Remigijaus RAINIO ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Po savaitgalį keliose Lietuvos vietovėse siautusio škvalo "Lietuvos draudimas" užregistravo daugiau kaip 170 klientų pranešimų apie patirtą žalą. Labiausiai nukentėjo Klaipėdos, Prienų ir Šiaulių rajonų gyventojai, bendra nuostolių suma viršys 270 tūkst. litų.
Kaip praneša "Lietuvos draudimas", dėl savaitgalį siautusios stichijos labiausiai nukentėjo klientų pastatai - gauta net 130 pranešimų apie turtui padarytą žalą. Dažniausiai pranešama apie vėtros nuplėštus stogus, sudaužytus langus, o 14 klientų pranešė, jog nuostolių patyrė dėl žaibo iškrovos.
Kruša apgadino ir automobilius - gauti 45 pranešimai apie transporto priemonėms padarytą žalą.
Daugiausiai pranešimų apie nuostolius gauta iš Klaipėdos rajono, taip pat labiau nukentėjo ir Palangos, Šilutės, Šiaulių ir Prienų rajonų gyventojai. Vidutinė iš viso klientams atlygintų nuostolių suma viršys 270 tūkst. litų.
Prienų rajono Balbieriškio seniūnijos seniūnas Algis Marcinkevičius sulaukė net 38 prašymų, kuriuose Sūkurių ir Žiūronių kaimų gyventojai vardija per kelias nelemto gegužės penktadienio minutes patirtus nuostolius ir prašo materialinės pagalbos.
Netikėta vėtra, kilusi apie 19 valandą, ne juokais išgąsdino vietos ūkininkus - ji plėšė namų ir ūkinių pastatų stogus, rovė su šaknimis medžius, daužė langus, laužė duris.
Ūkininkė Rima Glušauskienė, ką tik iš ganyklos parsiginusi ir į tvartą suvariusi karves, jau ketino jas melžti, kai lauke staiga sutemo ir pradėjo lyti. Atlėkus pirmam uraganiniam vėjo gūsiui, moteris vos spėjo uždaryti ir užremti tvarto duris, kai aplink pradėjo ūžti ir poškėti, tarsi kažkas šaudytų iš stambaus kalibro ginklų. Tuo metu namuose buvęs jos vyras Juozas savo akimis matė, kaip pasviro ir tarsi kortų namelis subyrėjo vos prieš 4 metus pastatytas klojimas. Vėjo sukūrys į atskiras daleles subirusį klojimą suvertė į netvarkingą krūvą už ūkinio pastato kampo, jo vietoje tepalikdamas stačiakampį neapžėlusios žemės plotą.
- Gal statinys būtų atsilaikęs, jei jame dar būtų buvę šieno, tačiau pavasarį jis jau buvo visiškai tuščias, - svarstė Juozas. -Vėtra plėšė lentas nė nesulanksčiusi 10 centimetrų ilgio vinių , o vieną lentgalį įsmigdė į kaimyno namo stogą.
Tas kelias minutes išeiti į lauką buvo labai pavojinga, nes aplinkui skraidė įvairiausio dydžio nuo daugelio stogų nuplėštų šiferio lakštų atplaišos.
Nuplėšusi ar aplaupiusi dar kelių pastatų stogus, vėtra stengėsi kuo daugiau eibių iškrėsti ir Juozo Dranginio (76 m.) sodyboje. Šeimininkas drauge su būreliu vyresnio amžiaus kaimynų tuo metu buvo mokykloje, kur vyko Gegužinės pamaldos. Stichija mokyklos nepalietė, tačiau visiškai suniokojo kapitalinį daugiau nei 100 kvadratinių metrų ploto J. Dranginio šiltnamį, sudaužydama kone visus jo stogą dengusius stiklus. Pabirusios šukės ne tik sunaikino visą J. Dranginio dukros Daivos auginamą ankstyvųjų salotų ir ridikėlių derlių, bet ir sugadino visą šiltnamio žemę.
Vėjo gūsiai su šaknimis rovė šimtamečius medžius. Vienas medis virsdamas visiškai suniokojo šalimais esančiame sode stovėjusią pavėsinę, o kiti užtvėrė kelią į kaimus skubėjusiems ugniagesiams gelbėtojams. Kai kas iš vietinių kažką mistinio įžvelgė net virstančiuose medžiuose: vėtra išguldė visus medžius prie buvusios Žiūronių mokyklos, kur stovi paminklas mokytojui Kazimierui Petraškai-Vėjui atminti, tačiau paties monumento neužgriuvo nė vienas medis.
Daugiausia žalos pridarė elektros laidus nutraukę šimtamečiai galiūnai, nes kai kuriuose namuose elektros energijos tiekimas buvo atstatytas tik po kelių parų. Nemažai paplušėti teko ir gelbėtojams, kol supjaustė visas išvartas.
Sūkurių kaime labiausiai nukentėjo Onos Šuliauskienės gyvenamasis namas: vėjo gūsis nuplėšė stogą, apardė sienas, o vieną kambarį suniokojo visiškai. Neįgalios šeimininkės sūnus Antanas sakė, kad jis drauge su mama bei kitame kaime gyvenančia savo bičiule Birute žiūrėjo televizorių, kai, pasisukęs į langą, pamatė atskrendančius tarsi du didžiulius paukščius. Vyriškis šūktelėjo saviškiams, kad ir jie pasižiūrėtų į neregėto dydžio varnas, nė neįtardamas, jog po kelių akimirkų namą užgrius vėtros nešamų šiferio lakštų lavina. Antanas iki šiol negali atsipeikėti, jog niekas iš viduje buvusiųjų nebuvo sužeistas, nes vaikščioti po namo liekanas pavojinga iki šiol. Tuoj po nelaimės atskubėjęs Balbieriškio seniūnas pastogės virš galvos netekusią namo savininkę išvežė pas kitame kaime gyvenantį brolį. Pats Antanas prisiglaudė pas savo bičiulę Birutę, su kuria spėlioja, kiek kainuos namo atstatymas. Nors namas nebuvo draustas, tačiau A. Šuliauskas tikisi, jog valstybė jį parems kokiais 30 000 litų.
Anot Balbieriškio seniūno, po gamtos stichijos Prienų rajono savivaldybėje sudaryta speciali komisija. Vienintelei gyvenamąjį būstą praradusiai Šuliauskų šeimai ji nusprendė skirti kol kas maksimaliai galimą pašalpą gyvenamajam namui statytis - iki 5000 litų. Be to, rajono savivaldybė ketina ieškoti būdų, kaip Onos Šuliauskienės namui papildomai uždengti bent stogą. A. Šuliauskui, kaip ir klojimą praradusiam J. Glušauskui, bus pasiūlyta perpus pigiau nusipirkti ir pasidalinti 50 kubinių metrų medienos. Kai bus suskaičiuoti visi patirti nuostoliai, savivaldybės komisija ieškos galimybės kažką pasiūlyti ir kitiems nukentėjėliams.
Stichijos nuskriausti žmonės labiausiai prašo medienos, stiklo, šiferio. Tik 18 gyventojų turtas buvo apdraustas, tad jie gaus draudimo išmokas. Balbieriškio seniūnas tikino kovosiąs, kad šiems piliečiams nebūtų sumažinta iš savivaldybės visiems teksianti paramos dalis. Tai turėtų paskatinti ateityje draustis ir kitus.
Rajono savivaldybė ketina nukentėjėliams ne tik suteikti paramą iš rajono lėšų, bet ir kreiptis į Vyriausybę, kad ši papildomai skirtų pinigų iš savo rezervo. Tačiau pernelyg didelių vilčių į šalies valdžią dėti nereikėtų, nes mokslininkai pranašauja, kad dar šiemet nemalonių gamtos siurprizų galime sulaukti ir kitose šalies vietovėse. Vieni tikina, kad anomalijų padaugėjo dėl nuolat šylančio bendro planetos klimato, kiti įžvelgia pražūtingus kai kurių valstybių pramoninės ar karinės veiklos padarinius. Kaip ten bebūtų, tačiau liūtys, vėtros, viesulai ir net uraganai mūsuose svečiuojasi vis dažniau, tad ir paramos prašytojų ateityje taip pat veikiausiai netrūks.
Daugelis nukentėjusių Balbieriškio seniūnijos žmonių atsitokėję, stvėrė plaktukus bei kitokius įrankius ir patys kiek galėdami remontavo viesulo suniokotus būstus bei ūkinius pastatus.
Vos prieš kelias dienas stichijos jėgą pajuto ir Klaipėdos rajono Gargždų bei jų apylinkių gyventojai. Apie trečią valandą nakties šias vietoves užgriuvo škvalas, kurį lydėjo žaibai ir kruša. Maždaug valandą su 15 minučių pertrauka iš dangaus krito teniso kamuoliuko ar kiaušinio dydžio ledai. Tuo pat metu kaip iš kibiro pylė lietus, griaudėjo bei žaibavo. Liudininkai pasakoja, jog atrodė, kad dangus maišosi su žeme. Ypač nukentėjo gyventojų šiltnamiai: išdužo stiklai, į skutelius buvo sudraskyta juos dengusi polietileninė plėvelė. Kruša gerokai pakenkė sodams, nes nudaužė vaismedžių žiedus ir šakeles, ištalžė daržus bei gėlynus. Kai kur iš dangaus krintantys ledokšniai net prakirto skarda ar šiferiu dengtų namų stogus ir vanduo pro lubas ėmė tekėti į butus. Gargždų centre numuštos medžių šakelės, lapai ir žiedai užkišo kanalizacijos šulinių angas ir gatvėse sparčiai kylantis vanduo grasė apsemti namų rūsiuose įsikūrusias parduotuves. Dėl krušos nukentėjo ir kai kurių rajono gyventojų automobiliai, nes ledai nuo jų šonų nudaužė dažus, tačiau žmonės nebuvo sužeisti. Hidrometeroologai tikina, kad kruša susidarė dėl skirtingų oro frontų susidūrimo: pajūryje staiga sušilo, o vėliau iš vakarų atslinko gerokai vėsesnio oro banga.
