"Būdama 27 metų persirgau miokarditu. Jokių liekamųjų reiškinių nejutau, - rašo Genovaitė R. iš Kėdainių rajono. - Dabar man 53 metai. Ėmiau jausti stiprius širdies permušimus (ekstrasistoles). Man atrodo, kad kiekvieną dieną jų daugėja. Labai nemalonus jausmas. Gėriau kalio, magnio preparatus, bet nepadeda. Anksčiau ramybės būklėje nejausdavau, o dabar - kuo toliau, tuo dažniau. Kas tai yra ir ką daryti?"
Ekstrasistolės - tai ne liga, o kitų ligų simptomas. Ekstrasistolės gali būti fiziologinės, t.y. pasitaikančios sveikiems žmonėms. Sveiki žmonės ekstrasistolių paprastai nejaučia, bet jūs minėjote, kad persirgote miokarditu, o ši širdies liga (taip pat ir krūtinės angina, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, miokardo infarktas ir kt.) anksčiau ar vėliau gali išprovokuoti širdies permušimus. Tai gali nutikti ne tik dėl širdies ligų, bet ir dėl kalio sumažėjimo organizme (pavyzdžiui, vartojant šlapimą varančius vaistus), įvairių vaistų (digoksinas, antiaritminiai, nuo depresijos ir kt.), pilvo pūtimo, skydliaukės veiklos sutrikimų ir t.t.
Simptomai
* Galvos svaigimas
* Širdies ritmo sutrikimai
* Retas pulsas
* Širdies "smūgio" pojūtis
* Širdies "apsivertimo" pojūtis
* Širdies "stabtelėjimo" pojūtis
Ligos eiga
Sveiki, emociškai stabilūs žmonės paprastai ekstrasistolių nejaučia. Sunkesniu atveju gali pasireikšti įvairūs širdies virptelėjimai, ritmo permušimai. Jei ekstrasistolės labai dažnos, sutrinka efektyvus širdies užsipildymas krauju, sumažėja išmetamo kraujo kiekis, gali sumažėti kraujo spaudimas, pablogėja kraujotaka smegenyse, todėl svaigsta galva. Dėl dažnų ekstrasistolių blogiau užsipildžius krauju širdžiai, atsiranda "pulso deficitas", t.y. ne visos pulsinės bangos pasiekia visas organizmo vietas, todėl čiuopiant pulsą rankoje atrodo, kad labai retas ritmas. Sveikiems žmonėms ekstrasistolės pasitaiko visą gyvenimą ir to žmogus nejaučia. Dėl širdies ar kitų ligų atsiradusių ekstrasistolių eiga priklauso nuo pagrindinės ligos gydymo.
Tyrimai
Ekstrasistolės diagnozuojamos remiantis simptomais, klausant ligonio širdį ir iš elektrokardiogramos. Kartais atliekamas Holterio monitoravimas - specialiu aparatu registruojama visos paros elektrokardiograma.
Gydymas
Medikamentiniais metodais sveikų žmonių ekstrasistolės negydomos. Jei žmogus jas labai jaučia, galima skirti nervus raminančių vaistų. Būtina vengti provokuojančių veiksnių (pvz., nerūkyti). Paprastai gydoma pagrindinė liga, kuri sukėlė ekstrasistoles. Sergant sunkiomis širdies ligomis, pavyzdžiui, miokardo infarktu ar miokarditu, skiriami antiaritminiai vaistai, kartais įsiuvamas elektrokardiostimuliatorius. Gresiant pavojingiems ritmo sutrikimams - implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius.
Iš nemedikamentinių metodų, remiantis ilgaamže liaudies medicinos patirtimi bei neseniai atliktų tyrimų duomenimis, galima drąsiai teigti, jog geriausias augalas, padedantis gydyti širdies negalavimus, yra gudobelė. Norint pajusti ne įsikalbėtą pagerėjimą, labai svarbu gudobelę vartoti mažiausiai mėnesį, o geriausia - ir dar ilgiau (šis augalas neturi neigiamo pašalinio poveikio). Gudobelės žieduose bei lapuose esančios veikliosios medžiagos reguliuoja kraujo spaudimą ir ypač veiksmingai gydo širdies ritmo sutrikimus. Sergant sunkia aterosklerozės forma, patyrus širdies infarktą ar persirgus miokarditu, gudobelę rekomenduojama vartoti kaip papildomą stiprinamąją priemonę: 2 arbatinius šaukštelius gudobelės žiedų bei lapų užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 20 min., kad prisitrauktų ir gerti po vieną stiklinę 2-3 kartus per dieną.
Taip pat raminamai veikia širdį stiprinančios arbatos: dėkite po lygiai gudobelės žiedų, darželio rūtos žolės bei šalavijo lapų. Du arbatinius šaukštelius mišinio užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 10-15 min., kad prisitrauktų. Geriama po 2 stiklines per dieną. Gydymosi kurso trukmė - maždaug mėnuo, o po 2 savaičių pertraukos kursas kartojamas.
Paruošė Sandra PUTRUNAITĖ
