Jau kelintus metus iš eilės akylesnis smalsuolis, besidomintis kriminaline statistika, pastebi, jog itin sunkių nusikaltimų - tyčinių žmogžudysčių - kreivė nenori leistis taip sparčiai, kaip kilo. Policijos suvestinėse daugelio jau nestebina informacija apie nužudytus šalies gyventojus, neretai lakoniškai konstatuojant, kad "rastas lavonas su smurto žymėmis". Jau kuris laikas per metus nužudoma veik keturi šimtai žmonių - statistiškai truputį daugiau nei po vieną kasdien... Kriminalinės policijos pareigūnai neretai atvirauja, jog artimiausiu laiku vargu ar pavyks sumažinti šių sunkių nusikaltimų skaičių - turėtų radikaliai keistis ne tik šalies ekonominis gyvenimas, bet ir gyventojų sąmonė. Neteisinga būtų vienašališkai apkaltinti ir policijos pareigūnus, neva nepajėgiančius užkirsti kelio galimiems nusikaltimams, nes kokie patys esame, toks ir gyvenimas aplinkui verda... Šia tema "Akistata" šįkart pakalbino šalies Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo pavaduotoją komisarą Jevgenijų Metlovą.
- Pernai Lietuvos teritoriniuose policijos komisariatuose buvo užregistruoti 378 tyčiniai nužudymai ir pasikėsinimai nužudyti. Tai dvidešimčia atvejų mažiau negu užpernai, - sakė J. Metlovas. - Tačiau galime pasidžiaugti, jog pernai išaiškinta 319 tyčinių nužudymų - šiek tiek daugiau negu užpernai. Sumažėjo ir kitiems metams "perkeliamų" baudžiamųjų bylų skaičius: 2000-aisiais liko neišaiškintos 192, o šiuos metus pradėjome tirdami tik 173 baudžiamąsias bylas. Nužudymų geografija jau kuris laikas nesikeičia - daugiausia šių sunkių nusikaltimų įvykdoma didžiausiuose mūsų šalies miestuose. Šiurpią statistiką šiek tiek "sušvelnina" žinia, jog net dvidešimt keturiuose teritoriniuose policijos komisariatuose šie sunkūs nusikaltimai pernai buvo išaiškinti.
Daugumą žmogžudysčių būtų galima pavadinti buitinėmis, kai nužudoma įsiplieskus kivirčui, dažniausiai girtaujant. Tačiau ne ką mažiau žmonių buvo nužudyta ketinant juos apiplėšti. Ir tik 12 žmogžudysčių priskirtinos kriminaliniam pasauliui - tiek žmonių buvo nužudyta nusikalstamoms grupuotėms aiškinantis tarpusavio santykius.
- Analizuojant statistiką pastebima, jog labiausiai nužudymų kreivė išaugo (net 12,5 procento) Kaune. Pastaruoju metu jų išaiškinama žymiai mažiau. Kuo būtų galima paaiškinti tokių nusikaltimų protrūkį - gaujų karais, prastu policijos prevenciniu darbu?
- Vienareikšmiško atsakymo negalėčiau rasti, neatmestinos ir šios dvi prielaidos. Antai pernai Kaune buvo nužudyti trys asmenys, priskiriami šio miesto organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, dar vienas kaunietis, R. Daškevičius, snaiperio buvo nušautas Vilniuje.
- Organizuotos nusikaltėlių grupuotės įsitvirtinusios visuose stambiausiuose šalies miestuose. Tačiau pernai, sakykime, Vilniuje, nebuvo nužudytas nė vienas gaujos narys, oficialiai nežinoma, ar buvo į juos kėsintasi. Šiauliuose pastaruoju metu nusikaltėliai santykius aiškinasi tik kumščiais. Kodėl Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje neapsieinama be kraujo praliejimo?
- Panevėžys - sunkiai prognozuojamų vietos nusikaltėlių miestas, kurių nesupranta, "bendros kalbos" neranda kitų didmiesčių nusikalstamos gaujos. Jų veiksmai neprognozuojami ir sunkiai "telpa" į tam tikrus nusistovėjusius kriminalinio pasaulio rėmus. Šiame mieste neegzistuoja nusikaltėlių pasaulyje galiojančios normos apie "autoritetų neliečiamybę", o pastaruoju metu su bendrais stengtasi susidoroti bijant, kad nebūtų atskleisti kartu įvykdyti nusikaltimai. Tai akivaizdžiai patvirtina sėkmingai tiriama mažeikiškių Kiesų nužudymo byla.
Organizuotam nusikalstamumui Lietuvoje - jau daugiau kaip dešimt metų. Nenuostabu, kad "į gyvenimą" ateina nauja karta, taip pat norinti lengvų pinigų, planuojanti užsiimti kontrabanda, kitais lengvą gyvenimą lemiančiais nusikaltimais. Kitaip tariant, nori nenori naujos grupuotės kėsinasi perimti "senių" įtakos zonas. Logiška, jog viena pusė be kovos nenori susilpninti pozicijų, kita, pamačiusi, jog jai nenusileidžiama, griebiasi teroro ir žmogžudysčių. Kaip tik tuo galima paaiškinti nusikalstamų grupuočių narių žudynes Kaune, Klaipėdoje. Tuo tarpu Vilniuje, Šiauliuose, remiantis operatyvine informacija, tarp naujų ir senų grupuočių dėl įtakos sferų taip pat vyksta nuožmi kova, tačiau kilusius konfliktus stengiamasi numalšinti diplomatiškai. Kitaip sakant, šių miestų nusikaltėliai labiau išprusę, supranta, jog žudynės nereikalingos nė vienai konfliktuojančiai pusei. Antai sostinės kriminalinė policija turi nemažai operatyvinės informacijos apie tarpusavio santykių aiškinimąsi, tačiau nė vienas konflikte nukentėjęs asmuo ne tik nesikreipė, bet ir slepia, kad per konfliktą buvo sužalotas.
Kita vertus, konfliktuojančias puses neretai atšaldo ir įstatymo numatytos bausmės. Antai už nužudymą gali grėsti kalėjimas iki gyvos galvos, tuo tarpu paaiškėjus "lengvesniam konflikto sprendimo būdui" dažnam net negresia reali laisvės atėmimo bausmė.
Nors Kaune nužudyti net keturi nusikalstamų grupuočių nariai, nepasakyčiau, jog šio miesto "jaunimas" yra kvailesnis ir nesukalbamesnis. Jis paprasčiausiai "karštesnis".
"Jaunimo" problema ypač aktuali Klaipėdoje, mat per uostamiestį eina ne tik įvairių prekių kontrabandos gijos, bet ir narkotikų kelias.
Nusikalstamų grupuočių yra kiekviename mieste, tačiau pagal jų veiklos pobūdį negalima teigti, jog jos yra organizuotos.
- Dėl kasdieninių žmogžudysčių neretai priekaištus tenka išgirsti ir policijai. Tačiau ar ši apkalta, net ir atmetus silpną finansinę padėtį, būtų teisinga, ar žmogžudysčių priežasčių nereikėtų ieškoti kasdieniniame gyvenime, kai neretas nepajėgus sudurti galo su galu?
- Remiantis šių nusikaltimų statistika, šalyje išties dominuoja buitinės žmogžudystės arba nužudoma plėšiant. Būkime atviri ir teisingi: šių nusikaltimų prevencija yra neįmanoma, kol nepagerės šalies ekonominė padėtis, nepasikeis žmonių mentalitetas. Štai pernai 173 žmogžudystes įvykdė pradinį išsilavinimą turintys žmonės, už tokį pat nusikaltimą kaltinimai pareikšti 128 vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims. Susumavus, žmones nužudė 255 niekur nedirbantys ir nesimokantys šalies piliečiai.
Pernai kriminalinė policija sulaikė 29 nepilnamečius, įtariamus įvykdžius žmogžudystes arba jose dalyvavus. Dėl to nebūčiau linkęs kaltinti nei tėvų, nei policijos - akivaizdu, jog rytdienos žmogaus ugdymu šiandien mažai užsiima pedagogai.
Kita vertus, ne tik nusikaltimų prevencija, bet ir jų išaiškinimas didžiąja dalimi priklauso nuo aplinkinių žmonių, gerai pažinojusių ne tik auką, bet ir įtariančių nusikaltimo padarymo priežastis, o galbūt pažįstančių ir įtariamuosius. Ne paslaptis, jog daug žmogžudysčių padėjo atskleisti greta aukos gyvenę asmenys, su kriminaline policija bendrauja (tačiau tai jau kita tema) ir nusikalstamo pasaulio atstovai. Neklysdamas iš patirties galiu konstatuoti, jog visuomenė daug žino, tačiau ne visada nori atvirai pasakoti. Net, sakykime, nukentėjusieji asmenys, atliekant tardyminius veiksmus, drįsta viešai kalbėti apie įtariamąjį. Štai neseniai Kėdainių rajone buvo užpultas ir apiplėštas Latvijos vairuotojas. Vyras atpažino prieš jį pavartojusį smurtą asmenį, tačiau to oficialiai nenorėjo patvirtinti. Vienintelis žmogaus motyvas - jam dar ne kartą reikės tuo keliu važiuoti. Aukai taip pasielgus, nusikaltėlis pradeda rizikuoti - galbūt jo "nepažins" ir kita galima auka. Ar galima išvengti šios nukentėjusiojo baimės? Manau, tai ne baimė, o paprasčiausias nepagalvojimas apie tolesnes pasekmes.
Juokais klausiama: kuo žmogus skiriasi nuo žvėries? Aš atsakyčiau taip: sotus žvėris kitos aukos nesirinks. Tuo tarpu žmogus sotumo jausmo nejaučia.
- Prakalbote apie aukų baimę. Tačiau įstatymas numatyto, jog teismo procese gali dalyvauti ir įslaptintas liudytojas. Nejaugi norinčiųjų tokiais tapti neatsiranda?
- Tai ne policijos, nukentėjusiųjų ar liudytojų problema. Praktiškai patirta, jog į įslaptintus liudytojus "kreivai" žiūri teismas, pasitaiko, jog jų asmenybės gali būti paviešintos. Logiška, jog niekas nenorės rizikuoti ir atsidurti galimo taikinio vietoje, būgštaudamas, jog dėl parodymų su juo gali būti susidorota. Tokią teismų poziciją suprasti nesunku - jei žmogus sąžiningas, jis neturėtų ko slėpti, tad jo parodymus teismai vertina kritiškai.
- Tačiau, komisare, sutikite, jog nemiela gyventi žinant, kad įtariamasis, kaltinamasis arba jau nuteistasis po kurio laiko gali sudeginti jūsų mašiną, pro kambario langą įmesti butelį su padegamuoju skysčiu, kaip nors kitaip atkeršyti...
- Mano atsakymas būtų vienas - jei žmogus bijo, bailys jis pasiliks iki gyvenimo pabaigos. Tokia pozicija naudinga ne nukentėjusiajam, o nusikaltėliui, manančiam, kad yra nenubaudžiamas.
Kalbėjosi Valdas KVEDARAS
P.S.
Tyčinių nužudymų tyrimas 2001 metais --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Apskritis Užregistruota Išaiškinta Neišaiškinta Išaiškintų nužudymų procentas -----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
5 v. Alytaus 11 14 2 87,5
9 v. Kauno 99 81 33 71,05
4 v. Klaipėdos 45 41 10 88,24
2 v. Marijampolės 20 19 2 90,48
8 v. Panevėžio 32 29 8 78,38
1 v. Šiaulių 33 24 2 92,31
6 v. Tauragės 15 13 2 86,67
10 v. Telšių 15 13 6 68,42
7 v. Utenos 21 14 3 82,35
3 v. Vilniaus 86 69 8 89,61
Pernai sulaikyta asmenų įtariamų žmogžudystėmis:
14-15 metų - 5
16-17 metų - 31
18-24 metų - 100
25-29 metų - 56
per 30 metų - 165
Iš jų darbininkai - 12, tarnautojai - 3, moksleiviai - 29, nedirbantys ir nesimokantys - 255.
