Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Jei reikėtų išrinkti smarkiausią savo vaikų skriaudiką, Utenos rajono Užpalių miestelyje gyvenantis Juozas Vilimas galėtų drąsiai pretenduoti į nugalėtojus. Mat tėvo apvanoti mažamečiai sūnūs - devynmetis Deimantas, dvylikametis Ernestas ir septynmetis pagrandukas Genadijus, - siekiant apsaugoti nuo artimiausio žmogaus smurto, jau ketvirtą kartą pateko į Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrą! Iš šių vaikų motinos jau kadais atimtos motinystės teisės - ji, jei dar gyva, kažkur bastosi, vaikais nė trupučio nesirūpina. Prieš savo vaikus smurtavusiam vyriškiui pernai pavasarį rajono apylinkės prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla, rudenį teismas jį nuteisė pusei metų lygtinai, tačiau po tėvo gailių pasižadėjimų daugiau taip nesielgti praėjus vos keletui mėnesių, mažieji Vilimukai vėl dėl tos pačios priežasties pasiprašė priimami valdiškon globon.
Kaip pasakojo minėtos globos įstaigos direktorė J. Žilėnienė, Ernestas ir Deimantas atvyko į centrą dar gegužės mėnesio viduryje. Iš pradžių vaikai nedrįso pasisakyti, kas iš tikrųjų nutikę - sumurmėjo neva atmynę dviračiais aplankyti senų draugų. Centro darbuotojos buvusius globotinius šiltai priėmė, pamaitino, ir jie išėjo. Tačiau po poros valandų sugrįžo ir paprašė apnakvindinti, nes į namus, girdi, grįžti nenorį - muša tėtis...
Centro darbuotojos kartu su Vaikų teisių apsaugos tarnyba nuvyko į Užpalius paimti ir mažiausiojo Vilimuko, Genadijaus. Vietos gyventojai vienas per kitą prašė vaikų globėjų nesugrąžinti berniukų tėvui - namuose jiems esą tikrai negerai: Juozas dažnai geria, o girtas vaikus lupa už bet kokį niekniekį. Kad tris sūnus imtųsi globoti valstybė, neprieštaravo ir pats Juozas Vilimas.
Po kurio laiko tėvas surašė pasižadėjimą savo vaikų neskriausti ir juos išsivežė namo. Tačiau jau po kelių dienų berniukai vėl atsidūrė Vaikų socialinės paramos ir ugdymo centre ir sakė daugiau niekada netikėsiantys žiauraus tėvo pažadais.