Praėjusią savaitę Seimas nepaskyrė prezidento patarėjos teisės klausimais Tomos Birmontienės Konstitucinio Teismo teisėja.
Per slaptą balsavimą už valstybės vadovo Valdo Adamkaus pasiūlytą kandidatūrą balsavo 54 parlamentarai, prieš - 53, dar 4 biuleteniai buvo sugadinti. Pagal galiojančią tvarką kandidatas paskiriamas teisėju, jei už jį balsus atiduoda pusė plius vienas balsavusių parlamentarų. Biuletenius sugadinę Seimo nariai laikomi balsavusiais.
Ne pirmas kartas
Už Seimo pirmininko Artūro Paulausko pasiūlytą Konstitucinio Teismo Teisės departamento direktorės Ramutės Ruškytės kandidatūrą balsavo 94, prieš - 10 parlamentarų. Už Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus pasiūlytą šio teismo teisėjo Romualdo Kęstučio Urbaičio kandidatūrą balsavo 98, prieš - 7 parlamentarai.
Konstitucinio Teismo istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas tik iš antro karto paskyrė Konstitucinio Teismo teisėją. 1993 metais buvo atmesta tuometinio Aukščiausiojo Teismo pirmininko Mindaugo Lošio pasiūlyta Stasio Stačioko kandidatūra. Seimas jai pritarė tik Aukščiausiojo Teismo vadovui antrą kartą pasiūlius tą patį kandidatą.
Nauji Konstitucinio Teismo teisėjai R. Ruškytė ir R. K. Urbaitis pakeitė Egidijų Jarašiūną ir Joną Prapiestį, kurie Konstitucinio Teismo teisėjais tapo 1996 metais. Tuo pačiu metu Konstitucinio Teismo teisėju buvo paskirtas ir prezidento pasiūlytas Augustinas Normantas, tačiau šis teisėjas eis savo pareigas, kol bus paskirtas jo įpėdinis.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas treji metai jis atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas, o jų kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Nesitikėjo priešiškumo
Anksčiau, antradienį, T. Birmontienė Seime sulaukė pasiūlymo atsiimti savo kandidatūrą. Kai kurie parlamentarai priekaištavo teisininkei dėl neva abejotinos praeities ir tvirtino, kad jos paskyrimas teisėja paniekintų kovotojus už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.
Seimo nariams užkliuvo T. Birmontienės disertacija tema "Tarybinės milicijos kūrimasis Lietuvoje", kurią ji Maskvos M. Lomonosovo universitete apgynė mūsų šalyje jau prasidėjus Sąjūdžiui. Pasak mišriai Seimo narių grupei atstovaujančio Petro Gražulio, šiame darbe esą buvo niekinami visi, kovoję ir žuvę už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.
Pati Toma Birmontienė sako nesitikėjusi, kad Seimas atmes jos kandidatūrą.
"Aš tikėjausi, kad iš kai kurių Seimo narių bus kritikos, bet tokio Seimo sprendimo mažiausiai tikėjausi, - sakė prezidento patarėja teisės klausimais T. Birmontienė. - Man sunku pasakyti, kokiais argumentais paremtas šis Seimo sprendimas. Man iš tiesų sunku vertinti, nes susitinkant su Seimo nariais frakcijose rimtesnės kritikos man neteko išgirsti".
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigia nesitikėjęs, kad Parlamentas nepaskirs Tomos Birmontienės Konstitucinio Teismo teisėja, ir tikina negalįs paaiškinti tokio sprendimo priežasčių.
Jis sakė negalįs paaiškinti, kodėl tiek daug Seimo narių balsavo prieš prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytą kandidatę, mat beveik visos frakcijos žadėjo balsuoti už šią kandidatūrą. "Niekas neišsakė priešiškų minčių, niekas nepasakė, kad balsuos prieš", - stebėjosi Seimo pirmininkas.
A. Paulauskas nenorėjo sutikti, kad antradienio balsavimas rodo galimą valdančiosios daugumos konfrontaciją su Prezidentūra. Naujosios sąjungos pirmininkas patikino, kad koalicijos partneriai nederino savo pozicijų šiuo klausimu.
Kartu jis pabrėžė, kad T. Birmontienės biografijos faktai, dėl kurių ji sulaukė priekaištų, neturėjo užkirsti jai kelio į Konstitucinį Teismą.
Opozicinės Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas pareiškė apgailestaująs, kad kaltinimai dėl tariamų T. Birmontienės praeities ydų nulėmė jos paskyrimą į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas, juoba kad panašių faktų esama daugelio sovietinėje Lietuvoje dirbusių mokslininkų biografijose. "Priekaištai, kad kažkas tarybiniais laikais rašė tam tikras disertacijas, atrodo juokingi", - pažymėjo liberalcentristas.
"Neabejoju, kad siūlydamas T. Birmontienę į Konstitucinį Teismą prezidentas V. Adamkus pasvėrė ir įvertino visas aplinkybes, todėl šiandieninis Seimo sprendimas vertintinas kaip nepasitikėjimas šalies vadovu", - teigė frakcijos seniūnas.
Grįžęs iš vizito Izraelyje prezidentas Valdas Adamkus per daug neskubėjo su apibendrinimais. Prezidentas sakė, kad tik išklausęs T. Birmontienės argumentus ir išsiaiškinęs Seimo nepritarimo motyvus spręs, ar siūlyti pakartotinai profesorės kandidatūrą į teisėjus. Tačiau jis irgi pažymėjo, kad pradėjus domėtis visų disertacijomis, daug tokių būtų galima atrasti.
Eilinė sovietinė disertacija
Kas per moteris Toma Birmontienė ir kokia ta jos disertacija, taip išgąsdinusi parlamentarus?
Poltavoje (Ukraina) gimusi Tamara Birmontienė 1979 metais baigė Vilniaus universitetą ir tapo SSRS vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto dėstytoja. Nuo 1990-ųjų dėstė Lietuvos teisės universitetuose, o nuo 1998-ųjų Lietuvos teisės akademijoje buvo Konstitucinės teisės katedros vedėja. Tokius duomenis apie 2001-aisiais tapusią profesorę pateikia enciklopedija. Beje, profesorės vardą T. Birmontienė gavo už tarptautinį indėlį į sveikatos teisės tyrimus.
Parlamentarams labiausiai užkliuvo pirmoji T. Birmontienės disertacija "Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje". Beje, jos fragmentai internete buvo pasirodę prieš gerus metus T. Birmontienei sutikus tapti prezidento Valdo Adamkaus patarėjų teisės klausimais grupės vadove. Kovotojus už Lietuvos laisvę T. Birmontienė savo disertacijoje vadina buržuaziniais nacionalistais, banditais. Netgi pateikia skaičius, kad jie 1944 - 1945 metais užmušė 3 858 žmones. Disertacijoje teigiamai vertinami liaudies gynėjų būriai. Žodžiu, sovietinės ideologijos persunkta disertacija. O ar galėjo tuo laiku būti kitaip? Galėjo tik tokiu atveju, jei būtų buvusi pasirinkta kita tema. O tie, kurie rašė apie marksizmo-leninizmo įtaką karvių pieningumui ir panašias disertacijas, rašė pagal mokslinio komunizmo tezes, būtinai panaudojant bent po kelias Markso ir Lenino raštų citatas. Kita vertus, T. Birmontienės pasirinkta tema gal ir ne atsitiktinė - jos tėvas buvo liaudies gynėjas, vėliau sovietinis funkcionierius. Parlamentarams užkliuvo net ir tai, kad sovietmečiu buvusi Tamara, nepriklausomoje Lietuvoje tapo Toma. Nuo 1998-ųjų profesorė buvo tarptautinės komisijos nacių ir sovietinės okupacijos režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narė. Logiškai galvojant, nors dabar ir ne Brežnevo ar Andropovo laikai, kai vaikai atsakydavo už tėvų klaidas, bet profesorei ir į tą komisiją nevertėjo eiti. Juk tai lyg ir savo tėvo darbų įvertinimas. Matyt, nevertėjo T. Birmontienei brautis ir į Konstitucinį Teismą. Nors tai ir ne politinės pareigos, bet į jas tvirtina Seimas. Taip, daugelis rašė panašias disertacijas, daugelis šlovino socializmą ir komunizmą, bet jie nesiveržia į politiką. O tie, kurie apie savo praeitį nepagalvoja, kartais ir nusvyla. Kai kam pasiseka prasmukti, bet reikia būti pasiruošus viskam.
Kitokia pozicija
Gaila tik, kad Seimas vos ne panašiu klausimu kartais išreiškia visiškai kitokią poziciją. Irgi praėjusią savaitę Seimas pritarė KGB rezervistų veiklą tyrusios laikinosios komisijos išvadai, kad KGB rezervui priklausę aukšti valstybės pareigūnai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Profesorei T. Birmontienei neleido dirbti teisėja, o KGB rezervistai Antanas Valionis ir Arvydas Pocius gali dirbti vienas užsienio reikalų ministru, o kitas vadovauti Lietuvos saugumui! Komisijos išvadoje konstatuojama, kad KGB rezervas buvo sovietų saugumo mobilizacinė dalis. Bet kaip tik rezervistai prasidėjus karui ar panašiose situacijose būtų areštavę, o reikalui esant net ir sunaikinę nepatikimus sovietų valdžiai. Tad kažin kuri pusė blogesnė - disertacija apie miliciją ar pistoletas prie šono ginti sovietų iškovojimams?
