Irena ZUBRICKIENĖ
Teisėsaugininkai neslepia, kad bene labiausiai nenori tirti išžaginimo istorijų. Mat įdėtas triūsas ir sugaištas laikas, palyginti su kitokių nusikaltimų tyrimu, dažniau nueina perniek. Statistika skelbia, kad išžaginimo bylų, pasiekusių teismą, yra kone 3 - 4 kartus mažiau, nei neįrodytų ir liekančių dūlėti policijos archyvuose. Štai vien Marijampolės komisariate per 11 šių metų mėnesių tik 2 lytinio smurto istorijos nukeliavo į teismą, o 6 buvo nutrauktos po kelių mėnesių darbo; dar kelios istorijos tebetiriamos.
Reikės kartu gyventi toliau...
Anksčiau jokių problemų su teisėsaugininkais neturėjęs marijampolietis Valdas G. (44 m.) žagintojo "etiketę" turėjo 2 mėnesius. Tuomet tyrimas buvo nutrauktas - blogas vardas tarsi ir atšauktas.
Valdo bėdos prasidėjo, kai vieną naktį jį, miegojusį savo lovoje, pažadino keli policininkai ir liepė apsirengti bei eiti kartu su jais - esą vyras įtariamas išžaginęs buvusią žmoną Liną G. (43 m.). Valdas nesuprato, kas atsitiko. Ir miegai buvo dar neišgaravę, ir išvakarėse išgerta degtinė - sulaikytojo kraujyje buvo aptikta 3,39 promilės alkoholio (itin sunkus girtumo laipsnis).
Policijoje Valdas sužinojo, kad pareigūnus iškvietė Lina, su kuria jiedu oficialiai nutraukę santuoką prieš 7 metus, tačiau ir šiandien tebegyvena viename bute. Anot moters, buvęs sutuoktinis, pavakare jai parėjus į butą, buvo neblaivus, priekaištavo, kad ji dažnai nebūna namuose, ir pareikalavo meilės. Tuo metu bute nebuvo dviejų suaugusių poros vaikų, todėl meilės netroškusiai Linai niekas negalėjo padėti. Esą Valdas, stipriai suėmęs už rankos, grubiai stumtelėjo moterį ant savo lovos, liepė nusirengti ir išžagino, laikydamas rankas jai už nugaros. Lina teigė kankinusis apie pusvalandį. Moteris ir verkusi, ir prašiusi paleisti, tačiau Valdas jos nepaisęs.
Valdo versija buvo visiškai kitokia: jis tikino, kad su buvusia žmona mylėjosi ne pirmą kartą ir viskas, kaip ir anksčiau, vykę be prievartos. Beje, jis buvęs visiškai blaivus.
- Koks čia gali būti nusikaltimas, jeigu Lina, tuokart ramiai pakilusi iš mūsų meilės guolio, nuėjo į parduotuvę ir nupirko man buteliuką, - stebėjosi Valdas. - Išeitų, kad ji veikė klasta: nugirdė mane, palaukė, kol užmigsiu, ir sugalvojo iškviesti policiją. Manė, iškart pasodins mane keleriems metams, o ji gyvens sau viena...
Pareigūnai irgi stebėjosi: moteris nesumušta, ekspertas neaptikęs jokių išžaginimams ar gynybai būdingų sužalojimų. Tik savo kaimynei Lina tą vakarą buvo skundusis, kad buvęs sutuoktinis neretai būna grubus ir žiaurus. Paklausta, kodėl nesipriešino ir pati nusirengė, jeigu mylėtis nenorėjo, Lina pareigūnams prisipažino labai bijojusi Valdo. Esą tokių prievartos aktų po skyrybų būdavę dažnai, Valdas ir diržu ją prilupdavęs, tačiau skųstis būdavę ir gėda, ir baisu dėl galimo keršto pasekmių, kol galiausiai vis dėlto trūkusi kantrybė.
- Prievartaujama sakiau jam, kad taip nereikia, verkiau, bet jis tik liepė man "kaifuoti" nežliumbus, - drovėjosi savo kartaus patyrimo marijampolietė.
Visgi po 12 dienų, kai ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo buvo įsibėgėjęs, Lina policijoje pareiškė nebeturinti pretenzijų buvusiam sutuoktiniui. Esą šis, parėjęs iš areštinės, tapo taikus, atsiprašė, nustojo gerti ir pažadėjo taip gyventi toliau. Moteris irgi atsiprašė pareigūnų, kad juos esą tik trukdė. Lina tikino nebeliudysianti teisme, užsisklęsianti ir pasiduosianti likimui - juk jai vis tiek reikės toliau gyventi su buvusiu sutuoktiniu po tuo pačiu stogu.
Pareigūnai, atlikę tai, kas dar buvo neužbaigta, po dviejų mėnesių tyrimą nutraukė. Jie neslėpė, kad tokia atlaidžios moters pozicija, beje, pasitaikanti neretai, ir nenuoseklus, nepatikimas liudijimas vėliau atsisuka antru lazdos galu pačių pareiškėjų nenaudai: pareigūnai nepatikliai žiūri į naujas pareiškėjas, nenori kištis į sutuoktinių ar sugyventinių santykius, neskuba užjausti lytinės prievartos aukų. Policininkai linkę kartoti, kad įrodyti buvus išžaginimo faktą beveik neįmanoma, jeigu žagintojų auka nesipriešino, nebandė ištrūkti, nešaukė pagalbos ir buvo "numarinta" baimės.
Garbę tikėjosi... parduoti
Du šeimas turintys marijampoliečiai irgi kelis mėnesius kankinosi svarstydami, ar neteks krimsti kalinių duonos.
Niekur nedirbantį Juozą D. (28 m.) ir vienoje įmonėje vadybininku dirbantį Arūną N. (32 m.) dėl išžaginimo apkaltino Marijampolės kolegijos studentė Sigita Š. (18 m.). Mergina į pareigūnus kreipėsi naktį. Ji buvo kiek išgėrusi, atrodė išsigandusi ir rodė skaudamą ausį, iš kurios neva per grumtynes ką tik buvo išplėštas auskaras.
Sigita pasakojo gyvenanti viename kaime, tačiau pastaruoju metu besimokanti Marijampolėje, tad daugiau laiko praleidžianti mieste. Lemtingąją dieną Sigita su savo draugu viešėjo ir vaišinosi pas jo senelius. Naktį eidama namų link, pora užsuko į vieną parduotuvę nusipirkti sausainių ir cigarečių. Čia Sigitos draugą užkalbino sutiktas jo pažįstamas vyriškis, buvęs dar su keliais bičiuliais. Susidariusi kompanija kiek pabendravo, išgėrė alaus. Netrukus du vyriškiai pasuko namų link, o pora liko su dviem nepažįstamaisiais. Sigitos draugas netikėtai susibarė su vienu iš jų ir buvo sukruvintas, todėl kaipmat pabėgo. Mergina irgi norėjo eiti namų link, tačiau vyriškiai jos neleido ir pasiūlė pabendrauti viename bute. Sigitos teigimu, ji spyriojosi, tad buvo tempte nutempta. Paaiškėjo, kad trijulė atėjo į tą patį daugiabutį, kuriame gyvena Sigitos draugo seneliai.
Nepažįstamųjų bute naktį kompanija susėdo vaišintis. Sigita teigė nebegėrusi. Vienu momentu ji paprašė parodyti, kur yra bendrasis tualetas. Merginą palydėjo Juozas. Tualete jis pareikalavo meilės, o atsisakius - apsmūgiavo ir išniekino pasodinęs ant tualeto palangės. Po to, Sigitos teigimu, atėjo Arūnas ir padarė tą patį.
Geru dešimtmečiu už moksleivę vyresni vyriškiai parsivedė Sigitą į tą patį butą ir linksminosi toliau. Kai paryčiais merginai pavyko ištrūkti ir prisibelsti pas draugo senelius, ji paskambino į policiją.
Pradėję tyrimą pareigūnai netrukus suprato, kad įrodyti Sigitos tiesą bus sunku. Sulaikytieji tvirtino pamylėję aštuoniolikmetę jai sutikus. Ekspertas neaptiko ant merginos kūno lytiniam smurtui būdingų pėdsakų. Sigita jau buvo spėjusi išmesti į šiukšlių konteinerį savo kelnaites, ant kurių tikėtasi aptikti nusikaltimo pėdsakų. Naktį dirbančios parduotuvės, prie kurios buvo susitikusi kompanija, pardavėja pareigūnus tikino puikiai prisimenanti buvusius pirkėjus ir tikrai mačiusi, kad girtos merginos niekas netempė - ji ėjusi paskui abu vyrus, atsilikusi per pusmetrį. Be to, Sigita kategoriškai atsisakė akistatų su įtariamasisiais, nes esą nebenorėjo prisiminti nakties įvykių. Galiausiai moksleivė pradėjo keisti ankstesnius parodymus įtariamųjų naudai, o šie istorijos tyrėjui pasisakė jos spaudžiami sumokėti 1000 litų. Tai, kad Sigita tikėjosi ir laukė tokios pinigų sumos ir tada ketino "kuo greičiau viską užbaigti", policijoje patvirtino ir su ja taręsis širdies draugas. Tyrimas subliuško - pareigūnų antipatiją užsitarnavo pati tirto įvykio "auka".
- Nors nepažįstu tų įtariamųjų, tačiau labiau tikiu jais: jeigu Sigita tikrai būtų patyrusi prievartą, ji nebūtų leidusis į jokias kalbas dėl pinigų, - padėjo pareigūnams išsklaidyti dvejones merginą gerai pažįstantis jos vaikinas.
"Tiesiog nepavyksta įrodyti..."
Ankstesnį kovingumą, tiriant jos išžaginimo istoriją, prarado ir Šakių rajono gyventoja Jūratė M. (18 m.). Mergina niršo, kad jos pagarsintai tiesai, kaip sakoma, į ratus kaišiojami pagaliai, be to, kreipėsi ne iškart po įvykio, buvo sunaikinusi galimus įkalčius, nesulaukė liudininkų paramos. Galiausiai Jūratė prapuolė iš tyrėjų akiračio - nebeatvykdavo kviečiama. Ji vėliau paaiškino, kad nebeturi pinigų kelionėms iš Šakių į Marijampolę. Mat bėda, dėl kurios ji pasiskundė, nutiko Marijampolėje, įtariamasis - irgi iš Suvalkijos sostinės.
Dešimt klasių baigusi Jūratė toliau nebesimokė. Tai užrūstino jos tėvus, paprašiusius "pedagoginės" seniūno pagalbos. Jie skundėsi, kad dukra tapusi nebepaklusni, dažnai grįžta į namus išgėrusi, vis ilgiau kažkur užtrunka.
Jūratė nelegaliai įsidarbino - viena pažįstama kraštietė patikėjo jai auklėti savo 3 metukų sūnelį, kol pati bus išvykusi užsidirbti į Angliją. Kartą mažylį ir jo auklę, buvusius pas berniuko močiutę, aplankė anksčiau sūnelio beveik nematęs jo biologinis tėvas. Šis marijampolietis dėl tėvystės įrodymo net buvo kreipęsis į teismą ir sūnų pripažino tik po atliktų DNR tyrimų.
Viešėdama Marijampolėje, jaunoji auklė Jūratė, auklėtinį laikinai palikusi globoti kitiems jo giminaičiams, buvo užsukusi pas automobilių remonto garaže besidarbavusį berniuko tėtį. Čia šakietė susipažino su kitu darbininku - marijampoliečiu Zenium J. (38 m.). Jūratei į tėvus tinkantis vyras, trijų mažamečių tėvas, gyvenantis su žmona, tą patį vakarą atvyko paviešėti į remonto darbų kolegos šeimą. Buvo susidariusi nemenka ir gana kultūringa kompanija. Baigėsi tuo, kad, namiškiams išsiskirsčius po kambarius į lovas, Zenius liko svetainėje su Jūrate. Poros vakarojimą vainikavo lytiniai santykiai.
- Jis buvo girtas, mane mušė per galvą, praradau sąmonę, nurengė, todėl buvau išniekinta ir tik atsigavusi tai supratau, - po įvykio pareigūnams tvirtino Jūratė. - Aš rėkiau, bet girdėjau tik juoką, niekas neatėjo į pagalbą, - daug vėliau aiškino ji tyrėjams, pamiršusi, kad rėkti... negalėjo, nes buvo praradusi sąmonę.
Jūratė į policiją kreipėsi tik po kelių dienų, kai esą įveikė baimę prieš griežtus, įvairias bausmes propaguojančius savo tėvus. Ant jos kūno buvo nebelikę intymaus bendravimo pėdsakų, o reikalingi drabužiai jau buvo išskalbti. Nė vienas iš lemtingąją naktį name nakvojusių liudininkų neprisipažino girdėjęs Jūratės pagalbos šauksmą. Jie kaip tik tikino, kad mažylio auklė per vaišes buvo labai vulgari - esą aktyviai rodė dėmesį dukart vyresniam jų šeimos draugui Zeniui, lipo jam ant kelių, nesuglumdavo atstumta, kai vyras jai sakė turįs šeimą, o rytą abu taikiai kalbėjosi. Be to, Jūratė nė vienai iš nakties dalyvių moterų kitą dieną nesiskundė buvusi išniekinta, nors ilgai vaikštinėjo kartu po Marijampolę.
- Jūratė kvieste mane kvietė, - pasakojo Zenius. - Dieną atėjusi į garažą, kartu vaišinosi alumi, užrašė man savo telefono numerį ir namų adresą. Vakare buvo lipšni ir norėjo to paties, ko ir aš. Lovoje ji nesipriešino, tik jutau, kad buvo nepatyrusi.
Į policiją besikreipusiai Jūratei teko rodytis ekspertui, tirtis, ar netapusi nėščia, ar neužkrėsta kokia nors venerine liga. Pareigūnai liudininkų name ieškojo merginos nurodytos paklodės, ant kurios turėjo būti likę nusikaltimo pėdsakų, tačiau tokios kažkodėl nerado. Įtariamajam Zeniui, iki tol charakterizuotam teigiamai, teko aiškintis žmonai, patirti areštinės "patogumus", vėliau - periodiškai registruotis policijoje. Viskas truko kelis mėnesius, kol tyrimas buvo nutrauktas, taip ir nepasiekęs teismo.
- Tiesiog nepavyko surinkti įtariamojo kaltės įrodymų, - sakė pareigūnai. - Taip būna. Galime tikėti mergina ir ją užjausti, bet šių jausmų prie bylos nepridėsime ir jų į teismą nepasiųsime. O gal yra ir kita tiesa - gal Jūratė, kaip spėliojo mažylio tėvas, jai žadėjęs atsiimti sūnelį, bijojo prarasti auklės darbą ir atlygį, todėl suirzusi sumanė paauglišką kerštą vyrams? Tikėti vien Jūratės versija negalima, o merginos naudai neva liudijusi viena liudininkė kalbėjo miglotai: aiškino po įvykio mačiusi ant Jūratės kūno mėlynes, bet kai išdėstė detaliau, paaiškėjo, kad matė visai ne ten, kur buvo nurodyta eksperto... Tai kaip su tokiais "įrodymais" tyrimas gali pasiekti teismą?..
