"Prostitucija: kam pelnas..." ("Akistata", Nr. 48)
Ruonis: "Straipsnis šaltas kaip ledas. Autorius, matyt, vietos sutenerių užsakytas, nes kalbina būtent "dirbančią" savo noru. Ko nekalbina prievarta išvežtų? Bus ne į temą? Antra, nereikia pamiršti, kad prostitucija kaip socialinis reiškinys turi savo minimumą ir maksimumą ir daugybę ją nulemiančių sąlygų. Ką daro mūsiškiai visais frontais, pradedant bendra žiniasklaidos formuojama seksualine kultūra, švietimo aklumu? Manau, kad sąmoninga moterų diskriminacija ne tik darbe, bet ir politiniame gyvenime ir daugybė kitų niuansėlių, žinoma, ne į gera".
Gita: "Neaišku, kiek daug mergelių dėl to nukentėjo. Net nesirengiu jų smerkti, nes pati žinau, ką reiškia, kai neturi nė grašio, kai nieko nebaigei ir nežinai, nuo ko pradėti. O norisi ir norisi ką nors turėti. Niekada nepardavinėjau savęs, gal dėl to, kad neleido orumas. Bet patiko šiame straipsnyje konkretūs, šalti faktai - kas, su kuo, kodėl ir už ką. Gal daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kad prostitutėms duoną uždirbti daug sunkiau negu mums, "normaliems" žmonėms. Aš pati jau 10 metų sėdžiu Vokietijoje, kadaise tai buvo mano svajonių kraštas (kapitalizmas), o dabar noriu nebent atgal namo (nors lietuviškos perspektyvos manęs, atvirai pasakius, visai nevilioja; gal išpuikau?) arba kur nors kitur, kur mažesni mokesčiai, šiltesni žmonės ir t. t. Visi mes patys savo likimo kalviai ir jeigu atsiras žmogus, kuris dėl išprusimo stokos arba paprasčiausio nežinojimo drįs smerkti mergaites, kurios nežino, kad jų klientai - vyrai be orumo, be šeimos ramybės ar neišsilakstę, temeta į mane akmenį. Aš žinau, KUR ir KAIP tas akmuo nukris. Būtent bumerangu atgal. Kiekvienas iš mūsų turime mylimąsias, žmonas, dukras ir pusseseres".
Joooo: "Prostitutėmis tampa vaikystėje patyrusios smurtą arba anksti išprievartautos merginos. Jos - ligoniai, kurias reikia gydyti, o ne naudotis. Ką gi, įstatymus kuria vyrai. O tiems pasileidėliams, matyt, naudinga turėti moterų, kurias galima pakankinti".
"Lietuvą išsidalinę valdininkai jaučiasi teisūs..." ("Akistata", Nr. 49)
Artūras: "Žinau vieną aukštą pareigūną, kuris tvora apsitvėrė ne savo žemę. Matyt, nuo jo viskas ir prasidėjo".
Boleslovas: "Visi samprotavimai dėl teisėtiems savininkams negrąžintos žemės priimtini, bet tai tik dėmesio nukreipimas į smulkius reikalus. Vertingiausias šalies turtas skaičiuojamas milijardais. Jį įsigijo apsukruoliai, nuskriausdami šalies gyventojus. Kažin kodėl tai eina užmarštin ir stengiamasi, kad būtų užmirštama, kodėl norima įteigti, jog tai lyg ir, girdi, buvo teisingai visiems padalinta?"
Jo-majo: "Jei žmogus "biednas", tai ir "durnas". O protingam patys pinigai eina į rankas!"
