Sigitas STASAITIS
"Akistatos" korespondentas užsuko į Šiaulių anoniminių alkoholikų 8 metų jubiliejų ir buvo priblokštas, kiek ten pamatė žmonių. Blaivių, išsigydžiusių žmonių. Daugeliui mūsų atrodo, jog apie alkoholizmą žinome viską. O ar žinome, jog Lietuvoje jau beveik šimtas anoniminių alkoholikų grupių? 70 000-80 000 Lietuvos piliečių prasigėrę, tačiau nepripažįsta turį problemą ir vis dar pasineria į ilgai užtrunkančias gėrynes. O juk nuo kiekvieno alkoholiko kenčia 8-9 žmonės: sutuoktinis, vaikai, artimieji, bendradarbiai. "Akistata" pakalbino vieną žymiausių Lietuvos gydytojų narkologų A. Zevertą. Gydytojas skaitytojams papasakojo apie alkoholizmo stadijas ir pasekmes.
Pokalbis su gydytoju
- Gydytojau, nuo kada žmonės geria?
- Oi, nuo žilos senovės. Ant priešistorinių ąsočių šukių mokslininkai randa vyno molekulių. Reiškia, svaigintis išmokome prieš daugelį šimtų metų. Šiaip kiekvieno mūsų organizme yra labai nedaug androgenininio alkoholio, kuris skaldo riebalus. O išgertas didelis kiekis ne tik maloniai svaigina, bet ir nuodija organizmą, o labiausiai - nervų sistemą.
- Tačiau dėl ko vieni žmonės prasigeria, o kiti - ne. Kalbama, jog tai priklauso nuo prigimties, valios ir t. t.
- Priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau nė vienas alkoholiku negimė - visi tapo. Ir ne per vieną dieną. Gydytojai sąlyginai skiria kelias alkoholizmo stadijas. Prisiminkite jaunas dienas. Daugelis iš mūsų, net ir tie geriantieji "kibirais", pirmą kartą paragavę alkoholio vėmėme. Vemiame, bet toliau geriame, kol organizmas prisitaiko būti dažnokai nuodijamas. Antrojoje alkoholizmo stadijoje vėmimo refleksas pranykęs ir išsivysčiusi tolerancija alkoholiui. Žmogus gali išgerti keliasdešimt kartų daugiau ir puikiai jaustis. Imama gerti dar daugiau, dažniau ir, svarbiausia, ilgiau - paromis, savaitėmis, mėnesiais. Atsiranda fragmentiškų atminties užtemimų - prisirijėlis nieko neatsimena. Pasiekus trečiąją alkoholizmo stadiją, jau būna fizinis poreikis išgerti. Ėmęs pagiriotis toks alkoholikas labai blogai jaučiasi, sutrinka silpniausio organizmo organo (kepenų, širdies, kasos, skrandžio) veikla, tačiau visada kartu labai nukenčia ir nervų sistema bei smegenys. Šios stadijos gėrikas jau nebegali pasigirti "daug pakeliąs" - pasigeria nuo kelių taurelių. Alkoholiu apnuodyta nervų sistema turi įtakos nerimui, baimei, nemigai. Labai bijoma tokios būsenos, todėl nesiryžtama nutraukti gėrimą. Iškyla didžiulė problema - žmogus nebegali ilgiau gerti, o nutraukti taip pat negali, nes nebeatlaiko pagirių.
- O įžymioji baltoji karštinė - taip pat dėl pagirių?
- Taip, alkoholikui su stažu nustojus gerti, dažnai pasireiškia baltoji karštinė, tačiau yra ir baisesnių alkoholinių psichozių. Kartais prasideda traukuliai ir net epilepsijos priepuoliai. Kai kurios komplikacijos neretai baigiasi silpnaprotyste ir liūdna lėta mirtimi psichochronikų internatuose.
- Gydytojau, išgąsdinote. Kaip žinoti, ar man pačiam negresia alkoholizmo problema ir ką daryti?
- Dažniausia geriančiųjų bėda - jie nė už ką nenori pripažinti turį problemų. Kaip kovosi su priešu, jei jo nepažįsti? Alkoholikai dažnai ilgai meluoja sau pačiam - aš juk patvory dar nesivolioju kaip tie "tikri" alkoholikai. Jei žmogus jaučia, kad išgėręs "užsiveda", nebegali sustoti - tai jau alkoholizmas. Tuomet lieka vienas vaistas - visiškai mesti gerti.
- O kaip dėl kodavimosi nuo gėrimo? Sako, labai padeda įsiuvamos ampulės, kurias girtuokliai vadina "torpedomis"?
- Jei žmogus pats nebus suvokęs savo problemos ir pats nenorės jos išspręsti - nepadės jokie kodai ir jokios ampulės. Sovietmečiu alkoholikus gydydavo prievarta. Tačiau prievarta neišgydė nė vieno. Dabar prievarta niekas negydomas. Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose yra Psichinių priklausomybių centrai, kuriuose alkoholikai detoksikuojami, tai yra jiems padedama atsikratyti pagirių būsenos, kai žmogus be medikamentų to padaryti jau nebeįstengia. Gaila, kad minėti centrai vis mažiau finansuojami. Mes, narkologai, prašėme Vyriausybės, kad priklausomybių problemoms spręsti skirtų kokį porą procentų nuo alkoholio ir tabako akcizo - tai juk būtų logiška. Kodėl vieni pelnosi iš žmonių ligos (alkoholizmas tai juk liga), o gydymo išlaidų naštą užkrauna visuomenei?
- Sovietmečiu kalbėjome, kad Lietuva baigia prasigerti. Kaip dabar? Ar alkoholikų mažėja?
- Niekas tuo nesidomi, neveda statistikos. Mes, narkologai, matome, jog alkoholikų daugėja. Pažiūrėkite vien į mūsų kaimus! Manoma, jog dabar Lietuvoje 70 000-80 000 alkoholikų. Reikia neužmiršti, kad nuo kiekvieno geriančiojo kenčia iki 8-9 žmonių: sutuoktinis, vaikai, tėvai ir giminaičiai, pagaliau bendradarbiai. Taigi problemų dėl degtinės turi didesnė dalis Lietuvos.
- Tarkime, žmogus pripažino esąs alkoholikas ir visiškai nustoja gerti. Kada jis galės jaustis pasveikęs ir išgerti "kaip visi"?
- Niekada. Tai - nepagydoma liga. Alkoholiko viduje lyg prisukta spyruoklė - išgėręs taurelę jis vėl paleidžia mechanizmą. Žmogus gali negerti 10, 20, 50 metų - užteks vienos taurelės, kad panirtų į tokį pat daugiadienį gėrimą, kaip prieš imat gydytis. Tai vadinamas atkryčio sindromas. Daugelis metusių gerti alkoholikų yra ne kartą patyrę atkrytį.
