Aurelija Žutautienė Dvidešimt ketverių metų jonaviškis Anatolijus Liubianikovas savo gyvenimiškąją patirtį pradėjęs vagystėmis, vėliau - plėšimais, galiausiai perėjo prie žymiai sunkesnių nusikaltimų. Kartu su penkeriais metais jaunesniu draugu, iki šiol neteistu Viktoru Komkovu mirtinai sumušė savo pažįstamą, tame pačiame name gyvenusį Kęstą Vaitiekauską, o po kelių valandų išžagino nukentėjėlio draugę dvidešimtmetę Tatjaną (vardas pakeistas).
Kraujo kerštas
Kęstas Vaitiekauskas gyveno kartu su broliu Jonavoje, kur tėvai jiems buvo nupirkę butą. Konfliktas tarp Kęsto ir teisiamųjų brendo ilgai. Kaip vėliau prisipažino Tatjana, vaikinai keršijo jos draugui už tai, kad šis trukdė V. Komkovui draugauti su jos pussesere. Ar tai ir buvo tikroji žmogžudystės priežastis, liko neaišku.
2001 metų kovo 16-ąją A. Liubianikovas girtavo su savo draugais, tarp kurių buvo ir V. Komkovas. Iš pradžių visi puotavo pas T. Ažnį, vėliau išgertuves pratęsė R. Liutkevičienės bute - tame pačiame name, kur gyveno ir K. Vaitiekauskas. Vienu metu V. Komka pasiūlė susirasti Kęstą ir su juo vyriškai pasikalbėti. Vyrukai žinojo, kad jis dažnai lankosi savo draugės Tatjanos motinai priklausančiame bute, todėl skubiai nušuoliavo į šeštąjį aukštą. Išvilioję į laiptinę pradėjo K. Vaitiekauską stumdyti ir mušti. A. Liubianikovas šiai egzekucijai buvo pasiruošęs - į "pokalbį" su Kęstu atėjo nešinas beisbolo lazda. Savo aukos vyrai negailėjo - mušė lazda, spardė, daužė kumščiais vis taikydami į galvą. Kraujais aptekusio K. Vaitiekausko vyrai nepaliko ramybėje net tada, kai jis įsmuko į savo draugės motinos butą. Įsibrovę vidun jie dar sudavė ne po vieną smūgį į galvą ir apspardė. K. Vaitiekauskas pasiekė pirmajame šio namo aukšte buvusį savo butą ir atsigulė. Jo skriaudėjai dar kartą bandė įsibrauti į Kęsto butą (teisme jie aiškins, jog norėjo atsiprašyti), tačiau durų niekas neatidarė. Apspardę šio buto balkoną dengusius šiferio lakštus, jaunuoliai išvažiavo švęsti kito savo draugo gimtadienio.
Sąmonės neatgavo iki mirties
Apie devintą vakaro grįžęs namo Arūnas Vaitiekauskas savo brolį Kęstą rado gulintį lovoje ir dejuojantį. Pasišvietęs žibintuvėliu pamatė, jog Kęstui prakirstas smilkinys bei pakaušis. Pastarasis dar spėjo pasakyti, jog jį sumušė A. Liubianikovas. Kiek vėliau šis Arūnui patvirtino, jog brolį sumušė už V. Komkovą. Supratęs, jog broliui reikalinga pagalba, A. Vaitiekauskas paprašė kaimynės D. Tamoševičienės iškviesti medikus. Greitoji pagalba tą patį vakarą K. Vaitiekauską išvežė į Jonavos ligoninę. Kadangi paaiškėjo, jog sužalotojo būklė sunki, jį skubiai išgabeno į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Apie sūnaus sumušimą V. Vaitiekauskas sužinojo kitos dienos rytą. Nuvažiavo į klinikas jo aplankyti, tačiau Kęstas buvo be sąmonės. Jos neatgavo iki balandžio 2-osios. Tą dieną vaikinas mirė. Teismo medicinos ekspertai patvirtino, jog K. Vaitiekauskas buvo stipriai sumuštas. Mirtį sukėlė kraujo išsiliejimas į smegenis, plaučių uždegimas ir kitos komplikacijos.
Nešoko striptizo, todėl išžagino
Šio teismo posėdyje buvo nagrinėjamas ir kitas A. Liubianikovo nusikaltimas - Tatjanos išžaginimas. Pasirodo, po mirtino draugo sumušimo mergina (ji su Kęstu gyveno kartu apie mėnesį) nubėgo pas tame pačiame name gyvenančią savo seserį, kur buvo jos sugyventinis ir motina. Apie vidurnaktį įsiveržęs girtas A. Liubianikovas liepė Tatjanai eiti su juo. Kai mergina atsisakė, smogė jai į veidą, ėmė plėšyti drabužius, grasinti, jog bus taip, kaip Kęstui, ir galiausiai verkiančią išsitempė. Kažkodėl niekas iš kambaryje buvusių žmonių nepuolė jos ginti. Atsitempęs į savo butą merginai, liepė nusirengti ir šokti striptizą. Tuo metu čia girtavo dar septyni vaikinai. Tatjana nepakluso, ėmė šaukti, todėl A. Liubianikovas griebėsi šantažo ir grasinimų - per kaklą brūkštelėjęs peiliu mušė per veidą, grasino beisbolo lazda (matyt, ta pačia, kuria mirtinai sumušė jos draugą), galiausiai nuplėšė jos drabužius ir išžagino oraliniu būdu. Tokį pat prievartautojo veiksmą pakartojo vienas toje kompanijoje buvęs nepažįstamas vaikinas. Gerai, kad tuo metu Tatjanos motinos kaimynė jau buvo iškvietusi policiją. Šie spėjo sulaikyti tik kelis, tarp jų ir A. Liubianikovą. Likusi kompanija akimirksniu išsilakstė.
Nukentėjėlė susipainiojo
A. Liubianikovui taip pat buvo pareikštas kaltinimas, jog kartu su grupe nenustatytų asmenų Tatjaną jis išžagino dar prieš šiuos įvykius, tų pačių metų sausio mėnesį. Mergina teisme pareiškė, jog tuoj po Naujųjų metų ją A. Liubianikovas nusivedė į savo kambarį, kur buvo grupė jaunuolių, liepė nusirengti ir šokti striptizą. Po to buto šeimininkas ją išžagino (mergina esą nesipriešinusi). Vėliau tą patį padarė dar keli vaikinai. Deja, ji negalėjo prisiminti, kiek jų buvo, painiojo įvykio aplinkybes, negalėjo patvirtinti, ar jos atžvilgiu buvo vartojamas smurtas. Beje, ir nukentėjėlės motina patikino, jog dukra savo noru išėjo su A. Liubianikovu, po kiek laiko grįžusi pasakė, jog buvo prievartaujama, tačiau pasiėmusi cigarečių vėl nuėjo pas tą patį Anatolijų. Todėl teismas pripažino, jog pagal šį faktą nebuvo surinkta pakankami objektyvių ir neginčijamų įrodymų, tačiau už paskutinį išžaginimą bei tyčinį nužudymą A. Liubianikovui paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. V. Komkovas už nužudymą nuteistas kalėti septynerius metus.
