Krizė duos ir naudos
Lietuvą apėmusi finansinė krizė duos daugiau naudos nei padarys žalos. Tuo įsitikinęs žurnalo „Ekstra“ pakalbintas Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius, psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna. Nors lietuviai, kankinami nerimo ir nežinomybės, šiemet nusiteikę kaip niekada pesimistiškai, specialistas nemato jokios tragedijos.
R. Alekna linkęs patarti viską vertinti ne pesimistiškai, bet realistiškai. Anot jo, realios situacijos suvokimas padeda išlikti, o pesimizmas, nuvertinimas, dramatizavimas apsunkina gyvenimą.
Paklaustas, ar pastaruoju metu padaugėjo žmonių, kurie į jį kreipiasi psichologinės pagalbos, R. Alekna atsakė: „Mes, psichoterapeutai, psichologai, tik vėliau pajusime nusivylusių žmonių srautą - kai situacija jau pradės taisytis ir pradėsime kilti iš ekonominės duobės. Neurozėms būdinga simptomatika labiau išryškėja tuomet, kai žmonės atsipalaiduoja. Tie, kurie sugeba susidariusią situaciją valdyti, susitelkia į pagrindinius poreikius, nebeturi laiko egzistenciniams apmąstymams, kurie gali sukelti melancholiją, įtampą, nerimą. Šiais metais žmonės bus susitelkę į kasdienius rūpesčius, galvos apie duoną ir neturės kada galvoti apie gyvenimo prasmes. Manau, kad žmonių nuotaikos bus net geresnės nei praėjusių metų pabaigoje: bus daugiau optimizmo, pasiryžimo nuveikti nemažus darbus, nes žmonės jau bus susitaikę su sunkumais“.
Specialisto manymu, skyrybų ir savižudybių skaičius dėl krizės neturėtų išaugti. Mat, remiantis kitų šalių, susidūrusių su ekonominėmis krizėmis, patirtimi, pastebėta, kad savižudybių skaičius padidėja tada, kai ekonomika auga. Pavyzdžiui, Suomijoje savižudžių pikas užfiksuotas tuo metu, kai šalyje prasidėjo ekonominis kilimas.
„Manau, kad ta visuomenės dalis, kuri mąsto racionaliai, pragmatiškai, yra didesnė, - teigė psichiatras. - Ši gyventojų grupė niekada daug nesitiki iš valdžios - daugiau tikisi iš savęs, turi tvirtą savo nuomonę“. Tai, anot specialisto, turėtų padėti išvengti didesnių neramumų Lietuvoje, pasipiktinusių žmonių eitynių į gatves. Nebent valdžia pradės daryti visiškas nesąmones ir pragmatiškasis lietuvis sakys: „Na, jau ne. Nebegaliu. Tai jau peržengia visas ribas“. Bet R. Alekna linkęs priminti, kad lietuvis vis dėlto labai retai sako, jog peržengtos visos ribos, nes jis nelinkęs pasiduoti provokacijoms.
„Mūsų tikslas dabar turėtų būti ne surasti atpirkimo ožį, bet gyventi, - teigė R. Alekna. - Tai įmanoma tik prisiėmus bendrą atsakomybę, bendromis pastangomis ieškant, kaip išspręsti problemas. Turime būti solidarūs. Suradę atpirkimo ožį ir jį nubaudę, liktume tokioje pat situacijoje, kurioje ir esame. Tokiu laiku peštis - tikrai ne pati geriausia išeitis. Be to, geriausi dalykai atsiranda iš skausmo. Juk, pavyzdžiui, nemaža dalis į Sibirą ištremtų lietuvių ne tik liko gyvi, bet ir sugebėjo įgyti pakankamą išsilavinimą, susikurti geresnę buitį, nei kitų tautų atstovai“.
Specialistas linkęs patarti kiekvienam įsigilinti į gyvenimo tiesas. „Kai namie yra nepagydoma liga sergantis ligonis, netenkama artimojo, žmogus kitaip vertina finansines krizes, - sakė R. Alekna. - Pinigus praradai — vadinasi, nieko nepraradai. Jų uždirbsi. Jau ne kartą esame praradę savo indėlius. O jei prarandi tai, ką įsigijai už paskolas, taigi prarandi tai, ko net neturėjai. Tas pirkinys — ne tavo, o to, kuris paskolino pinigus! Graužtis dėl to, ko neturi, kvaila. Dabar laikas, kai reikia gilintis į mokslus, žinias, kurias bus galima panaudoti siekiant išvengti tokių problemų ateityje. Kai turėsime mažiau pinigų, turėsime daugiau laiko pasėdėti prie knygų“.
Krizė, anot R. Aleknos, privers daugiau žmonių nueiti į biblioteką, skaityti internete. Jeigu ji bus rimta ir sunki, tai bent artimiausiems 10 metų pridės lietuviams daugiau savarankiškumo. Padės žmonėms gyventi realybėje, o ne iliuzijų pasaulyje. Nes krizė ir yra apibūdinama kaip iliuzijos apie gražų, sotų, ramų rytojų praradimas. „Nesame maži vaikai, kurie nepajėgūs susitaikyti su realybe“, - teigė specialistas. Anot jo, tik su tuo susitaikęs žmogus pradeda galvoti, ką daryti, kaip gyventi toliau. Tada išnyksta gedėjimo nuotaikos, žmogus pradeda racionaliai mąstyti, priima realybę tokią, kokia ji yra, ir elgiasi adekvačiai esamai situacijai. „Dabar tam tikra visuomenės dalis jau yra susitaikymo stadijoje, todėl jiems blogiausia — jau praeitis, - įsitikinęs R. Alekna. - Pastebiu, kad kai kurie vis dar gyvena neigimo nuotaikomis. Jie dar negali patikėti, kad atėjo sunkūs laikai. Kai kam dabar - pykčio, kaltų ieškojimo stadija“.
Anot optimizmą skatinančio R. Aleknos, vargai žmones suartina. Kai piniginė išsipūtusi nuo pinigų, žmonės juos skuba išleisti — eina į parduotuves, barus. O kai pinigų mažiau, dažniau lieka namie su artimaisiais. Tada supranta, kad šeima, artimieji, namai yra tikrosios vertybės, tikrasis džiaugsmas. „Tad linkiu skirti daugiau laiko fiziniam aktyvumui, išeiti pasivaikščioti po parkus, pabėgioti, - ragino specialistas. - Tai brangiai nekainuoja, bet kur kas labiau pakelia nuotaiką nei besaikis vartojimas“.
Karikatūra.
