Aurelija Pečkytė (Ramutė PEČELIŪNIENĖ)
Praėjusį savaitgalį savo noru iš gyvenimo pasitraukė alytiškė Irena, moteris, kuri, kaip ir jos motina, gerokai pagarsėjo ne tik Dzūkijos sostinėje, bet ir Lietuvoje. "Akistata" kelis kartus rašė apie šios šeštąją dešimtį įpusėjusios moters ir jos motinos liguistą potraukį šiukšlėms bei atliekoms, kuriomis judvi buvo užvertę ne tik savo gyvenamąjį namą, bet ir visą šešių arų sklypą. Motina su dukra keliolika metų tempė į namus viską, ką rasdavo šiukšlių konteineriuose ir sąvartynuose. Jų namuose ir aplink juos jau buvo pradėję veistis žiurkės, o šiukšlynas skleidė didžiulį dvoką ir drumstė aplinkinių gyvenimą. Moterys labai nesutarė su kaimynais, kurie jau maždaug dešimtmetį bandė visokiais būdais panaikinti savo pašonėje įsikūrusį sąvartyną tikrąja to žodžio prasme. Pernykštį rugpjūtį Alytaus miesto savivaldybė iškopė šių moterų gyvenamojo namo kieme susikaupusį visokį šlamštą, iš šiukšlių konteinerių sutemptas atliekas, statybinių medžiagų liekanas, netgi sugedusius maisto produktus, kurių atsikratydavo maitinimo įmonės ar pavieniai asmenys. Tąsyk valymo darbai (automobilių bei darbininkų samdymas) savivaldybei kainavo apie 10 000 litų. Šiuos pinigus ji turėjo išieškoti iš iškuoptojo sklypo savininkės Elenos Zubrienės. Deja, to neatsitiko. Nuo begalinės įtampos ir dvoko pavargę kaimynai negalėjo atsistebėti, kodėl paskutinę praėjusių metų spalio dieną Alytaus miesto savivaldybės taryba nusprendė neteikti ieškinio dėl lėšų, panaudotų atliekoms iš Rugių gatvės 5-uoju numeriu pažymėtos valdos, kuri priklausė būtent E. Zubrienei, išvežti. "Nejaugi savivaldybė turi tiek daug pinigų, kad taip paprastai gali jais švaistytis?" - klausė pasipiktinę Rugių gatvelės gyventojai. Beje, žmonės visiškai įsitikinę, kad tai buvo gera proga "išplauti" pinigus, nes, jų manymu, šio sklypo iškuopimui vargu ar buvo išleista net 10 000 litų... Na, o prieš pusmetį iškuoptas kiemas jau buvo beveik baigiamas užversti iš naujo...
Žmonės išsigandę
Po šios nelaimės Rugių gatvelės gyventojai baiminasi, kad, jų manymu, gerokai sutrikusios psichikos moteris, netekusi dukros, nepridarytų dar daugiau bėdos. Esą, vos pamačiusi lavoną, ji ėmė tvirtinti, kad dukra buvo nužudyta ir kad už tai dabar kentės visi, kad visus juos sudegins. Kas tie "visi" - E. Zubrienė neįvardijo, tačiau artimiausi kaimynai baiminasi, kad moteris neįvykdytų savo kėslų, nes jos elgesys jau seniai kelia pagrįstą nerimą ir įtarimą, jog ji turi rimtų psichikos problemų. Deja, į gyventojų prašymus, jog ne tik E. Zubrienei, bet ir jos dukrai buvo reikalinga psichiatro pagalba, niekas nereagavo. Buvo aiškinama, kad į psichiatrijos ligoninę žmogus prievarta išgabenamas tik tuomet, kai tampa pavojingas... Atrodo, kad po šio tragiško įvykio Rugių gatvelės gyventojams problemų ne sumažės, o atvirkščiai - žymiai padaugės...
