Teismo sprendimo laukia laisvėje.
Keletą klausimų apie kyšininkų gaudymo ypatybes šiandien uždavėme STT atstovei spaudai Elenai Martinonienei.
- Kokių pokyčių atsirado STT darbe po išaiškinimo teismams, kada kyšis turi būti laikomas provokacija?
- Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kaip turi būti taikomas Nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelis, beveik nebeįmanoma jo taikyti, išaiškinant korumpuotus pareigūnus. Dabar teismai reikalauja, kad būtų pateikta išankstinė operatyvinė informacija, kad tas ar kitas pareigūnas ima kyšius. Tačiau jei ją pateiksi, bus paviešintas žmogus, suteikęs tą informaciją. O dažniausiai žmogus suteikia informaciją STT su sąlyga, kad viskas bus konfidencialu. Susitarimas su informacijos šaltiniu turi būti vykdomas bet kokiu atveju, netgi "aukojant" bylą. Štai Mažeikiuose buvo išteisintas kyšio ėmimu kaltintas SKAT kapitonas V. Giniotas. Teismai nusprendė, kad modelis buvo taikomas be išankstinės operatyvinės informacijos, kad V. Giniotas ima kyšius. Tačiau ta informacija tikrai buvo, tačiau negalėjo būti pateikta teismui, norint apsaugoti šaltinį. Tik todėl ta byla žlugo ir V. Giniotas buvo išteisintas. Teko matyti tos bylos vaizdo įrašą, kuriame V. Giniotas paima pinigus, juos perskaičiuoja, ramiai įsideda į kišenę ir sako kyšio davėjui" "Na štai, dabar dvejus metus galėsi būti ramus". Aišku, dabar jis gali sakyti, kad atėjo, numetė pinigus ant stalo ir pabėgo - provokacija, provokacija...
JAV yra teisėsaugos specialusis padalinys, kurio darbuotojai eina per valstybines įstaigas ir visiems iš eilės siūlo kyšius. Jei kas susigundo - įkliūva, bet niekam net į galvą neateina diskutuoti apie kokias nors provokacijas. Kažkodėl mes pamirštame, kad sąžiningas žmogus kyšio paprasčiausiai neims ir jam nebaisios jokios provokacijos, jokie modeliai. Neretai būtent dėl to žlunga mūsų operacijos - neima, ir tiek. Po to tas žmogus net ir nesužino, kad jo atžvilgiu buvo taikomas modelis.
- Jūsų slaptieji bendradarbiai, kuriems neretai patikimas kyšio davėjo vaidmuo, dažniausiai būna ne itin kokios reputacijos žmonės, teisti, atliekantys bausmę ir panašiai. Jiems už paslaugą, tai yra dalyvavimą operacijoje, paprastai STT darbuotojai pažada konkrečią pagalbą: kaliniui - suteikti galimybę išeiti laisvėn anksčiau laiko, bedarbiui - darbą. Tokiu būdu tas asmuo tampa tiesiogiai suinteresuotas operacijos sėkme, nes tik tada jis gaus savo atlygį. Ar nemanote, kad dažnai toks kyšio davėjas tiesiog persistengia, sakysim, numeta pinigus ant valdininko stalo ir pabėga, o tada užgriūva jūsų vyrukai...
- Manau, kad to iš principo negali būti. Nes modelio dalyvis geriau nei kas kitas žino, kad operacija fiksuojama vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ir bet koks jo nukrypimas nuo aptarto elgesio modelio taip pat bus įrašytas, o teisme advokatai tokius dalykus kaipmat panaudos kaltinamojo naudai.
- Kai kalbame apie provokacijas, esminiu momentu laikome, ar valdininkas reikalauja kyšio, ar žada jį paimti. Dažnai bylose nėra įrodymų būtent apie tai. Jeigu žmogus nieko nereikalauja, o tas kyšis jam kone per prievartą grūdamas, tada ir atrodo, kad tai yra gryna provokacija...
- Nereikia pamiršti, kad kyšininkai dažniausiai yra išsilavinę žmonės, aukšto intelekto, pagaliau dažnas yra pats aukšto lygio operatyvininkas. Tas reikalavimas gali būti gana subtiliai išreikštas. Tarkim, valdininkas meiliai čiulba, kaip malonu bus padėti prieš jį sėdinčiam piliečiui, o pats ant popieriaus užrašo sumą ir parodo. Imdamas kyšį jis taip pat kalba apie malonius dalykus, o pirštu rodo į atidarytą stalčių. Tokius momentus ne visada pavyksta reikiamai užfiksuoti, gali būti, kad teisme ir pritrūksta tų įrodymų.
- Teismai reikalauja, kad būtų prisijungiama prie jau daromo nusikaltimo. Jei pas jus ateina žmogus ir praneša, kad iš jo reikalaujama kyšio, parašo pareiškimą ir po to per operaciją kyšininkas sulaikomas, to tikriausiai niekas nedrįs pavadinti provokacija?
- Tai yra idealus atvejis, tada nereikia net jokio modelio taikyti. Tačiau tokie atvejai yra reti. Dažniausiai nei kyšio davėjas, nei ėmėjas nesuinteresuoti, kad dar kas nors žinotų apie kyšį. Sakysim, muitinėje verslininkas duoda kyšį, tačiau į STT jis gyvenime neateis. O jei ir ateis, pasakys, kuris muitininkas ima, tačiau reikalaus visiško anonimiškumo, o tada jau kitos problemos, apie kurias kalbėjome.
- Toks įspūdis, kad STT klaidų nedaro, tik kyšininkai neretai itin gudrūs...
- Daro, kodėl ne. Jei sakote, kad Kaune kyšininkas sugebėjo pabėgti nuo mūsų darbuotojų per kitą išėjimą iš poliklinikos ir buvo tik kitą dieną sulaikytas, tai neabejotina klaida ir už tai mūsų operatyvininkai yra "tarkuojami".
- Pastaruoju metu teko susidurti su keliais žmonėmis, kuriuos savo straipsniuose pavadinau "STT provokacijų aukomis". Krinta į akis tai, kad visi jie - vargo pelės, dirbdami savo darbą net buities padoriai susitvarkyti nesugebėjo. Jei jie būtų kyšininkai, ar taip gyventų? Kai Mažeikių karininkas per savo pustuščio, beveik be baldų kambario langą rodo į keturaukštes pilaites, kurias valdininkai pasistatė "iš atlyginimo", ir klausia, kodėl STT nedomina šie piliečiai, ką jam atsakyti? Galbūt jūs tiesiog einate lengviausiu keliu ir griebiate tuos žmones, kuriuos pagriebti yra lengviausia, o ir nesėkmės atveju negresia didesni nemalonumai. Pavyzdžiui, STT sulaikė su kyšiu kelių policininką. Tai bent operacija. Taigi juos visus taip sulaikyti galima, retas kuris nepaims.
- O ką, gal tas eilinis kelių policininkas po kelerių metų būtų tapęs Generaliniu komisaru? Jei rimčiau, tai tikrai ne vien vargo peles demaskuojame. Neseniai Panevėžyje buvo sulaikytas valdininkas, pasistatęs labai nemažą pilaitę. Kita vertus, turtingi valdininkai paprastai užima gana aukštą padėtį visuomenėje ir apie juos nelabai kas nori suteikti informacijos, galbūt prisibijo.
- Ačiū už pokalbį.
