Gegužės 22-ąją 31 metų šiaulietis Saulius Vilius bei penkeriais metais vyresnis estas Alaras Sikkas sudėtingomis oro sąlygomis Šiaurine ketera iš Tibeto pusės įkopė į aukščiausią pasaulio kalną Everestą. Lietuvos alpinistas tapo antruoju lietuviu, kuriam pavyko užkopti į šią viršukalnę.
Pirmuoju lietuviu ir Baltijos šalių atstovu įkopusiu į Everestą 1993 metų gegužės 10-ąją tapo Vladas Vitkauskas, kuriam tai padaryti pavyko per Pietų balną.
"Sėkmę lėmė taktika. Buvo vos keturios palankių oro sąlygų dienos ir mes jas išnaudojome",- antradienį, sugrįžęs į Lietuvą bei pasipuošęs jam įteiktu tradiciniu ąžuolo lapų vainiku, spaudos konferencijoje sakė S.Vilius. Pasak Lietuvos alpinisto, "pagundos, leistis žemyn neįkopus, nebuvo".
Į ekspediciją "Everestas - 8848 m" su septyniais estais S.Vilius išvyko dar kovo mėnesį. Žygis prasidėjo nuo 5000 m aukštyje esančio Rongbuko vienuolyno, kur buvo įkurta bazinė stovykla. Šturminė stovykla buvo įkurta 6400 m aukštyje. Tarpines stovyklas ekspedicijos nariai įsirengė 7000, 7500, 7900 bei 8300 m aukščiuose.
Kritiniai ekspedicijos momentai buvo gegužės pradžioje. Pirmąją gegužės savaitę siautėjusi audra nušlavė 7500 m aukštyje esančią tarpinę stovyklą su visa įranga bei deguonies balionais. Gegužės 9-ąją, įkritęs į ledo plyšį, susižeidė bei vykti namo buvo priverstas pajėgus estų alpinistas Margusas Proosas. Dar vienas ekspedicijos dalyvis buvo priverstas palikti kolegas dėl neatidėliotinų darbo reikalų.
S.Vilius, likęs su penkiais estai, nepalūžo: kilo į viršų bei atstatinėjo vėjų nusiaubtas tarpines stovyklas. Gegužės 19-ąją iš šturminės stovyklos išėjo trise - Raivo Plumeris, A.Sikkas ir S.Vilius. Pirmajam estui susirgus, viršukalnę pasiekė tik A.Sikkas ir šiaulietis S.Vilius.
"Padėjome vienas kitam. Prieš kalno šturmą aš 2 valandas miegojau. Nuo 8300 m daugelis suka atgal ir leidžiasi",- prisiminęs paskutines įkopimo į Everestą akimirkas, kalbėjo S.Vilius. Pasak jo, vienu metu į kalną kopė 29 ekspedicijos, o tai bemaž 300 alpinistų bei 200 juos lydinčių šerpų. Tačiau tikslą pasiekti pavyko gal 50 alpinistų.
"Kas pirmas išeina, tų pralenkti nebeįmanoma. Deguonį pradėjau naudoti 7600 m aukštyje. Šerpai kopimo pradžioje buvo akivaizdžiai pajėgesni, tačiau artėjant prie tikslo paaiškėjo, jog nesugeba techniškai kopti",- įspūdžiais dalijosi lietuvis.
Pasak S.Viliaus, labiausiai jis pasiilgęs "mėsos, šilto vandens ir namų", nors neatsisakytų galimybės dar kartą kopti į Everestą.
"Su bičiuliais važiuočiau kopti vėl. Numečiau 15 kg svorio, dabar jaučiuosi labai gerai",- tikino šiaulietis S.Vilius.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas A.Raslanas Lietuvos alpinistui įteikė apdovanojimą "Už sporto pergales".
"10 metų laukėme, kol dar vienas lietuvis įkopė į Everestą. Tai nėra kasdieninis dalykas",- kalbėjo A.Raslanas.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas S.Viliui įteikė LTOK prezidento apdovanojimą "Charta solemnis".
S.Viliaus pagerbime dalyvavęs V.Vitkauskas vylėsi, jog Everestą nugalėti pavyks ir kitiems Lietuvos alpinizmo entuziastams. "Laukdamas antrojo (įkopusio į Everestą - BNS) lietuvio, pražilau, trečiojo sulaukti tikiuosi dar nenuplikęs",- juokavo V.Vitkauskas.
Pasak statistikos, Šiaurine ketera į Everestą įkopia 70 procentų mažiau alpinistų nei per Pietų balną.
Šių metų gegužės 29-ąją sukako lygiai 50 metų, kai seras Edmundas Hillary iš Naujosios Zelandijos bei nepalietis šerpas Tenzingas Norgay Everestą sėkmingai šturmavo pirmą kartą alpinizmo istorijoje.
BNS
