Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Birželio pradžioje "Akistata", taip pat kita respublikinė spauda plačiai aprašė staiga pasipylusias nelaimes vandenyje, kuomet per pirmąjį vasaros savaitgalį šalies vandens telkiniuose nuskendo net devyni žmonės. Kaip bebūtų gaila, skenduolių sąrašas ir toliau grėsmingai ilgėja. Poilsį gamtoje pasirinkę iškylautojai numoja ranka į bet kokius gelbėtojų, pareigūnų ar medikų perspėjimus, patarimus... Antai vieną praėjusios savaitės pavakarę kone Mažeikių centre tyvuliuojantis tvenkinys pasiglemžė pasigalynėti nusprendusių dviejų jaunų vyrų gyvybes. O štai birželio pradžioje tame pačiame vandens telkinyje analogiškomis aplinkybėmis (susilažinęs, kad tvenkinį lengvai perplauks) nuskendo 21 metų jaunuolis. Apie pastarąją - pirmąją šiemet - tragediją puikiai žinojo nuskendusieji vėliau...
Šventė draugo išleistuves
Prieš porą dienų gimtajame Kelmės rajone - miesto kapinėse bei Užvenčio bažnytkaimio kapinaitėse - palaidoti akcinės bendrovės "Mažeikių strėlė" darbuotojai Antanas Rimkus (44 m.) ir Vytautas Simonavičius (48 m.). Antanas Rimkus minėtoje bendrovėje beveik du dešimtmečius dirbo aukščiausios kategorijos suvirintoju, o Vytautas Simonavičius apie ketverius metus ėjo dirbtuvių meistro bei įrankių baro vadovo pareigas. Antanas buvo Vytauto pavaldinys.
Ketvirtadienio pavakarę AB "Mažeikių strėlė" darbininkas Stasys Snabožas bendradarbius ir pažįstamus pakvietė į išleistuves. Stasys jau anksčiau buvo parašęs pareiškimą atleisti iš užimamų pareigų ir toji darbo diena bendrovėje "Mažeikių strėlė" jam buvo paskutinė. Tarp pakviestųjų į išleistuvių vakarėlį buvo ir Vytautas Simonavičius, ir Antanas Rimkus. Tądien oras buvo gana šiltas, tad vyrų kompanija nukulniavo prie tvenkinio. Nuo čia visiems buvo netoli namai - čia pat stūkso daugiabučiai...
Nors šis tvenkinys nėra oficiali miestiečių poilsio zona, tąvakar šalimais iškylavo ir daugiau mažeikiškių.
Susilažino iš "kosminės" sumos
Apgirtę bendrovės darbininkai jau ruošėsi skirstytis į namus, tačiau kažkuris iš jų pasiūlė pasimaudyti. Pirmas į šaltoką vandenį įšoko Vytautas Simonavičius. Dar prieš atsidurdamas vandenyje šis vyriškis su bendradarbiais susilažino galįs kuo lengviausiai įveikti ne daugiau kaip 40 metrų skersmens tvenkinį pirmyn bei atgal ir savo pasiekė. Tiesa, viduryje tvenkinio, sako, Vytautas vis dėlto jėgų pristigo, paprašė pagalbos. Stovėjusieji ant kranto jam patarė atsigulti ant nugaros ir pailsėti. Pavargęs plaukikas taip ir padarė ir kiek vėliau sėkmingai pasiekė krantą.
Tada adrenalino dozės panoro ir kitas vyriškos kompanijos dalyvis, Antanas Rimkus. Azarto pagautas vyriškis sukirto rankomis, jog perplaukęs tvenkinį gausiąs 50 000 litų! Išgėrę vyrai, aišku, tokią sumą pasiūlė juokais, nepanašu, kad tokias kalbas rimtomis būtų palaikęs ir pats drąsuolis... Deja, įšilęs vyras tepasiekė tvenkinio vidurį ir pritrūko jėgų. Draugui į pagalbą nedvejodamas puolė ką tik iš vandens išlipęs ir jau spėjęs apsirengti Vytautas Simonavičius. Deja, tiek Antanas Rimkus, tiek jo gelbėtojas Vytautas Simonavičius netrukus paniro po vandeniu... Toje vietoje, kur nuskendo mažeikiškiai, kaip vėliau patvirtino pareigūnai, tvenkinio gylis siekia apie 3 metrus.
Kolektyvą sukrėtė skaudi netektis
- Kai apie devintą valandą vakaro tvenkinio link nukaukė greitosios pagalbos automobiliai, viena sau pagalvojau, ar tik vėl kas nors neskęsta, - "Akistatos" žurnalistei kraupiais prisiminimais dalijosi AB "Mažeikių strėlė" personalo skyriaus darbuotoja Laimutė Bražinienė, dar nepamiršusi tragedijos vasaros pradžioje. - Vaikas nubėgo pasižiūrėti, kas ten vyksta, o sugrįžo su baisia žinia: nuskendo du mūsų bendrovės darbuotojai...
Pasak L. Bražinienės, tiek Antanas, tiek Vytautas buvo vieni geriausių kolektyvo darbuotojų. Tokio aukšto lygio suvirinimo darbų specialisto kaip Antanas esą nebuvo visuose Mažeikiuose, todėl bendrovė šį darbuotoją ypač gerbė, jį brangino, didžiavosi. "Jis atlikdavo pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus, kolektyvui buvo ypač reikalingas", - sakė L. Bražinienė.
Tik labai geru žodžiu buvo atsiliepta ir apie meistrą Vytautą Simonavičių. Abu vyrai, anot buvusių bendradarbių, buvo be galo drausmingi, pareigingi, ne girtuokliai, rūpestingi tėvai. Antai nors Antanas Rimkus ir buvo išsituokęs, pats auklėjo ir prižiūrėjo sūnų, kuris šiemet baigė dvyliktą klasę, ką tik išlaikė valstybinius egzaminus... Vytauto Simonavičiaus šeimoje - keturi vaikai. Trys dukros ir sūnus. Trys vaikai jau pilnamečiai, o ketvirtasis dar mokosi vidurinėje mokykloje.
Suprasdami nelengvą brangiausius žmones praradusių artimųjų padėtį bendrovės vadovai skenduolių namiškiams išmokėjo vienkartines pašalpas, padėjo išspręsti kitus neatidėliotinus klausimus.
Kaip "Akistatai" minėjo Mažeikių rajono PK tyrėjas Egidijus Čejauskas, nors teismo medicinos specialisto išvadų kol kas negauta, beveik neabejojama, kad abiejų mažeikiškių mirties priežastimi bus įvardintas nuskendimas, tai yra nelaimingas atsitikimas. Pareigūnas apgailestavo, jog suaugę vyrai - ne kokie piemenys - sumanė pakvailioti tokiu pavojingu būdu ir kad nė vienas iš likusiųjų krante Vytauto bei Antano nuo pavojingų lažybų neatkalbėjo.
- Turbūt ne veltui sakoma, kad išgėrusiesiems ir jūra būna iki kelių, - liūdnai konstatavo tyrėjas E. Čejauskas.
Ugniagesiai-gelbėtojai poilsiautojus ragina būti atsargesnius
Mažeikių rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Raimondas Ramanauskas patvirtino, jog tuo metu, kai apie tvenkinyje skęstančius vyrus informuotos gelbėjimo tarnybos darbuotojai nuvyko į nelaimės vietą, jau buvo vėlu skenduoliams kuo nors padėti - abu buvo nugrimzdę į dugną. Gelbėtojai esą išmaišė nemenką tvenkinio dugno plotą, tačiau skenduolių neaptiko. Kitądien juos ištraukė iš Telšių atvykę narai.
Pasak priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo, labai apmaudu, kad žmonės nepasimoko iš svetimų klaidų. Kaip jau minėta, vos prieš dešimt dienų tame pačiame tvenkinyje nuskendo savo jėgas pervertinęs neblaivus jaunuolis, ir štai nauja, jau dviguba tragedija. Ir vėl neapsieita be alkoholio...
Ugniagesiams-gelbėtojams esą jau pabodę kartoti, jog vandenyje juokauti negalima. Ypač nepatartina maudytis mažai žinomuose vandens telkiniuose. Prie vandens geriau nesiartinti ką tik pavalgius, taip pat neblaiviems asmenims. Jokiu būdu negalima staiga šokti į vandenį prieš tai ilgai kaitinusis saulėje.
Kaip padėti skęstančiajam
Skęstant į apatinius kvėpavimo takus bei plaučius patenka vandens. Sutrikus kvėpavimo organų funkcijoms, kraujyje grėsmingai sumažėja deguonies koncentracija, ima kauptis anglies dvideginis. Žmogus blaškosi, pradeda dusti, refleksiškai įkvepia ir ryja vandenį. Organizme trūkstant deguonies, oda pradeda mėlti, prasideda kūno traukuliai, trinka visų organų veikla. Maždaug po 2 minučių skęstantysis netenka sąmonės, o po 4-10 minučių sustoja širdis.
Skenduolį galima atgaivinti maždaug per 4-5 klinikinės mirties minutes - vėliau organuose prasideda negrįžtami pokyčiai. Tiesa, kartais skęstantieji sušąla, tad klinikinės mirties trukmė pailgėja - tokius skenduolius galima atgaivinti ir po ilgesnio laiko.
Skęstantįjį gelbėti reikia ypač atsargiai, mat vandenyje besiblaškantis, be galo išsigandęs ir sutrikęs žmogus gali apversti arti priplaukusią valtelę. Todėl geriausia prie skęstančiojo prisiartinti valties (baidarės) galu arba priekiu ir iš tolo numesti gelbėjimo ratą ar kitą vandens paviršiuje leidžiantį išsilaikyti daiktą. Jei skęstantysis - jau po vandeniu, prie jo reikia prisiartinti iš nugaros pusės, geriausia - griebti už plaukų. Jokiu būdu negalima prisileisti jo arčiau - kad nesugriebtų už rankų ar kojų. Jei gelbstima be gelbėjimo rato, geriausia skęstantįjį sugriebti už smakro (tik jokiu būdu neužspausti kaklo) ir, plaukiant nugara, pamažu tempti į krantą. Reikia atminti, jog ypač pavojingi yra kaklo slankstelių lūžiai bei galvos traumos (tokius sužalojimus dažnai patiria neriantieji po vandeniu, atsitrenkę į kietus dugne esančius daiktus).
Skenduolio atgaivinimas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ilgai jam trūko deguonies. Taigi skenduolį gaivinti reikia pradėti kuo skubiau. Visais atvejais reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, o kol ji atvyks, skenduolį pradėti gaivinti.
Visų pirma pakeliamas smakras, burna pražiodinama ir apžiūrima, ar joje nėra svetimkūnių. Jei jų yra, pašalinami. Jei sutrikęs skendusiojo kvėpavimas, reikia nedelsiant pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą iš burnos į burną: atveriama nukentėjėlio burna, o po to smiliumi ir nykščiu atsargiai užspaudžiama jo nosis. Giliai įkvepiama ir apžiojama nukentėjėlio burna. Du kartus (maždaug per dvi sekundes) įpučiama daugiau nei pusė plaučiuose turimo oro (mat pučiant per dažnai ir per stipriai skenduolis gali apsivemti).
Jei nepavyksta užčiuopti skendusiojo pulso, reikia daryti išorinį širdies masažą. Pirštais užčiuopiamas krūtinės ląstos vidurys (vieta, kur susijungia šonkauliai). Dedami vienas ant kito delnai maždaug per du pirštus nuo minėtos vietos. Pirštus reikia ištiesti, kad nesiremtų į krūtinės ląstą. Spaudžiama ištiestomis rankomis, nelenkiant jų per alkūnes, spaudimo kryptis - iš viršaus žemyn. Kaskart paspaudus krūtinės ląstą būtina atleisti, kad į širdį pritekėtų kraujo. Tačiau tuo metu rankų nuo krūtinkaulio atkelti negalima. Krūtinės ląstą reikėtų spaudyti maždaug 80-100 kartų per minutę.
Gaivinant reikia nuolat tikrinti, ar atsirado pulsas bei kvėpavimas.
Jei skenduolį pavyko atgaivinti, tačiau jis neatgauna sąmonės, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, jį reikia atsargiai paguldyti ant šono ir šiltai apkloti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvieną skendusį žmogų, kad ir kaip greitai jis būtų atgaivintas, turi apžiūrėti gydytojas. Mat plaučių uždegimo požymiai ar kitokios komplikacijos gali pasireikšti po kelių valandų.
