"Apie tai, kaip nužudymas pavirto lengvu kūno sužalojimu" ("Akistata", Nr. 84)
"Perskaičiau straipsnį ir pagalvojau: koks vis dėlto absurdas - žmogus nužudytas, o atsakomybės prisiimti nėra kam, nes mūsų teisėjai labai mėgsta pinigėlius. Aš tokiu atveju tikrai kreipčiausi į Aukščiausiąjį, tikrai šito taip nepalikčiau, nes tiems artistams su sadistiniais polinkiais turi būti paskirta bausmė už įvykdytą nusikaltimą. Net šlykštu darosi, kai pagalvoji, iki ko Lietuvoje prisigyvenome - nei ekspertais, nei teisėjais pasitikėti negalima, nes jie už pinigus turbūt ir tėvus parduotų".
"Gali būti, jog ne papirkti teisėjai kalti, o geri advokatai, sugebantys įstatymuose rasti spragų ir jomis pasinaudoti. Be advokato nepradėk bylinėtis - tai turi žinoti kiekvienas žmogus, keliaujantis į teismą. Taip tvirtinu todėl, kad pati esu su tuo susidūrusi".
"Aštriadančiai lietuviai ir toliau šiurpina Europą" ("Akistata", Nr. 84)
"Aš dabar dirbu Vakarų Europoje ir niekas čia nešneka, kad mes vagys ir žudikai. Jie net nenumano, kur yra Lietuva, kai kurie net nėra apie mus girdėję".
"Tik važiuodamas į užsienį gali pamatyti, kaip su normaliais žmonėmis vokiečių policija arba muitininkai elgiasi, o su lietuviais nesiskaito visai. Bet ką padarysi, jei esi aštriadantis".
"Aatsibuskit: Lietuvoje už 10 litų nužudo, o čia, blyn, mašinos! Mes jau senai "zonos" įstatymais gyvenam, tik visi bijo tai pripažinti. Patikėk manim..."
