Prezidentūroje antradienį surengtoje spaudos konferencijoje R. Paksas komentavo apkaltos jam pagrindus tiriančiai parlamentinei komisijai antradienį perduotus raštiškus paaiškinimus. Norėdama su jais susipažinti, komisija prašys Seimą pratęsti jos veiklą po vasario 13-osios, kai ji turėjo pateikti parlamentarams savo išvadas.
Spaudos konferencijoje R. Paksas atmetė kaltinimus, sulaužius Konstituciją ir duotą priesaiką. Jis neigė, esą siekdamas asmeninės naudos, išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę savo rinkimų kampanijos dosniausiam finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui.
R. Paksas teigė, kad savo veikloje vadovavosi įstatymų viršenybe, nesikišo į privačių bendrovių veiklą ir netoleravo savo patarėjų neteisėtos veiklos.
Jis taip pat atmetė pernai lapkritį veikusios Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui išvadas kaip nepagrįstas. Tuomet socialdemokrato Aloyzo Sakalo vadovaujama komisija konstatavo, kad prezidentas dėl savo ryšių yra pažeidžiamas ir tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
"Pono A. Sakalo vadovaujama komisija (kiekvieną kaltinimą - BNS) vainikavo stambia ir skambia fraze: Respublikos prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė duotą priesaiką. Tokius kaltinimus vertinu kaip nepagrįstus", - spaudos konferencijoje sakė R. Paksas.
Prezidentas atmetė kaltinimus ir dėl jo pažeidžiamumo.
"Pabrėžiu, kad visi mano sprendimai buvo priimti laisva valia ir mano kompetencijos ribose asmeniškai įsitikinus, kad laikomasi Lietuvos įstatymų ir nepažeidžiami valstybės interesai", - teigė R. Paksas.
Prezidentas sakė neturėjęs ir neturintis jokių įsipareigojimų kam nors, nepatyręs pašalinių fizinių ar juridinių asmenų bandymų paveikti ar bet kokio konkretaus poveikio, kuriuo būtų siekiama paveikti jo, kaip prezidento, sprendimus.
R. Paksas teigė komisijai paaiškinęs, kad sprendimas suteikti pilietybę išimties tvarka J. Borisovui buvo taikytas "lygiai taip pat", kaip tuo metu buvo nusistovėjusios teorinės ir įstatyminės nuostatos, grindžiamos Konstitucija, Lietuvos pilietybės įstatymu bei kitais teisės aktais.
"Priimdamas šį sprendimą nesivadovavau jokiais asmeniniais interesais", - pabrėžė R. Paksas.
Jis taip pat atmetė jam pateiktą kaltinimą neužtikrinus valstybės paslapties apsaugos. "Kaip valstybės vadovas visada laikiausi įstatymų nustatytų reikalavimų, kad būtų apsaugota valstybės paslaptis", - sakė R. Paksas.
R. Paksas priminė savo darbo Prezidentūroje pradžioje nurodęs reglamentuoti vidaus darbo tvarką, susijusią su valstybės paslaptimis, buvo sukurta darbo grupė, paskirtas atsakingas asmuo.
"Noriu pabrėžti, kad per ankstesnes kadencijas tokio ar panašaus pobūdžio veiksmų nebuvo", - teigė R. Paksas.
Jis taip pat pabrėžė, kad įslaptintų pažymų, telefoninių pokalbių paviešinimas žiniasklaidoje jį "verčia abejoti, ar visose valstybės institucijose yra tinkamai saugomos valstybės paslaptys".
R. Paksas taip pat nesutiko su kaltinimu, kad prezidento ar jo politinio pasitikėjimo valstybės pareigūnų domėjimasis Lietuvoje vykstančiais procesais galėtų būti vertinamas kaip kišimasis į privatizavimo reikalus ar poveikis privatiems verslo subjektams.
Prezidento teigimu, prezidento ar Prezidentūros pareigūnų įtakos galimybės yra nulemtos įstatymų.
"Man pareikštas kaltinimas negali būti pagrįstas ir rimtas jau vien dėl to, kad teikime minimų alkoholio įmonių privatizavimo proceso rezultatai yra patvirtinti atitinkamų valstybės įgaliotų institucijų", - sakė R. Paksas.
"Nedariau įtakos akcinės bendrovės "Šiaulių plentas akcininkams, tokio pavedimo nedaviau ir savo patarėjams. Teikimo išvados grindžiamos prielaidomis, kildinamomis iš tendencingo kai kurių aplinkybių vertinimo", - teigė R. Paksas.
R. Paksas teigė, kad komisija naudojosi duomenimis, kurie buvo gauti pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymą.
"Todėl tokių argumentų įtraukimas į teikimą dėl prezidento apkaltos yra neteisėtas. Teisės doktrinoje galioja principas, kad iš neteisėtumo niekada negimsta teisė", - sakė R. Paksas.
Be to, prezidentas atmetė kaltinimą, susietą su viešųjų ir privačių interesų derinimu, teigdamas, kad bendrovės "Avia Baltika" parama, siekusi 1 mln. 205 tūkst. litų buvo skirta ne jam asmeniškai, o kandidato R. Pakso rinkimų štabui.
"Visos finansinės prievolės valstybei buvo atliktos nepažeidžiant galiojusių įstatymų - tai konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl ši situacija negali būti vertinama kaip viešųjų ir privačių interesų konfliktas", - dėstė R. Paksas.
Nepagrįstu prezidentas pavadino ir kaltinimą sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą.
"Esu įsitikinęs, kad negali būti įvertinti kaip valstybės valdžių darnų pažeidžiant bei valstybės valdžią diskredituojantys mano vieši pareiškimai dėl apkaltos proceso ištakų ir jo eigos. Taip, aš kritiškai vertinu Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų Lietuvos nacionaliniam saugumui veiklą ir išvadas. Tokią teisę valstybės vadovui garantuoja Konstitucija", - sakė prezidentas.
Prezidento teigimu, komisijos teiginys, kad prezidentui toleruojant patarėjai viršijo savo kompetenciją, kišosi į kitų valstybės institucijų veiklą, piktnaudžiavo savo statusu, taip įnešdami sumaištį į valstybės valdymą, yra grindžiamas prielaidomis, jis teigė netoleravęs neteisėtų savo patarėjų veiksmų.
"Jokia valstybės valdžios institucija nebuvo konstatavusi sumaišties valstybės valdyme ar bent sumaišties situacijos vietoje ar keliose valstybės valdymo institucijose", - teigė R. Paksas.
Paneigdamas kaltinimą dėl prezidento politinio pasitikėjimo valstybės pareigūnų ir prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų pareiginių nuostatų parengimo per netoleruotinai ilgą laikotarpį, prezidentas pažymėjo, kad "pirmą kartą prezidento institucijos istorijoje" buvo sukurti prezidento patarėjų pareiginiai nuostatai.
"Kai kurių prezidento patarėjų epizodiniai veiksmai ar kai kuriais atvejais išsakyta nuomonė, nesutampanti su vieno ar kito valstybės valdžios institucijos vadovo, mano požiūriu, negali būti įvertinti kaip kompetencijos viršijimas ir piktnaudžiavimas savo statusu ar kišimusi į kitų valstybės institucijų veiklą", - teigė R. Paksas.
Jis taip pat pažymėjo, kad patarėjų veiksmai nesukėlė "jokių žalingų pasekmių".
"Blogiausiu atveju jie tegalėtų būti vertintini kaip valstybės pareigūno tarnybinės etikos pažeidimas, negalintis būti prezidento apkaltos proceso sąlyga ir pagrindu", - teigė prezidentas.
Paklaustas, kas lėmė, kad taip ilgai nesutiko teikti parodymų komisijai, prezidentas atsakė "žemaitiška kantrybė.
"Aš nuosekliai laukiau visos medžiagos. Aš neatsisakiau bendradarbiauti nei su viena, nei su kita komisija, nei su prokuratūra, nei su Konstitucinių Teismu. Jeigu vakar dar vakare šitos medžiagos aš negavau, tai šiandien aš pateikiau paaiškinimus pagal turimą medžiagą", - teigė R. Paksas.
Anot prezidento, jei komisija jam pačią pirmą dieną būtų pateikusi prašomą medžiagą, "problemos nebūtų buvusios".
Prezidentas kaltinamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs duotą priesaiką.Apkaltos komisija sudaryta gruodžio pabaigoje remiantis 86 parlamentarų iniciatyva.
Komisijai patvirtinus kaltinimų prezidentui pagrįstumą ir rimtumą, Seimas turės balsuoti dėl jo nušalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad savo išvadą dėl Konstitucijos pažeidimo turės pateikti ir Konstitucinis Teismas, prognozuojama, jog balsavimas dėl prezidento nušalinimo galėtų įvykti balandį.
BNS
