Sigitas STASAITIS
"Akistatos" korespondentas užsuko į Šiaulių anoniminių alkoholikų 8 metų jubiliejų ir buvo priblokštas, kiek ten pamatė žmonių. Blaivių, išsigydžiusių žmonių. Daugeliui mūsų atrodo, jog apie alkoholizmą žinome viską. O ar žinome, jog Lietuvoje jau beveik šimtas anoniminių alkoholikų grupių? 70 000-80 000 Lietuvos piliečių prasigėrę, tačiau nepripažįsta turį problemą ir vis dar pasineria į ilgai užtrunkančias gėrynes. O juk nuo kiekvieno alkoholiko kenčia 8-9 žmonės: sutuoktinis, vaikai, artimieji, bendradarbiai. "Akistata" pakalbino vieną žymiausių Lietuvos gydytojų narkologų A. Zevertą. Gydytojas skaitytojams papasakojo apie alkoholizmo stadijas ir pasekmes.
Pokalbis su gydytoju
- Gydytojau, nuo kada žmonės geria?
- Oi, nuo žilos senovės. Ant priešistorinių ąsočių šukių mokslininkai randa vyno molekulių. Reiškia, svaigintis išmokome prieš daugelį šimtų metų. Šiaip kiekvieno mūsų organizme yra labai nedaug androgenininio alkoholio, kuris skaldo riebalus. O išgertas didelis kiekis ne tik maloniai svaigina, bet ir nuodija organizmą, o labiausiai - nervų sistemą.
- Tačiau dėl ko vieni žmonės prasigeria, o kiti - ne. Kalbama, jog tai priklauso nuo prigimties, valios ir t. t.
- Priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau nė vienas alkoholiku negimė - visi tapo. Ir ne per vieną dieną. Gydytojai sąlyginai skiria kelias alkoholizmo stadijas. Prisiminkite jaunas dienas. Daugelis iš mūsų, net ir tie geriantieji "kibirais", pirmą kartą paragavę alkoholio vėmėme. Vemiame, bet toliau geriame, kol organizmas prisitaiko būti dažnokai nuodijamas. Antrojoje alkoholizmo stadijoje vėmimo refleksas pranykęs ir išsivysčiusi tolerancija alkoholiui. Žmogus gali išgerti keliasdešimt kartų daugiau ir puikiai jaustis. Imama gerti dar daugiau, dažniau ir, svarbiausia, ilgiau - paromis, savaitėmis, mėnesiais. Atsiranda fragmentiškų atminties užtemimų - prisirijėlis nieko neatsimena. Pasiekus trečiąją alkoholizmo stadiją, jau būna fizinis poreikis išgerti. Ėmęs pagiriotis toks alkoholikas labai blogai jaučiasi, sutrinka silpniausio organizmo organo (kepenų, širdies, kasos, skrandžio) veikla, tačiau visada kartu labai nukenčia ir nervų sistema bei smegenys. Šios stadijos gėrikas jau nebegali pasigirti "daug pakeliąs" - pasigeria nuo kelių taurelių. Alkoholiu apnuodyta nervų sistema turi įtakos nerimui, baimei, nemigai. Labai bijoma tokios būsenos, todėl nesiryžtama nutraukti gėrimą. Iškyla didžiulė problema - žmogus nebegali ilgiau gerti, o nutraukti taip pat negali, nes nebeatlaiko pagirių.
- O įžymioji baltoji karštinė - taip pat dėl pagirių?
- Taip, alkoholikui su stažu nustojus gerti, dažnai pasireiškia baltoji karštinė, tačiau yra ir baisesnių alkoholinių psichozių. Kartais prasideda traukuliai ir net epilepsijos priepuoliai. Kai kurios komplikacijos neretai baigiasi silpnaprotyste ir liūdna lėta mirtimi psichochronikų internatuose.
- Gydytojau, išgąsdinote. Kaip žinoti, ar man pačiam negresia alkoholizmo problema ir ką daryti?
- Dažniausia geriančiųjų bėda - jie nė už ką nenori pripažinti turį problemų. Kaip kovosi su priešu, jei jo nepažįsti? Alkoholikai dažnai ilgai meluoja sau pačiam - aš juk patvory dar nesivolioju kaip tie "tikri" alkoholikai. Jei žmogus jaučia, kad išgėręs "užsiveda", nebegali sustoti - tai jau alkoholizmas. Tuomet lieka vienas vaistas - visiškai mesti gerti.
- O kaip dėl kodavimosi nuo gėrimo? Sako, labai padeda įsiuvamos ampulės, kurias girtuokliai vadina "torpedomis"?
- Jei žmogus pats nebus suvokęs savo problemos ir pats nenorės jos išspręsti - nepadės jokie kodai ir jokios ampulės. Sovietmečiu alkoholikus gydydavo prievarta. Tačiau prievarta neišgydė nė vieno. Dabar prievarta niekas negydomas. Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose yra Psichinių priklausomybių centrai, kuriuose alkoholikai detoksikuojami, tai yra jiems padedama atsikratyti pagirių būsenos, kai žmogus be medikamentų to padaryti jau nebeįstengia. Gaila, kad minėti centrai vis mažiau finansuojami. Mes, narkologai, prašėme Vyriausybės, kad priklausomybių problemoms spręsti skirtų kokį porą procentų nuo alkoholio ir tabako akcizo - tai juk būtų logiška. Kodėl vieni pelnosi iš žmonių ligos (alkoholizmas tai juk liga), o gydymo išlaidų naštą užkrauna visuomenei?
- Sovietmečiu kalbėjome, kad Lietuva baigia prasigerti. Kaip dabar? Ar alkoholikų mažėja?
- Niekas tuo nesidomi, neveda statistikos. Mes, narkologai, matome, jog alkoholikų daugėja. Pažiūrėkite vien į mūsų kaimus! Manoma, jog dabar Lietuvoje 70 000-80 000 alkoholikų. Reikia neužmiršti, kad nuo kiekvieno geriančiojo kenčia iki 8-9 žmonių: sutuoktinis, vaikai, tėvai ir giminaičiai, pagaliau bendradarbiai. Taigi problemų dėl degtinės turi didesnė dalis Lietuvos.
- Tarkime, žmogus pripažino esąs alkoholikas ir visiškai nustoja gerti. Kada jis galės jaustis pasveikęs ir išgerti "kaip visi"?
- Niekada. Tai - nepagydoma liga. Alkoholiko viduje lyg prisukta spyruoklė - išgėręs taurelę jis vėl paleidžia mechanizmą. Žmogus gali negerti 10, 20, 50 metų - užteks vienos taurelės, kad panirtų į tokį pat daugiadienį gėrimą, kaip prieš imat gydytis. Tai vadinamas atkryčio sindromas. Daugelis metusių gerti alkoholikų yra ne kartą patyrę atkrytį.
Alkoholiku negimstama
"Akistatos" korespondentas susirado vieną "Anoniminių alkoholikų" grupę. Susirinkimas vyko vakare. Buvo truputį nejauku užeiti, nes žurnalistas savęs dar nelaiko alkoholiku - tik šiaip pasileidusiu girtuokliu. Nuogąstauta be reikalo - prie stalo susėdęs tuzinas žmonių nieko neklausinėjo, tik pasiūlė knygoje užrašyti savo vardą ir telefoną. Ant stalo dega žvakė - anoniminių alkoholikų atributas ir simbolis. Susirinkimo vyresnysis alkoholikas Vladas naujokui paaiškina taisykles: čia niekas nieko nekritikuoja, nesmerkia, pasakoja tik apie save, kalbančiųjų nepertraukia, jei iškyla koks klausimas, užduoda per pertrauką. Kiekvienas prieš kalbėdamas prisistato: "Alkoholikas " ir pasako vardą. Pirmasis Anoniminių alkoholikų žingsnis - pripažink savo ligą. Jos neapgausi.
Vladas pasisuka į vieną vyrą ir šis kiek pamąstęs sveikinasi:
- Sveiki, aš alkoholikas Darius.
Šio 42 metų vyro istoriją perpasakojame todėl, kad ji - tipiškas lietuvio alkoholiko likimas.
Darius pradeda pasakoti nuo to, jog jo tėvas daug gėrė, tačiau sūnus negimė alkoholiku. Atvirkščiai - kai iš tėvo pavogęs pusbutelį vyno šeštaklasis Darius su draugais išgėrė "dėl kietumo", visi ilgai vėmė ir prisiekė "to brudo daugiau neimti į burną". Tačiau kaip neimsi, jei Lietuvoje (ir visoje Europoje) toks žmonių bendravimas, jog visos šventės švenčiamos prie stalo. O kur jūs matėte šventinį stalą be degtinės? Be to, švenčiantieji netoleruoja kompanijoje abstinento dėl labai proziškos priežasties - niekas nenori, kad iki pokylio galo likęs blaivus žmogus matytų, kaip elgiasi prisigėrusieji - vaizdelis tikrai ne iš gražiųjų. Sulaukęs pilnametystės Darius jau išgerdavo "kaip visi". Vaikinas pastebėjo, jog jo nebepykina nei nuo stiklinės, nei nuo butelio degtinės. Jis net girdavosi, kiek daug galįs "pakelti". Suprato daug geriąs, tačiau manė, jog galėtų negerti, jei tik nenorėtų. Bet norėjo ir norėjo.
Kaltino visus, tik ne save
Veikiai Dariui nebeužtekdavo išgerti savaitgaliais - su bendradarbiais buteliukui susimesdavo ir po įprastos darbo dienos, ir net tyliai darbo metu. Pagirios tapo tokios sunkios, jog jų bijodamas Darius pagiriodavosi po kelias dienas, vėliau - savaites. Kai už girtavimą išmetė iš darbo, gėrė dar labiau, nes nebereikėjo slėptis ir meluoti viršininkui. Pasikeitė charakteris - vyras tapo irzlus, ūmus, jam atrodė, jog likimas žiauriai blogas ir neteisingas. Atšalo žmona. Darius išmąstė priežastį - ji, gyvatė, turi kitą. Tai buvo dar viena priežastis su draugais paverkšlenti prie butelio. Netrukus nebereikėjo ir draugų. Gerdavo vienas, nuolat, po truputį. Vyrui atrodė, kad visi nusiteikę prieš jį: priekabiauja policininkai, iš namų varo žmona, baudžia viršininkas, o visų kalčiausias - nesusiklostęs likimas. Tik ne pats Darius. Skausmą ir sąžinę skubėjo skandinti alkoholyje. Kai žmona išvarė iš buto, tekdavo nakvoti ir lindynėse. Pagaliau vyras neprisimindavo ištisų savaičių - nei kur buvo, nei ką veikė. Tik žinojo, jog gėrė. Kadangi pinigų degtinei nebebuvo, o negerti jau nebegalėjo, ragavo pilstuką, odekolonus, skiediklius, skruzdžių spirtą.
Kartą draugai papasakojo apie Anoniminių alkoholikų grupę. Darius nuėjo pažiūrėti ir liko. Skirtingai nei policininkai, žmona ar kaimynai, grupėje niekas nepriekaištavo, neauklėjo, nieko nereikalavo. Dariui paliko įspūdį tai, jog visi atvirai pripažįsta esą alkoholikai ir pasakoja savo likimo istorijas. Nors jos kiekvieno skirtingos, tačiau iš esmės labai panašios į Dariaus. Bet ir po to Darius buvo kelis kartus "nutrūkęs". Šiandien jis jau kelintus metus visiškai nebegeria, susitvarkęs gyvenimą.
Kitų istorijos panašios, skiriasi tik detalės: vienas save alkoholiku pripažino po 5 gėrimo metų, kitam prireikė 15.
Pasak Valdo, alkoholikui prisiminimai apie išgertuvių malonumus taip įsirėžę į smegenis, jog nebegeriančiuosius lanko "sausi" sapnai. Žmogus, būna, sapnuoja, kad išgeria. Prabunda išpiltas šalto prakaito, o burnoje kurį laiką net jaučia pagirių skonį.
Anoniminių alkoholikų susirinkimai gana niūroki - visi pasakoja labai liūdnais balsais. Žinoma, labai džiaugtis nėra ko - pragertos šeimos, santaupos, darbai. Tačiau dabar šie žmonės juk įveikę savo problemą. Jiems liūdna dėl to, kad įveikti ligą ne taip sunku, kaip po ilgo "sauso" laiko vėl nepradėti negerti.
Išsikalbėję alkoholikai pasimeldžia susikabinę už rankų. Po to dar kas nori pasišneka prie kavos ar arbatos puodelio.
Išmok linksmintis blaivus
Anoniminių alkoholikų grupės linkusios bendrauti. Gegužę buvo švenčiamas Kretingos anoniminių alkoholikų dvejų metų, neseniai - Šiaulių "AA" 8 metų jubiliejus. Birželį Mažeikių anoniminiai alkoholikai kvies nebegeriančiuosius į savo jubiliejų, numatyta anoniminių alkoholikų vasaros stovykla Palūšėje, kelios konferencijos užsienyje. Anoniminių alkoholikų lietuvių grupė jau yra ir Londone. Šv. Kazimiero bažnyčioje Anglijos lietuviai, visi neseniai atvykę nelegalūs darbininkai, čia mokosi kovoti su savo liga. Sako, tokių ten jau keliasdešimt.
Žmonės nežino, tačiau šalia Anoniminių alkoholikų grupių veikia ir vadinamosios "Al-anon" grupės. Jose bendrauja alkoholikų žmonos, mamos, artimieji. Jose patars, kaip gyventi šalia girtuoklio ir kaip jam padėti.
