Pašalpos su džipu
- Žmonių, prašančių pagalbos, nemažėja. Ką norėtumėte jiems pasiūlyti ir palinkėti ateinančiais metais?
Nijolė Gurskienė, Kauno miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vyriausioji inspektorė:
- Pernai į mus kreipėsi per 1 300 kauniečių, kuriems buvo reikalinga įvairi socialinė parama. Šiemet jų sumažėjo iki 950. Tačiau negalima teigti, jog žmonės pradėjo geriau gyventi, nes mūsų slenkstį mina beveik tie patys miestelėnai - naujų veidų beveik nematome. Deja, savivaldybės finansinė padėtis nepagerėjo ir negalime suteikti daugiau paramos... Tiesa, tenka pripažinti, jog atsiranda ir tokių prašytojų, kurie, perskaitę informaciją apie įvairias kompensacijas arba teikiamą paramą, ir sužinoję, jog pagal galiojančius įstatymus galėtų ją gauti, ima griežtai reikalauti, nepaisydami to, jog pagal esamą materialinę padėtį toji parama jiems visiška nereikalinga. Pro langą matome, iš kokių automobilių kartais išlipa moterys ir drąsiai praveria Socialinės rūpybos skyriaus duris... Būna skaudu žiūrėti į savo atžalų lydimus, vos paeinančius senukus ar senutes, kurie paprastai būna vieninteliai registruoti dideliuose namuose. O jie atvedami tam, kad patvirtintų, jog gyvena vieni, ir prašo kompensacijos už patalpų šildymą. O juk dažniausiai tuose erdviuose namuose iš tikrųjų prabangiai gyvena jų vaikai ir vaikaičiai...
- Vis dėlto nepamirškime, jog dabar - stebuklų metas. Jeigu jums dar tektų Kalėdų Senelio vaidmuo, kokias dovanas pasiūlytute tiems, kurie mina Socialinės rūpybos skyriaus slenkstį?
- Jeigu kas nors įduotų maišą su dovanomis - mielai pabūčiau Kalėdų Seneliu... Tačiau pirmiausia labai norėtųsi, kad įstatymai būtų iš tiesų naudingi žmonėms, kuriems reikalinga parama, kad pašalpos realiai padėtų išgyventi...
Ir duonos, ir pyrago
Nijolė Petrulionienė, Kauno miesto Centro pensijų filialo vyriausioji specialistė:
- Visų pirma norėtųsi palinkėti vilties, jog pensija padidės tiek, kad iš jos bus galima nusipirkti ne tik kruopų, bulvių ir duonos, bet ir pyrago. Labai norėtųsi, kad žmonių veiduose pražystų šypsenos, nes dabar didžioji dauguma - pikti ir nusivylę... Ir visiškai suprantamos tokių nuotaikų priežastys.
- Na, o ko palinkėtumėte sau pačiai?
- Gal daugiau kantrybės, kuri itin reikalinga bandant suprasti gana painius įstatymus...
