Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Narkotinėmis medžiagomis (milteliais ar tabletėmis) "farširuoti" ananasai, svogūnai, morkos ar netgi cepelinai, spiritu ar kitais alkoholiniais gėrimais gausiai "sudrėkinti" apelsinai, citrinos, kopūsto gūžėje ar šlepetės pade įmontuotas mobilusis telefonas, pokalbių papildymo kortelė ar dar koks nors draudžiamas daiktas... Būtent taip "praturtintus" maisto produktus ar reikalingiausius buities reikmenis vis dažniau iš savo artimųjų gauna kai kurie nuteistieji. Vis didėjantis draudžiamų daiktų srautas į įkalinimo įstaigas jau seniai kelia galvos skausmą jų vadovams. Nes net ir akylai tikrinant į pataisos namus ar tardymo izoliatorius atgabenamus siuntinius ar pačių giminaičių perduodamas siuntas ne visada pavyksta pastebėti sumaniai paslėptų narkotikų, alkoholio ar kokio nors kito uždrausto vaisiaus...
Pradžia padaryta
Matyt, todėl visai neatsitiktinai dar šių metų vasario 14 dieną Įkalinimo įstaigų bei įmonių direktorių tarybos nariai iškėlė ir rimtai apsvarstė klausimą dėl galimybės atsisakyti nuteistiesiems skirtų maisto produktų perdavimų bei siuntinių. Po diskusijų tuometinės Pravieniškių antrosios PDK (dabar - Antrųjų pataisos namų) direktorius Alfredas Drazdys pasiūlė kolegoms kreiptis į Teisingumo ministeriją bei Kalėjimų departamentą, kad būtų inicijuojami atitinkamų įstatymų bei poįstatyminių aktų pakeitimai, kurie panaikintų siuntinių perdavimą nuteistiesiems. Iki šiol tiek A. Drazdžio, tiek daugumos kitų pataisos namų vadovų nuomonės nepasikeitė.
- Tiek siuntinius, tiek perdavimus reikia uždrausti, - lyg kirviu nukirto A. Drazdys. - Visa, kas reikalinga, galima puikiausiai nusipirkti pataisos namų parduotuvėje. Prireikus nuteistieji gali išreikšti savo pageidavimus prekybininkams - užsisakyti tokių maisto produktų ar buities reikmenų, kokių nėra parduotuvėje. Dar nebuvo atvejo, kad koks nors prašymas nebūtų įvykdytas...
Pinigai - patogiau
Šiuo metu Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose kali apie 1 350 nuteistųjų. Siuntiniai bei perdavimai priimami bei išduodami kiekvieną dieną. A. Drazdys patikino, jog tikrinamas kiekvienas siuntinys prie atėjusio jį pasiimti nuteistojo akių. Jei reikia, gali būti perpjaunami, smulkinami vaisiai, mėsos gaminiai, duona ir t. t., atidaromos pakuotės ir netgi konservai, laužomos cigaretės. Dėl to esą kaliniai didelių pretenzijų nereiškia, nes puikiai žino nustatytą tvarką ir taisykles. A. Drazdžio nuomone, vietoj siuntinių artimieji ar draugai į kalinčiųjų asmenines sąskaitas galėtų pervesti pinigų. Taip būtų patogiau visiems - nereikėtų garbaus amžiaus močiutėms iš kito Lietuvos krašto tempti sunkių nešulių, būtų ramiau ir patiems pareigūnams. Juk ne paslaptis, jog kai ką galima ir pražiūrėti...
Direktorius patikino, jog dažnai girdimas verkšlenimas, kad artimieji neturi pinigų, todėl atveža tai, ką išaugina savo ūkyje, darže ar sode, nėra visiškai teisingas, nes labai retai pasitaiko, kad nuteistieji gautų tiktai lašinių ir svogūnų. Siuntiniuose būna daug brangių produktų, kurie pagaminti ne namuose, o nupirkti parduotuvėse...
O pataisos namų parduotuvėje yra gana didelis maisto produktų bei kitų prekių pasirinkimas. Nuolat tikrinama, kad kainos nebūtų aukštesnės nei aplinkinėse parduotuvėse. Be to, tokia tvarka jau senokai įgyvendinta kaimyninių respublikų - Latvijos bei Estijos - įkalinimo įstaigose. Nėra ką kalbėti apie Švediją, Vokietiją, Olandiją ir kitas Europos šalis. Ten maisto siuntinių perdavimas kaliniams seniai nepraktikuojamas...
1 500 tonų siuntinių
- Šio klausimo sprendimo linkme vienas žingsnis jau buvo žengtas tada, kai buvo padidintos nuteistųjų maitinimo normos, žymiai pagerėjo maisto kokybė, jis tapo įvairesnis, - sakė Pravieniškių trečiųjų pataisos namų direktorius Skirmantas Agurkis. - Manau, kad norint žengti kitą žingsnį, būtina dar padidinti maisto normas. Dirbantiems kaliniams jos yra pakankamos, nes maždaug 30 procentų yra didesnės nei nedirbantiems). Jau seniai aišku, kad tai skatina nuteistųjų norą dirbti, keičia jų požiūrį į darbą...
S. Agurkio nuomone, taip pat būtina pertvarkyti įkalinimo įstaigų parduotuves, peržiūrėti ir papildyti jose esančių maisto produktų ir kitų prekių asortimentą, kad nuteistieji ar jų giminės, atvykę į pasimatymus, galėtų nusipirkti visko - nuo televizoriaus iki bet kokio maisto produkto.
Įkalinimo įstaigų direktorių tarybos pirmininko Arnoldo Pranevičiaus teigimu, per 2002-uosius Lietuvos įkalinimo įstaigų nuteistieji gavo siuntinių, kurių bendras svoris - apie 1 500 000 kilogramų. Direktorius įsitikinęs, jog pagal esamas technines galimybes įstaigų darbuotojai gali patikrinti tiktai 5 procentus perduodamų maisto produktų ar kitų daiktų, todėl galima daryti išvadą: jeigu pernai siuntiniuose buvo rasta 125 gramai narkotikų, kas gali paneigti tikimybę, kad pareigūnams nepavyko aptikti - 2,5 kilogramo... A. Pranevičiaus manymu, be specialių techninių priemonių surasti narkotikus ar kitus draudžiamus daiktus yra gana sudėtinga. Šiuo metu tiktai vienintelė įkalinimo įstaiga Lietuvoje - Lukiškių tardymo izoliatorius - turi rentgeno aparatą. Direktorių tarybos pirmininko teigimu, norint, kad per siuntinius į pataisos namus nepatektų jokie draudžiami daiktai, tokiais aparatais reikėtų aprūpinti visas įkalinimo įstaigas. Tačiau tokiai tikrinimo įrangai reikėtų apie 2 milijonų litų.
Kaliniai - už siuntinius
Kaip ir buvo galima tikėtis, bausmę atliekantys asmenys mano kitaip. Absoliuti dauguma Pravieniškių pirmuosiuose pataisos namuose kalbintų kalinių nenorėtų, kad būtų uždrausta jiems perduoti maistą ar kitus reikalingus daiktus. Štai 35 metų Ferdinandas iš Vilniaus tikina, jog nors įkalinimo įstaigos parduotuvėje esančių prekių ar produktų asortimentas gana didelis, tačiau čia pakankamai aukštos kainos, esą laisvėje artimieji gali viską nupirkti išleisdami žymiai mažiau pinigų. Be to, pataisos namų parduotuvėje nuteistieji gali apsilankyti tik kartą per savaitę. Vyrukas tikina, jog daugelio jo kolegų artimųjų materialinė padėtis gana sunki, kai kurie gyvena kaime, turi savo ūkį, daržą, sodą, patys užsiaugina ne tik daržovių ar vaisių, bet ir pasigamina įvairių mėsos, pieno produktų, todėl važiuojant į pataisos namus jiems nereikia eiti į parduotuves ir išleisti paskutinius pinigus... Ferdinando nuomone, siuntiniuose draudžiamų daiktų randama gana retai, o kiekvienas toks atvejis paskelbiamas vien dėl reklamos...
- Mums iki Europos dar labai toli, todėl nereikia su ja lygintis, - rėžte išrėžė nuteistasis.
26 metų kaunietis Egidijus bei jo kolegos buvo dar kategoriškesni - apie siuntinių uždraudimą kaliniams negali būti nė kalbos. Priešingai - siūlo dar netgi šiek tiek pakeisti esamą tvarką - leisti jų atvežti ar atsiųsti dažniau nei dabar, nedrausti žalios mėsos, žuvies ir t. t.. Be to, esą daugelis nuteistųjų patys gaminasi maistą, tačiau parduotuvėje ne visų produktų galima nusipirkti. Nuteistieji tikino nepykstą, kad pareigūnai gana kruopščiai (kartais - pernelyg) tikrina gaunamus siuntinius, tačiau norėtų, kad maisto produktai nebūtų pjaustomi...
- Mums atėmė laisvę, bet ne teisę valgyti tai, ką norime, - tvirtino Egidijus. - Tad jeigu kai kurie nuteistieji gali maitintis skaniau, kodėl iš jų atimama tokia galimybė?.. Na, o norintieji perduoti narkotikus, alkoholį ar kitus draudžiamus daiktus sugalvos kitokių būdų, kaip tai padaryti. Manau, jog nuteistiesiems negalima riboti žmogaus teisių...
Ateitis be siuntinių
Laikinai einantis Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas Ramūnas Kalendra patvirtino, jog ne tik direktorių taryba, bet ir Vyriausybės narkotikų kontrolės komisija jau maždaug prieš keturis mėnesius pateikė pasiūlymą uždrausti siuntinius ir perdavimus nuteistiesiems. Rudenį Vyriausybei bei Seimui bus pateikti svarstyti atitinkamų įstatymų pakeitimai. Šiam žingsniui ruošiamai jau dabar - atnaujinamos įkalinimo įstaigų parduotuvės, didinamas jų asortimentas...
