Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 13,6 proc. ir buvo 3,5 proc. mažesnis nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį.
Lietuvos darbo biržos skelbtas nedarbo lygis balandžio 1 dieną buvo 11,8 proc.
Statistikų teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį užimtų gyventojų buvo 1,388 mln., arba 32 tūkst. (2 proc.) daugiau nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu.
Pirmąjį ketvirtį dirbo 49 proc. 15 m. ir vyresnių gyventojų, o prieš metus jų dirbo vienu procentu mažiau.
Bedarbių buvo 219 tūkst. ir jų skaičius per metus sumažėjo 61 tūkst., arba 22 proc. Šiais metais darbo neturėjo kas tryliktas, o prieš metus - kas dešimtas tiriamo amžiaus gyventojas.
Tyrimo duomenimis, pirmąjį 2003 m. ketvirtį daugiausiai (22 proc.) žmonių dirbo pramonės įmonėse. Prieš metus šioje veikloje dirbo 21 proc. visų užimtųjų. Išlieka aukšta užimtųjų, dirbančių žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje dalis (16,5 proc.), nors jų skaičius šioje veikloje per metus sumažėjo 1 procentu.
Kaip ir ankstesniais metais, pirmąjį 2003 m. ketvirtį 15 proc. visų užimtųjų dirbo prekybos įmonėse, 10 proc. švietimo įstaigose. Užimtųjų, dirbančių paslaugų ekonominėse veiklose, skaičius didėja tik dirbančių prekybos įmonėse darbuotojų sąskaita. Kitose paslaugų veiklose gyventojų užimtumas beveik nesikeitė.
Vyrų bedarbių buvo daugiau nei moterų - pirmąjį ketvirtį bedarbių vyrų buvo 121 tūkst., o moterų - 98 tūkst. Vyrai sudarė apie 55 proc., o moterys - 45 proc. visų bedarbių. Tokia pat proporcija tarp vyrų ir moterų buvo ir prieš metus. Vyrų nedarbo lygis nuo 19,0 proc. pirmąjį praėjusių metų ketvirtį sumažėjo iki 14,8 proc., moterų nedarbo lygis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 15,2 iki 12,4 proc.
Statistikai atkreipia dėmesį, kad mažėja jaunų 15-24 m. amžiaus bedarbių. Jų skaičius nuo 47 tūkst. pirmąjį 2002 m. ketvirtį sumažėjo iki 37 tūkst. pirmąjį 2003 ketvirtį. Prieš metus 15-24 metų amžiaus žmonių nedarbo lygis siekė 30 proc., o pirmąjį 2003 m. ketvirtį jis sumažėjo iki 24,4 procento.
Nedarbo lygis sumažėjo ir mieste, ir kaime. Kaime jis sumažėjo ypač ryškiai. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį miestiečių nedarbo lygis buvo - 18,7, o kaimiečių - 13,2 proc., o šiemet jis sumažėjo iki 14,8 proc. mieste ir iki 10,6 proc. kaime.
Mažėja ir ilgalaikių bedarbių, t.y. asmenų, ieškančių darbo vienerius metus ir ilgiau. Jų skaičius sumenko nuo 159 tūkst. pirmąjį ketvirtį iki 111 tūkst. šiemet, arba trečdaliu.
Nors ilgalaikių bedarbių mažėja, jų dalis, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi, išlieka gana didelė. Prieš metus ilgalaikių bedarbių buvo 57, o pirmąjį 2003 m. ketvirtį - 51 proc. visų bedarbių.
Per metus ypač ryškiai sumažėjo bedarbių, ieškančių darbo mažiau nei mėnesį (28 proc.), nuo 6 mėnesių ik 1 metų (19 proc.) ir nuo vieno iki dviejų mėnesių (12 proc.).
Statistikai pažymi, kad bedarbių išsilavinimas labai skirtingas. Pirmąjį 2003 m. ketvirtį beveik pusė visų bedarbių neturėjo profesijos ir buvo baigę pagrindines ir vidurines bendrojo lavinimo mokyklas. Apie trečdalis bedarbių buvo baigę profesines mokyklas. Aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą turinčių bedarbių buvo 48 tūkst., arba 22 proc. Turinčių aukštojo mokslo diplomus buvo 17 tūkst., arba 7,6 proc. bedarbių. Panašios proporcijos buvo ir prieš metus.
Eurostato vertinimu, gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, 2003 m. kovo mėn. Europos Sąjungoje buvo 14,1 mln. bedarbių, o nedarbo lygis - 7,9 proc. Aukščiausias nedarbo lygis buvo Ispanijoje - 11,5 proc., Suomijoje ir Prancūzijoje - 9,1, Vokietijoje - 8,9, o žemiausias Liuksemburge - 3,4 ir Nyderlanduose - 3,6 procento.
Šalyse kandidatėse ketvirtąjį 2002 m. ketvirtį buvo 6,3 mln. bedarbių. 2003 m. kovo mėn. aukščiausias nedarbo lygis buvo Lenkijoje - 20,2 proc., Slovakijoje - 17,2 proc., Latvijoje - 12,4 proc., Lietuvoje - 11,7 proc., o žemiausias Kipre - 4,1 proc., Slovėnijoje - 5,8 proc., Vengrijoje - 5,9 proc. Estijoje nedarbo lygis siekė 8,3 proc.
ELTA
