Irena ZUBRICKIENĖ
Paanalizavus Marijampolės policijos komisariate įregistruotų įvykių suvestines, pateikiamas žurnalistams ir visuomenei, galima daryti išvadą, kad per metus čia į teisėsaugininkus kreipiasi per porą dešimčių asmenų, patyrusių seksualinę prievartą. Tačiau tik dvi trys tokios medžiagos per metus tampa baudžiamosiomis bylomis ir pasiekia teismą, kur žagintoju (ar žagintojais) pripažintas nusikaltėlis sulaukia atpildo ir iškeliauja atgailauti į "zoną". Kitos medžiagos lieka archyvuose. Bene dažniausiai - dėl aukomis save vadinusių asmenų kaltės.
Orgijos kolonijoje
Lytinė prievarta įkalinimo įstaigoje - paslapties skraistės nebeturintis reiškinys: yra kastos, yra laisvės netekę sveiki vyrai, yra ir lytinis gyvenimas. Ar ta prievarta dažna, negalėtų tiksliai atsakyti joks aukštas pareigūnas, nes tokia statistika paprasčiausiai neegzistuoja. O štai dėl lytinės prievartos teisėsaugininkams pasiskundęs kalinys - tai jau lyg balta varna! Kolonijose, kur nuteistieji iki šiol gyvena pagal sovietmečio reliktą - nerašytus savo įstatymus, perduodamus iš kartos į kartą, neįprasta, kad nuskriaustas kalinys skųstųsi administracijai ir net įvardintų skriaudėjus. Būtent taip prieš porą mėnesių padarė Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje bausmę už vagystę atliekantis Benas (18 m.), anksčiau du kartus jau teistas vilnietis. Septynių to paties būrio nuteistųjų lytinė prievarta Beno atžvilgiu jam buvo savotiškas "krikštas" kaip naujokui, ką tik paskirtam į kitą būrį.
Nuteistieji neigia, kad toks "krikštas" taikomas visiems naujokams. Esą priklauso nuo paties žmogaus: jeigu jis nepanašus į "tokį" (suprask: galintį mylėti vyrus), jeigu niekuo neprasikalto, jeigu tvarkingas, tai niekas prie jo nekibs. O Benas - menko kūno sudėjimo, bailokas, tylus, be to, užtarimo ir paramos neturintis našlaitis. Pirmąją dieną smalsiais ir tiriančiais likimo draugų žvilgsniais varstytas jaunuolis naktį, kai nuteistieji privalėjo miegoti, tapo pajuokos objektu, patyčių auka. Našlaitis tikino nenorįs mylėtis su vyrais, tačiau nevaldomi kaliniai senbuviai grasino jį sumušti, tvirtino, jog "patiks ir nuolat turėsiąs darbo". Vienas jų priminė dieną vaišinęs Beną kava, už kurią esą reikia atidirbti. Kaliniai smaginosi ir šaipėsi turį progą patirti grupinio sekso "skonį".
Nors likę randai, bet - "savo noru"
Beno teigimu, tą naktį jį oraliniu būdu išžagino septyni 22-50 metų kaliniai. Dauguma jų - vos pradinį išsilavinimą įgiję nusikaltėliai, išėję jiems kur kas prieinamesnę "zonos" mokyklą. (Pats Benas mokykloje yra baigęs dešimt klasių.) Po košmariškų nakties orgijų kolonijos pareigūnams apie patyčias pasiskundęs Benas pasakojo, kad tenkinti vyrų aistras jam buvo šlykštu - vaikiną pykino, jis vėmė. Tačiau kai žagintojai cigarete nudegino savo aukai ranką, jaunuolis pabūgo didesnių skausmų, todėl nebesipriešino.
Kitą dieną Benas buvo dar neatsigavęs - nenorėjo matyti niekdarių veidų, jautė aštrų nudegintos rankos skausmą. Vaikinas, tariant nuteistųjų žargonu, panūdo "užsidaryti" - patekti į izoliatorių. Prieš tai jis įteikė pareigūnams kaltinantį pareiškimą apie nakties įvykius. Pradėjus tyrimą, keli nuteistieji patikino, kad naktį buvo lytiškai santykiauta, tačiau kad tai buvo daroma prievarta, nė vienas nepasakė. Kiti nuteistieji, kaip liepia nerašyti "zonos" įstatymai, tvirtino apskritai nieko panašaus nematę.
Į kitą būrį netrukus perkeltas Benas, po kurio laiko tardytojo apklausinėjamas antrą kartą, pirminius savo parodymus kategoriškai pakeitė iš esmės. Vaikinas buvo gana nuotaikingas ir jau tvirtino, jog tą orgijų naktį su septyniais kaliniais lytiškai bendravo savo noru, be jokios prievartos. Jaunuolis užsiminė, kad kiti nuteistieji esą seniai žino, jog jis jau ne pirma diena priklauso nuskriaustųjų kastai, ir lytiniai santykiai jam - jokia problema. Paklaustas, kodėl tuomet melavo skųsdamasis pareigūnams, Benas paaiškino, kad tiesiog norėjęs būti perkeltas į kitą būrį, o kito kelio tokiam "perversmui" nematęs.
Šį, rodės, skandalingą įvykį tyrusiems pareigūnams beliko priimti nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą dėl vyro lytinio santykiavimo su vyru prievarta ir padėti šios istorijos tašką. Tikėtina, kad tokia orgijų naktis kolonijoje, kokią iš karto apibūdino Benas, tikrai buvo, tačiau netrukus vaikinas greičiausiai buvo įbaugintas kitų kalinių, jam priminta, kas anapus spygliuotos tvoros laukia skundikų ("ožių"), galbūt net grasinta. Todėl tyrimą teko pakreipti kita linkme, nes laimėti teisme, kai pats nukentėjusysis nesiruošia liudyti savo naudai, yra beviltiška.
Meilė pakelės motelyje
Lygiai taip pat neseniai baigėsi ir Kazlų Rūdos miesto gyventojos Jūratės D. (24 m.) istorija, dėl kurios ši išsituokusi moteris buvo kreipusis į Marijampolės prokuratūrą. Viskas prasidėjo nuo ligoninės, į kurią Jūratė pateko dėl blogos savijautos - kentė skausmą ir kraujavo. Iš pradžių moteris atsisakė paaiškinti, kas jai nutiko, tačiau po kelių dienų, kai jai buvo atlikta gimdos operacija, prabilo. Jūratės teigimu, vieną naktį Kazlų Rūdos gatvėje ji susipažino su vaikinu, vardu Laimius. Jo automobilyje abu parūkė, pabendravo, išgėrė alaus. Po to Laimius pradėjo moterį glamonėti. Jūratė paprieštaravo. Tuomet Laimius pasiūlė pažintį pratęsti už kelių kilometrų esančiame motelyje. Jūratė, esą įsitikinusi, kad kartą atstumtas vyras prie glamonių nebegrįš, romantika ir įspūdžiu padvelkusios nakties viešbutyje neatsisakė. O garsiame pakelės motelyje, kur porelė išsinuomojo kambarį ir kurį laiką vakarojo prie televizoriaus, įvyko tai, ko Jūratė esą nesitikėjo - Laimius ją išniekino. Anot Jūratės, besipriešinant vyras jai sudavė smūgį į šoną ir pagrasino, kad bus blogai, buvo grubus. Savo "darbą" Laimius nutraukė tik tuomet, kai Jūratė pradėjo skųstis ją pervėrusiu nenumaldomu skausmu. Tuomet vyras savo nakties draugę pavėžėjo iki artimiausios sankryžos ir išleido, o kaip ji pasieks už kelių kilometrų esančius savo namus - nesirūpino. Jūratė, greičiau pasiekusi draugės pastogę, šiosios paraginta, dar tą pačią naktį atsidūrė ligoninėje. Vėliau ji įteikė pareigūnams prašymą surasti žagintoją ir jį nubausti.
Pasiskundusi ir pareikalavusi ... prapuolė
Pareigūnai ėmėsi darbo vildamiesi išaiškinti išžaginimo istoriją. Nustatyti vaikiną, vardu Laimius, jiems pavyko gana greitai. Tai pasirodė besąs problemų su teisėsauga iki tol neturėjęs 25 metų vedęs marijampolietis, laukiantis šeimos pagausėjimo. Jis kartu su Jūrate praleistos nakties įvykius apibūdino kiek kitaip. Anot Laimiaus, naktį miesto centre sutikta Jūratė atrodė gundančiai - išgėrusi, besidairanti, nežinia ko laukianti. Užkalbinta ji iš karto sutiko sėstis į automobilį, kuriame Laimius be užuolankų pasiūlė pasimylėti. Jūratė neprieštaravo, tik esą ne mašinoje ir ne jos namuose. Laimius patarė važiuoti į motelį.
Viešbutyje, Laimiaus teigimu, kol jis dar buvo kieme prie automobilio, Jūratė jau maudėsi vonioje ir netrukus, nuogą kūną apsisukusi rankšluosčiu, šeimyniškai įsikūrė jaukioje lovoje. Kas beliko provokuojamam vyrui?.. Po kurio laiko iš policininkų išgirdęs, kuo esąs kaltinamas, Laimius nustebo. Vyras tikino, kad šitaip Jūratė greičiausiai tikėjosi užsidirbti pinigų. Apskritai ji jam buvusi panaši į savo kūnu prekiaujančią moterį, tačiau apie pinigus tą naktį neužsiminusi, o jis, bedarbis, ir šiaip tuokart juk išlaidavęs - už motelio kambario nuomą paklojęs 60 litų.
Įvykį tyrę pareigūnai tikrą tiesą tikėjosi nustatysią per nukentėjusiosios ir įtariamojo akistatą. Keista, tačiau dėl įtariamojo jie problemų neturėjo - baimindamasis, kad apie jo nakties romaną nesužinotų kūdikio besilaukianti žmona, vyras buvo paklusnus ir "pasimatymų" prokuratūroje nevengė. O Jūratė iš teisėsaugininkų akiračio paprasčiausiai pradingo - neatsiliepė kviečiama, išėjusi iš ligoninės pakeitė gyvenamąją vietą, į jokius raginimus nereagavo. Gavus teismo medicinos eksperto išvadas, nė kiek "neužstojusias" Jūratės, pasibaigus visiems prokuratūros tyrimo terminams, ilgokai trukusį darbą teko nutraukti - atsisakyti kelti baudžiamąją bylą.
Lytiniai nusikaltimai - pareigūnų problema?
Kalbinti Marijampolės prokuratūros pareigūnai neslėpė, kad pareiškimus apie patirtą lytinę prievartą jie dažniausiai vertina skeptiškai. Patirtis rodo, kad tokių istorijų tyrimas - neretai tik sugaištas laikas, be naudos atliktas darbas. Pikčiausia, kai aukomis prisistačiusios merginos ar moterys vėliau prokuratūroje nebesirodo, tarsi jų atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas būtų ne jų, o teisėsaugininkų problema. Kalbintųjų teigimu, išnarplioti ir teisingai įvertinti intymaus pabendravimo istoriją, jeigu ji apsiėjo be smurto, jeigu nebuvo liudininkų arba jie liudija pasirinktinai kurios nors pusės naudai, praktiškai yra beveik neįmanoma. Sunku nustatyti tą ribą, kur baigėsi taikūs draugiškai susiėjusios poros santykiai, o kur prasidėjo prievarta. Keistai atrodo lytinio smurto aukomis save vadinantys asmenys, delsiantys kreiptis kelias dienas, tarsi kažko (pinigų?) lauktų. Ne mažiau keistai atrodo ir parodymus kaitaliojantys neapsisprendėliai. Blogiausia, kad po tokių "tuščių" tyrimų kitą kartą gali "praslysti" ir tikroji lytinio nusikaltimo auka, morališkai sužalota visam gyvenimui, ir tikrasis lytinis iškrypėlis, nebaudžiamas galintis tik dar labiau išplėsti savo niekingą veiklą.
